Sveikatos sąskaita taupyti nerekomenduoja
Portalo lrytas.lt kalbinti specialistai neslepia – artėjantis periodas tikrai bus sunkus. Vis trumpėjant dienoms ir artėjant šaltiesiems metų mėnesiams daugelį žmonių dažniau aplanko neigiamos emocijos, tačiau šiais metais jų gali padažnėti ir dėl būtinybės taupyti elektros energiją ir šviesą namuose.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys, konservatorius Linas Slušnys teigė, kad Lietuva nėra ta šalis, kurioje būtų galima griežtai reguliuoti suvartojamos elektros kiekius.
„Lietuva iš tiesų yra ta zona, kurioje per daug nesimėgaujame saulės spinduliais. Tikrai vargu ar galime imtis tokių priemonių kaip, pavyzdžiui, Italija, kur bus tikrinama, kiek kas šviesos naudoja ir pan.
Jų šalyje yra kitokia situacija, o mes esame labiau tamsioje dalyje, kur praktiškai nuo spalio iki kovo ir taip panyrame į pilkumą“, – sakė jis.
Nors skatinama naudoti kuo mažiau elektros, jungti šviesų, planuojama mažiau šviesos naudoti ir kai kuriose viešose vietose, tačiau parlamentaras įsitikinęs, jog sveikatos sąskaita taupyti negalima.
„Jeigu yra toks žmogus, kuriam šviesa yra labai reikalinga gerai savijautai, mes šio žmogaus sąskaita taupyti negalime. Vadinasi, kai kuriems žmonėms geriau taupyti per buitinius prietaisus. Pavyzdžiui, virti vandenį tik tiek, kiek jo mums reikės ar panašiai.
Tikrai esu prieš taupymą sveikatos sąskaita, nesvarbu, ar tai psichologinė, ar fizinė sveikata. Jeigu žmogui reikia, vadinasi, geriau tą šviesą palikti įjungtą ir šioje vietoje netaupyti“, – įsitikinęs politikas.
Psichologė-psichoterapeutė Sonata Vizgaudienė taip pat pastebėjo, kad, net ir netaupant elektros energijos, slogios mintys savaime pradeda lįsti į žmonių galvas, kai gamtoje pradeda mažėti natūralios šviesos.
„Kai ateina ruduo ir natūralios šviesos pradeda mažėti, žmonės savo būseną įvardina kaip prastesnę, juos aplanko daugiau niūresnių, liūdnesnių minčių, pradedama skųstis apatiškumu, energijos trūkumu.
Jeigu tikrai žmonės pradės daugiau taupyti, jungs mažiau intensyvesnes lempas arba apskritai naudos mažiau šviesos savo aplinkoje, tai gali būti, kad jausis ir neigiamas poveikis. Ypač tiems žmonėms, kurie ir taip jautriai reaguoja į šviesos pokytį.
Šioje vietoje, kad ir kaip būtų svarbu taupyti elektros energiją, verta stebėti save ir savo savijautą. Jeigu žmonės pastebės, kad toks elektros ir šviesos taupymas pradės jaustis psichologinėje būsenoje, jie turėtų save labiau pasaugoti ir visgi turėti savo aplinkoje pakankamą šviesos kiekį“, – kalbėjo psichologė.
Patarė, kaip atsikratyti blogų minčių
Nors specialistai pastebi, kad šiais metais artėjanti žiema gali mums atnešti ne itin malonias emocijas, tačiau jie taip pat teigia, kad yra keletas būdų, kaip tokią savijautą galima pagerinti. S.Vizgaudienė patarė kiek įmanoma daugiau laiko leisti gryname ore, mėgautis rudeniniais lauko darbais.
„Taip galima gauti daugiau deguonies, grynesnio, gaivesnio oro ir tokiais užsiėmimais tas šviesos trūkumas gali būti dalinai kompensuojamas“, – teigė ji.
L.Slušnys kaip vieną svarbiausių būdu nepaskęsti liūdesyje įvardijo tarpusavio santykius. Anot jo, net ir prieblandoje leisdami laiką su artimaisiais ar draugais galime išlaikyti geresnes emocijas ir savijautą.
„Reikia nevengti bendravimo, neužsidaryti, nes taupymas jokiu būdu nereiškia, kad reikia nustoti bendrauti. Jeigu tik yra galimybė, eikite pasivaikščioti kartu net ir prieblandoje, bet svarbu, kad su artimaisiais ar draugais. Santykis ir gyvas bendravimas yra viena didžiausių dovanų žmogui ir mums labiausiai gali padėti“, – komentavo parlamentaras.
S.Vizgaudienė taip pat patarė nepamiršti ir dienos bei malonumų planavimo. Anot specialistės, labai paprasta po vasaros atostogų įsisukti į darbus ir greitai pervargti, todėl nuo to gali gelbėti rutina ir džiaugsmingas laukimas.
„Kai labiau susistruktūruojame savo dienas, atsiranda ritmas ir jis mus stabilizuoja, kai jaučiamės prasčiau. Ta rutina turi būti kuo palankesnė mūsų organizmui, todėl reikia atkreipti dėmesį, ar nėra per daug nuovargio ir ta rutina nėra perpildyta.
Taip pat reikia nepamiršti planuoti malonių dalykų. Artėjant vasarai visi žmonės suskumba planuoti atostogas, išvykas, o rudenį puolame į rutiną, kasdienybę, mažesnis žmonių skaičius planuojasi atostogas, ypač tie, kurie turi vaikų, lankančių mokyklą.
Visgi reiktų kartas nuo karto į kalendorių įtraukti ir smulkių malonumų, pavyzdžiui, susitikimus su draugais ar koncertų, teatrų lankymą. Kai tokie dalykai yra planuojami iš anksto, žmogus žino, kad jo laukia malonumai, ir tai taip pat pakelia slogią nuotaiką“, – pasakojo psichologė.
Abu specialistai taip pat neneigė, kad kylant depresyvioms mintims ir joms nesitraukiant ilgą laiką tokia pagalba gali nepadėti. Tokiu atveju reikėtų ir psichologų pagalbos.
„Jeigu yra kažkokių negatyvių minčių, tarkime, apie gyvenimo prasmę, tikslus ar pan., siūlyčiau į jas nepasinerti per daug giliai. Reikia klausti, apie ką tos mintys yra ir ar aš galiu pats sau kažkaip padėti. Jeigu aš negaliu sau padėti ir tai mane slegia, tada verta kreiptis ir į specialistą, ypač jei tokia būsena išlieka kelias savaites“, – kalbėjo S.Vizgaudienė.
„Visada noriu pabrėžti, kad jeigu kažkas negerai, jeigu kyla didelis nerimas ir su tomis emocijomis negalime susitvarkyti patys, reikia keliauti pas psichologus. Kartais užtenka tiesiog kelių kartų pas psichologą ir situacija, pabuvus pas profesionalą, žmogų, kuris žino ką daryti ir ką patarti, pagerėja“, – pritarė L.Slušnys.
