Kaip jau buvo rašyta, trečiadienį iš areštinės išleistas L.Suodaitis, paklaustas, ar smurtavo prieš sutuotinę, atsakė: „Aš gyvenime nesu pakėlęs rankos prieš savo žmoną. Man namie paskutiniu metu dažnai sakydavo, kad šitą straipsnį, kai įrašo į bylą, vyras visada kaltas, o kaip viskas baigiasi – nelabai kam įdomu. Viską parodys ikiteisminis tyrimas, visos aplinkybės bus sudėliotos ir tiek šiandien jums galiu pakomentuoti.“
Skyrybų advokatas Dainius Židanavičius patikino, kad tikrai nepagrįstas yra stereotipas, jog kilus klausimui dėl smurto artimoje aplinkoje kaltais visuomet laikomi vyrai. Smurtauja ir vyrai, ir moterys, o vyras tikrai nebus pripažintas kaltu, vien žmonai jį paskundus. Lygiai taip pat neteisingas įsivaizdavimas, kad skyrybų atvejų vaikai visuomet lieka gyventi su mamomis – šiuolaikinėje teismų praktikoje netrūksta atvejų, kai nusprendžiama kitaip.
– Kaip įrodomas smurto šeimoje faktas, jeigu viena pusė sako, kad jis buvo, kita – kad ne? – paklausėme advokato D.Židanavičiaus.
– Žiūrima į įrodymų visumą – ar yra sužalojimų, ar jie nustatyti obdukcijos (t. y., medicininės ekspertizės) būdu, ar yra liudininkų, garso ar vaizdo įrašų, kokios nors medžiagos, kuris patvirtina smurto artimoje aplinkoje faktą. Vien tai, kad moteris pasiskundžia, jog vyras smurtavo, dar nėra pakankamas įrodymas.
Jeigu egzistuoja tik vieno iš sutuoktinių skundas, o kitas tą neigia ir jokių įrodymų nėra, labai tikėtina, kad ikiteisminis tyrimas net nebus pradėtas, o jeigu ir bus pradėtas, tai, tikėtina, bus nutrauktas, nesant įrodymų. Asmuo laikomas nekaltu, kol tai nėra įrodyta – vien kito asmens žodžiai nėra pakankamas pagrindas preziumuoti kaltę.
– Bet ar policijai paskundus smurtaujantį sutuoktinį jis bus išvežtas į areštinę, jeigu jokių įrodymų nėra?
– Tikrai ne visais atvejais, pasiskundus dėl smurto artimoje aplinkoje, žmogus išvežamas į areštinę. Kyla klausimas, kas iš pareigūnų pusės buvo nustatyta, kokie galimai fiksuoti sužalojimai, ir tuo remiantis daromos išvados, ar reikia žmogų vežti į areštinę, ar ne.
– O jeigu moteris sakytų, jog vyras jai grasino, kad primuš, suspardys, nors fiziškai jis nieko nedarė – ar vyras gali būti išvežtas?
– Skirkime tokį dalyką – kreiptis į policiją asmuo turi teisę, jeigu jaučia, kad jam gresia pavojus. Bet labai abejotina, ar bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, jei asmuo skundžiasi, kad sutuoktinis šaukia, rėkia ar pan.
Akivaizdu, kad policijos iškvietimas – neigiamas potyris vaikams, tad prieš kviečiant pareigūnus dėl paprasto barnio, dar verta gerai pagalvoti, ar reikia tą daryti.
Žinoma, jei egzistuoja reali grėsmė, sutuoktinis grasina nužudyti, sužaloti, kitaip terorizuoja, tai reikia nelaukti pasekmių ir kreiptis į policiją. Panašūs grasinimai jau yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, tik reikia neužmiršti, kad juos reikės įrodyti, vien asmens žodžių nepakaks.
– Ar prasidėjus skyrybų procesui turės įtakos faktas, kad seniau į šeimą dėl smurto buvo kviesta policija, nors smurto faktas ir nebuvo įrodytas?
