Smurto prieš moteris tema padidintame dėmesio centre pastaruoju metu buvo ne tik dėl tarptautinių iniciatyvų šiai problemai išryškinti, bet ir dėl diskusijų Lietuvoje apie Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios skirtos kovoti su seksualiniu smurtu. Jeigu šiomis savaitėmis aplink matėte daugiau oranžinės spalvos, žinokite, kad tai irgi neatsitiktinumas. Gyventojai tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse specialiai buvo raginami vilkėti oranžinės spalvos drabužiais ir taip išreikšti nepakantumą smurtui prieš moteris. Oranžinė yra kovos su smurtu prieš moteris spalva visame pasaulyje.
– Robertai, džiaugiesi, kad augai mylinčioje šeimoje, bet turbūt nereiškia, kad izoliuotai ir aplink smurto nematei visai?
– Taip, mano šeimoje jokio smurto nebuvo. Tiek tėvai, tiek brolis – visi gražiai ir pagarbiai bendraudavome, palaikydavome vieni kitus, augau apsuptas meilės. Žinoma, buvo pasaulis už namų ribų, kur reikėjo išmokti elgtis su tais, kurie kartais gali būti agresyvūs ir ne tokie draugiški. Tačiau tas aiškus pagrindo turėjimas iš šeimos buvo mano stiprybė. Ir savo vaikus dabar stengiuosi auginti tuo pavyzdžiu, kad patyrę palaikymą ir meilę namuose, jie būtų labiau atsparūs išorės poveikiui, mokėtų atskirti gerus dalykus nuo blogų ir padėti kitiems.
– Kaip mokai savo vaikus reaguoti, jei kažkas netinkamai su jais elgiasi ar, pavyzdžiui, aiškinantis santykius, kumšteli ir panašiai?
– Sūnus lanko mokyklą, joje nuolat visko nutinka. Daug skirtingų vaikų su skirtingais auklėjimais. Marką skatinu vengti konfliktų ir visų pirma spręsti juos žodžiu. Tačiau taip pat raginu nepraeiti pro šalį, kai mato, jog skriaudžia arba žemina kitus. Visada reikia įvertinti savo jėgas prieš oponentą ir, pasvėrus jas, imtis mažiausiai žalos padarančio žingsnio. Kartais užtenka atkreipti kitų dėmesį į netinkamą elgesį, na o kartais gali tekti šokti į sūkurį ir bandyti išskirti arba kviesti mokytojus į pagalbą.
– Kiek tavo apsisprendimui prisidėti prie socialinės kampanijos „Pastebėk smurtą“ turėjo tai, kad esi dviejų vaikų tėtis?
– Taip, turėjo. Su žmona Agne auginame du vaikus ir suprantame, kad labiausiai savo pavyzdžiu ir darbais pasakojame jiems apie pasaulį ir vertybes. Noriu, kad mano vaikai augtų visuomenėje, kurioje būtų mažiau abejingumo. Tačiau labai tikiuosi, kad ilgainiui visi labiau įsisąmoninsime ir tai, kad nėra svetimų vaikų. Net jei aš pats augau mylinčioje šeimoje ir savo vaikams tą patį stengiuosi perduoti, bet kažkur šalia yra vaikas, kuris kenčia, matydamas namuose smurtą – tai irgi mano problema. Tiek aš su žmona, tiek su kolegomis ir partneriais visada stengiamės likti neabejingi socialiniams projektams, todėl kai IKEA pakvietė prisidėti prie akcijos „Pastebėk smurtą“ ilgai nedvejojau, nes puikiai mačiau ir prasmę ir vaidmenį, kurį galiu atlikti.
– Smurtas yra ne tik fizinis, bet ir seksualinis, psichologinis, ekonominis. Ar teko savo aplinkoje girdėti istorijų, po kurių pats susimąstei ar net norėjai įsikišti?
– Žinoma, ir itin dažnai tenka įsikišti. Smurtas būna visoks ir ne visada lengva jį atpažinti. Yra net administracinis smurtas, kai tarkime, kaimynas nuolat ir be pagrindo grasina ar net tau nuolat kviečia instancijas, pareigūnus. Ką pastebiu savo aplinkoje, dažniausiai ekonominis ar administracinis smurtas apsigyvena nedarnioje šeimoje, kai sutuoktiniai išgyvena skyrybas. Fizinis ar seksualinis smurtas dominuoja už uždarytų durų ir, deja, aukos įprastai renkasi tylėti iš gėdos jausmo. Norėčiau, kad tai keistųsi ir žmonės drąsiau kreiptųsi pagalbos. Man yra tekę matyti įvairaus smurto išraiškų – visais atvejais reaguodavau ir padėdavau to išvengti arba sustabdydavau eigoje.
