IKEA tyrimas „Gyvenimas namuose“ atskleidė, kad namų ruošos darbai yra pagrindinis iš nusivylimą keliančių dalykų namuose sąrašo Lietuvos gyventojams – taip teigia kas ketvirtas. Ši našta dažniau krenta moterims nei vyrams: kas trečia moteris Lietuvoje jaučia neviltį dėl nesibaigiančių buities darbų, tuo tarpu taip jaučiasi kas penktas vyras.
Pasak psichologo Pauliaus Rakštiko, svarbiausia taisyklė buityje, kad nėra jokių savaime suprantamų tvarkymosi taisyklių: „Nėra standarto, kad pagal nutylėjimą vyras surinkinėja baldus, o moteris kepa blynus – tai stereotipai. Nėra savaime suprantama, kad kažkas išplaus indus ar išskalbs drabužius. Pasitikdami kasdienybę su priminimu sau, kad nėra jokių savaime suprantamų dalykų labai sau padėtume – labiau vertintume, ką turime, didėtų mūsų dėkingumo jausmas artimajam“.
Kai namuose gyvena keli žmonės, ant vieno krentantis buities reikalų rūpestis gali tapti fizine ir emocine našta. Visi žmonės prisideda prie netvarkos namuose, tad visi turėtų būti atsakingi ir už namų priežiūrą. Psichologas teigia, kad naštą palengvinti padės atsakomybių pasiskirstymas šeimoje ir dalinasi praktiškais patarimais, kaip pradėti pokalbį su šeima ir kokių žingsnių imtis.
1. Pradėkite nuo nuoširdaus pokalbio: kaip tai daryti teisingai?
P.Rakštikas pastebi, kad, nelygybė buityje gali atsirasti, kai, pavyzdžiui, santykių pradžioje vienam poroje tiko prisiimti daugiau atsakomybės už buitį, bet atsiradus vaikams, daugėjant atsakomybių – tai ėmė vis labiau slėgti. Dėl šios priežasties pravartu šeimoje reguliariai aptarti, kaip sekasi buityje, namuose, ar nusistovėjusios atsakomybės visiems tinka. O gal atėjo laikas kažką keisti?
„Jau vien nuoširdus pokalbis gali būti itin naudingas santykiams, net jei tam kartui liekama prie nusistovėjusio elgesio. Tačiau kalbėjimasis nėra kito perklabėjimas – pirmiausia tai yra įsiklausymas ir bandymas ne įtikinti, o suprasti. Kitokio požiūrio menkinimas ir mokymas „teisingo“ savo požiūrio dažniausiai tebus nesibaigiantis ginčas“, – sako psichologas.
Ką daryti, jeigu šeimoje egzistuoja skirtingas supratimas, kas yra tvarka ir švara? Išaiškėjus bet kuriems dviejų žmonių skirtumams, labai svarbu sutarti, kad požiūriai skiriasi, o tuomet ieškoti jungiančio taško. Kai išgirstame vieni kitus, sprendimas ateina natūraliai, nors ir nebūtinai iš karto.
2. Ar žinote vieni kitų nemėgstamus darbus?
Kuomet namuose gyvena keletas žmonių, visa buities darbų našta neturėtų kristi ant vienų pečių. Už netvarką esame atsakingi visi, todėl ir jos šalinimu derėtų rūpintis drauge.
„Dauguma turime savo labiau mėgstamus ir visai nemėgstamus buities darbus. Gal jūs kaskart suirztate plaudami indus, o jūsų partneriui tai ne tokia ir slegianti užduotis ir jis galėtų dažniau ją atlikti? Tai išsiaiškinti galime vieninteliu būdu – kalbėdami vieni su kitais“, – sako psichologas.