– Skyrybų bylose būna atvejų, kai smurtas būna įvykęs ir vienaip ar kitaip užfiksuotas, bet pasibaigė šalių susitaikymu, ir būna atvejų, kai sutuoktinis pateikia tariamą skundą dėl menamo smurto ir tuo būdu ruošiasi skyrybų bylai, galbūt siekdamas neigiamai charakterizuoti sutuoktinį, pavyzdžiui, nori jį pripažinti kaltu dėl santuokos iširimo ar sau palankiai išspręsti su vaikais susijusius klausimus.
Atvejų, kai minimas tikro ar menamo smurto faktas, pasitaiko gal kas trečioje skyrybų byloje, su kuriomis aš dirbu.
Ar tokie kaltinimai turės reikšmės, priklauso nuo to, ar buvo kviesta policija ir smurto faktas nustatytas – jeigu ne, tai įtakos neturėtų turėti. Ir jeigu smurto faktas buvo, bet po to sutuoktiniai susitaikė, tai skyrybų byloje turbūt bus laikoma, kad sutuoktiniai visgi skiriasi ne dėl smurto.
– Tad turbūt būtų naivu tikėtis, kad apkaltinus sutuoktinį smurtu, kurio nebuvo, pavyks išsikovoti daugiau turto?
– Mano įsitikinimu, net smurto egzistavimo faktas, net įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis dėl fizinio skausmo sukėlimo nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, dalijant santuokos metu įgytą turtą. Teismų praktikoje nelaikoma, kad jei sutuoktinis nukentėjo dėl smurto, jam priklausys didesnė dalis turto.
– O kokią įtaką smurto faktas skyrybų proceso metu visgi gali turėti?
– Iš esmės neigiamas sutuoktinio charakterizavimas, jei smurto buvimo faktas būtų nustatytas, gali turėti įtakos nustatant vaikų gyvenamąją vietą, nes teismas siekia geriausio vaikų interesų, kurių tai neatitiktų. Tai gali turėti įtakos ir kuklesnės bendravimo su vaikais tvarkos, nei paprastai, nustatymui.
Taip pat smurto faktas turi tam tikros įtakos santuokos nutraukimo priežastims – nukentėjęs sutuoktinis gali siekti pripažinti kitą sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tam tikrais atvejais – ir išlaikymo sau.
Pastebimas nežymus smurto atvejų didėjimas
Lietuvos policijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis konstatavo, kad 2022 m. sausio – gruodžio mėn. nusikaltimų dėl fizinio skausmo sukėlimo skaičius išliko stabilus, jų užregistruota 191, arba 2,5 proc., daugiau nei 2021 m. Šiemet per du mėnesius (sausio-vasario) stebimas nežymus (apie 4 proc.) smurto didėjimas.
Pasak R.Matonio, kiekvienas atvejis yra labai individualus. Į įvykio vietą atvykę pareigūnai įvertina visą situaciją, išklauso nukentėjusio bei galimo smurtautojo versijas ir vietoje sprendžia klausimą dėl asmens laikino sulaikymo.
Delsti neverta
Specializuotos kompleksinės pagalbos centro konsultantė Nomeda Cibarauskienė seniau portalui lrytas.lt buvo pasakojusi, kad fiziniu smurtu šeimoje laikomi ne tik skaudūs smūgiai ar kūno sužalojimai. Tai yra ir paprastas stumtelėjimas, kumštelėjimas, pliaukštelėjimas, purtymas, apspjaudymas, daikto metimas į kitą žmogų (net jei nepataikoma).
Neretai žmonės įsivaizduoja, kad tai, kas vyksta už jų namų sienų, turi ir likti jų namuose, o pagalbos ieškoti vengia (kartais dėl smurto policiją iškviečia ne pati auka, o triukšmą išgirdę kaimynai). Tačiau delsti neverta. Neretai bėdos šeimoje ir prasideda nuo „nepavojingų“ stumtelėjimų ar pliaukštelėjimų, o vėliau, jei auka pagalbos neieško, smūgiai tampa vis stipresni.
Jeigu jaučiate, kad įtampa santykiuose kelia nerimą, nors gerai nesuprantate, ar problemos rimtos, galima paskambinti ir anonimiškai pasikonsultuoti su Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų specialistais. Daugiau informacijos rasite čia.
