Tokio masto reprezentatyvi apklausa Lietuvoje yra atlikta pirmąjį kartą. Už šį mokslinį darbą M. Sarafinaitė ir N. Ramanauskaitė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Studentų mokslinės veiklos tinklo konferencijoje Visuomenės sveikatos sekcijoje laimėjo 3-ią vietą.
Kaip pastebi jaunosios mokslininkės, didžiausi rizikos seksualiniam smurtui faktoriai – moteriška lytis bei turimos negalios.
„Visgi, nė viena visuomenės sociodemografinė grupė nėra išskirtinai atspari ir apsaugota nuo bet kokio fizinio smurto“, – pabrėžia M.Sarafinaitė.
Seksualinį priekabiavimą yra patyrę 77,8 proc. (arba 1402 iš 1800 respondentų), neužtikrinti – 5,4 proc., asmeniškai nesusidūrę – 16,8 proc. tyrimo dalyvių.
Seksualinę prievartą be išžaginimo išgyveno 48,2 proc. (872 iš 1800 apklaustųjų), nėra įsitikinę – 6,2 proc.
Išžaginimą išgyveno 14,4 proc. (269 apklausos dalyviai), tuo neužtikrinti – 4,2 proc. atsakiusiųjų.
Dauguma (80 proc.) nukentėjusiųjų į pirmąją pagalbą suteikiančias institucijas (sveikatos priežiūros įstaigą ar policiją) nesikreipė.
Net 40,8 proc. patyrusiųjų seksualinį smurtą respondentų apie šią patirtį niekam nieko nėra pasakoję.
Kaip pastebi viena tyrimo autorių Marija Sarafinaitė, Lietuvoje seksualinis smurtas vis dar laikomas „paraštine“ tema. „Stigma vis dar išlieka labai gaji“, – apibendrina M.Sarafinaitė.
Tuo tarpu Noviltė Ramanauskaitė pabrėžė švietimo seksualinio smurto tema trūkumą.
Pagrindinis smurtinis veiksmas greta seksualinės prievartos – manipuliacija žmogumi, siekiant priversti jį atlikti lytinį aktą (angl. coersion). Taip pat dažnai pasitaikantys – ir fizinės jėgos panaudojimas prieš auką bei nugirdymas alkoholiu ar kitomis svaiginančiomis medžiagomis.
Vienas esminių pastebėjimų, anot N.Ramanauskaitės, nemaža dalis atsakiusiųjų nežinojo ir/ar negalėjo prisiminti patirto seksualinio smurto.
Beje, anot jaunųjų tyrėjų, nors daugiausia seksualinio priekabiavimo patiriama gatvėje ar kitose viešose vietose, tačiau tiek išžaginimą, tiek seksualinę prievartą be lytinio akto respondentai teigia dažniausiai patyrę artimoje aplinkoje.
„Keista, jog apie išprievartavimą mąstoma kaip apie „kažkur kitur“ vykstantį dalyką. Mūsų tyrimo duomenimis, didžioji dauguma su seksualiniu smurtu susijusių nusikaltimų įvykdomi būtent artimoje aplinkoje. Gaila, jog tai nėra akcentuojama visuomenei“, – kalbėjo M.Sarafinaitė.
75 proc. išgyvenusiųjų seksualinę prievartą be išžaginimo respondentų sakė, kad šitai patyrė du ar daugiau kartų.
94 proc. patyrusiųjų seksualinį priekabiavimą su tuo asmeniškai susidūrė daugiau nei vieną kartą.
Arti pusės (45 proc.) atsakiusiųjų, pasijutę nesaugūs, yra pakeitę elgesį, kad taptų nepatrauklūs užpuolikui.
Aktyviausiai į tyrėjų klausimus atsakinėjo – 19–29 metų amžiaus grupės respondentai.
Trys ketvirtadaliai visų tyrimo dalyvių – didmiesčių gyventojai. Daugiau nei pusė dalyvavusiųjų tyrime yra įgiję universitetinį išsilavinimą.
2 proc. apklausos dalyvių turėjo fizinę ar psichikos negalią.
M.Sarafinaitė, pristatydama tyrimą, taip pat pastebėjo: „Remiantis United Nations Women organizacijos Jungtinėje Karalystėje užsakyto vienos didžiausių duomenų analitikos kompanijų YouGov 2021 m. tyrimo duomenimis, 97 proc. šalies moterų 18–24 m. amžiaus grupėje teigė patyrusios seksualinį priekabiavimą. Iš jų vos 4 proc. apie tai pranešė atitinkamoms institucijoms.
O Jungtinių Amerikos Valstijų organizacijos Rape, Abuse and Incest National Network (RAINN) praėjusiais metais atliktos studijos teigimu, vienas seksualinės prievartos atvejis pasitaiko kas 68 sekundes. Kas 9 minutes įvykstančio seksualinio nusikaltimo auka – nepilnametis.
Tačiau vos 25 smurtautojai iš 1000 yra dėl to įkalinami. Na, o tarkime naujausiais Australijos statistikos biuro duomenimis, 23 proc. moterų ir 8 proc. vyrų vyresnių nei 18 metų buvo patyrę seksualinį smurtą.“