3. Įgalinkite šeimos narius
Specialistas siūlo tartis ne dėl taisyklių, bet labiau dalintis atsakomybės sritimis. Taisyklės įrėmina, o atsakomybės – įgalina. Pavyzdžiui, jei vienas šeimos narys gamina, kitas gali pasirūpinti tvarka virtuvėje po vakarienės. Jei vienas siurbia kilimus, kitas gali tvarkyti skalbinius. Atsakomybės sritys gali nusistovėti arba ilgainiui kisti, bet svarbu, kad visi jaustųsi įnešę panašų indėlį pagal savo galimybes.
„Atsakomybių pasidalinimas šeimoje įtraukiant visus, taip pat ir vaikus, yra būtinas, siekiant bendrystės jausmo, kuris itin svarbus tvariems santykiams. Nereikalausime iš penkiamečio pusdienį tvarkytis, bet skirti laiko palaikyti tvarką savo žaislų spintelėje tikrai galime“, – sako psichologas.
Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad kartais patys įsitveriame į savo atsakomybių sritį ir, net norėdami pagalbos iš kitų, nepaleidžiame jos. Matydami kito nepatyrimą ar lėtesnį veikimą, dažnai numojame ranka ir sakome: „Ai, duok, pats pasidarysiu“. Tačiau įgūdžiams išsiugdyti reikia laiko, o tuos pačius darbus kiekvienas darome skirtingai. Taigi, dalijantis atsakomybėmis, svarbu mokėti ne tik jas prisiimti, bet ir paleisti.
4. Susitarkite dėl bendro tvarkymosi laiko
„Verta paskirti bendrą tvarkymosi laiką – tai padės išvengti nepasitenkinimą galinčių sukelti situacijų, kai vienas tvarkosi, o kitas ilsisi. Retai kam patinka tvarkytis, bet visiems patinka tvarkingi namai. Suprasdami tai, galime suremti pečius ir pusdienį kartu pasitvarkyti, o tuomet skelbti laiką poilsiui“, – pataria psichologas.
5. Į tvarkymąsi žvelkite, kaip į namų kūrimą
P. Rakštikas sako, kad namų priežiūra gali teikti mums ir psichologinės naudos – tai leidžia savo rankose pajusti kontrolę. „Kontrolės jausmas svarbus, nes jis stiprina pasitikėjimo ir saugumo jausmus bei patirti tikslo pasiekimą. Ko gero visi esame išgyvenę ir pažįstame netvarkos sukeliamą priešingą patyrimą – nekontroliavimą, kaip savotišką bejėgiškumą. Namuose tai nuolatinis cikliškas procesas: tvarka krypsta į netvarką ir su mūsų pastangomis mes tą tvarką atkuriame, taip atkurdami ir kontrolės jausmą“, – sako specialistas.
Pasak jo, tai viena priežasčių, kodėl namuose kiekvienam šeimos nariui būtina turėti savo individualumo zoną. Verta paaugliui leisti kabinti ant sienų ką jis nori, vaikui nuo mažumės skirti spintelę, stalčių, stalą – bet ką, kur jis jaustųsi šeimininkas. Galime susitarti dėl bendrų taisyklių visiems, tuo pačiu paliekant laisvę tvarkytis savo erdvėje pasirinktinai. Jei visi namai sustyguoti pagal vieną šeimos narį, tuomet kiti niekada nesijaus visiškai savi, autentiški ir gal net vienodai vertingi.
„Į tvarkymąsi kviečiu pažvelgti plačiau – į namų, kaip nuosavos, pagal mūsų poreikius pritaikytos, erdvės susikūrimą. Tuomet atrastume, kad toks namų kūrimas skatina saugumo ir pasitikėjimo jausmą“, – reziumuoja P.Rakštikas.
IKEA tyrimas „Gyvenimas namuose“ yra vienas didžiausių tokio tipo tyrimų pasaulyje. Kasmet jis atskleidžia naujų įžvalgų apie tai, kaip žmonės gyvena ir jaučiasi savo namuose.
Daugiau ekspertų patarimų ir idėjų laimės teikiančiam gyvenimui namuose rasite čia.