– Kokia žinutė yra užfiksuota tavo šiai akcijai kurtuose krepšiuose?
– Pagrindinė žinutė, kad prie kovos su smurtu galime prisidėti kiekvienas ir visų pirma – savo neabejingumu. Kartais girdžiu tokių pasvarstymų, kad žmonės, pastebėję smurtinius konfliktus, linkę leisti žmonėms patiems išsiaiškinti santykius, neva, ko čia kištis į kitų reikalus. Tačiau pristatydamas šią savo kooperaciją ir juodus akcijos krepšius nuolat kartoju, kad jokia reakcija į smurtą irgi yra reakcija. Tik tokia, kuri nepadeda, negelbsti ir neskatina judėti pirmyn.
Krepšiuose daugeliui į akis krinta du dalykai. Tai išsiuvinėta akis, kuri yra lyg priminimas neužsimerkti ir atidžiai stebėti aplinką, o antras – rankos, kurioms panaudoti saugos diržai, simbolizuojantys saugumą, kurio trūksta nukentėjusiems nuo smurto. Visi, kuri įsigyja šiuos krepšius, gali finansiškai prisidėti prie pagalbos šeimos krizių centrams, tačiau ne mažiau svarbu yra ir aiškus pareiškimas, kad tu esi prieš smurtą ir kad reaguosi, kai to prireiks kažkam iš aplinkinių.
– Bet turbūt nėra taip, kad žmonės abejingi. Galbūt kai kurie tiesiog nežino, kaip reaguoti ir padėti, jei pastebi smurtą kažkur netoliese?
– Taip, suprantu, kad dalis žmonių nereaguoja dėl to, kad nežino, ką ir kaip daryti ar sakyti. Dėl to ir yra svarbu paskatinti diskusijas apie smurtą, garsiai pasakoti, kas tai yra ir koks skirtingas smurtas gali būti. Suprantama, kad dalis žmonių nežino, ką daryti, kaip kalbėti tiek su auka, tiek su smurtautoju, bet dabar tos informacijos netrūksta. Svarbu pirminis nusiteikimas – neužsimerkti, nelikti abejingais, patikėti aukomis ir tuo, ką jos pasakoja. Deja, specialistai, su kuriais teko bendrauti pastaruoju metu, patvirtina, kad aukų kaltinimo mūsų visuomenėje dar labai daug.
– Specialistai vienbalsiai sutaria, kad smurto liudytojų ir tų žmonių, kurie yra šalia, vaidmuo itin svarbus. Daug kas priklauso nuo to, kaip reaguos ir padės šalia esantis žmogus.
– Taip, neseniai IKEA užsakymu Lietuvoje atlikta apklausa parodė, kad kas penktas žmogus patiria smurtą artimoje aplinkoje, o tarp moterų tokių yra beveik trečdalis. Matant tokius skaičius, manęs vis neapleidžia mintys, negi niekas tiems žmonėms nepadėjo? Arba dar blogiau – kiek yra tokių, kurie smurtą patyrė, bet dar nėra drąsūs apie tai prisipažinti? Manau, mūsų pareiga yra dėti visas pastangas, kad situacija keistųsi. Liudytojų, pastebėjusiųjų rolė yra itin svarbi mažinant toleranciją smurtui.
– Kovoje prieš smurtą prisidedi savo kaip dizainerio veikla, o jei turėtum daugiau galių, ką pakeistum?
– Keistis reikia nuo savęs. Mes visi skirtinguose gyvenimo etapuose daug visko prišnekame žmonėms, kartais to nenorėdami. Labai linkėčiau atkreipti dėmesį į savo paties elgesį. Perpratę, kaip veikia jūsų paties protas, pamatysite, kada elgiatės neracionaliai. Tada galite bandyti taikyti šias žinias, padėdami aplinkiniams.
Žmonės, kuriems reikėtų pagalbos sunkiose situacijose, raginami kreiptis į Specializuotą kompleksinės pagalbos centrą telefonu 8 700 55516 arba interneto svetainėje www.specializuotospagalboscentras.lt ir www.visureikalas.lt
