Psichikos sveikata tampa organizacijos problema
„Sveikatadarbe.lt“ lektorės, psichologės L. T. Valandis teigimu, kiekvienas gyvenime patiriamas iššūkis gali tapti ir psichologiniu iššūkiu darbovietėje.
„Mūsų gyvenimas yra kupinas psichologinių iššūkių, kuriais nešini einame į darbą ir grįžtame namo: keičiame profesiją, susiduriame su pokyčiais, ligomis, netektimis ir finansiniais sunkumais, kasdien dėl ko nors jaučiame nerimą, bijome būti pralenkti dirbtinio intelekto, kovojame su savo perfekcionizmu, ieškome balanso tarp asmeninio gyvenimo ir darbo“, – vardija psichologė.
Ji taip pat pažymi, kad šiais laikais atsiranda iššūkių, apie kuriuos numanė retas darbdavys. Pavyzdžiui, į darbą leidžiama atsivesti savo augintinius ir paaiškėja, kad vienas darbuotojas kenčia nuo zoofobijos, o kitas negali su kolektyvu vykti į darbostogas (ang. workation) dėl paniškos skrydžių baimės.
Su psichologinėmis problemomis susiduriantys darbuotojai neretai bando sudaryti įvaizdį, kad jiems viskas gerai. Tačiau tokiu atveju žmogus nėra produktyvus, todėl padidėja neracionalių sprendimų, šiurkštaus bendravimo su kolegomis ir klientais, strateginių klaidų, traumų ir nuostolių rizika, pažymi psichologė.
„Visa tai – ne tik finansiniai nuostoliai, bet ir papildomo streso našta įmonių vadovams ir kolegoms, o tai žaloja ir jų pačių fizinę bei psichikos sveikatą. Taip įsisuka ydingas ratas, todėl psichikos sveikata tampa organizacijos problema“, – tvirtina L. T. Valandis.
Žodis „psichika“ vis dar suvokiamas klaidingai
Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje vis garsiau kalbama, kaip svarbu palaikyti darbuotojų emocinę gerovę ir psichikos sveikatą. Tačiau L. T. Valandis pastebi, kad Lietuvoje darbdaviai ir darbuotojai rūpinimąsi psichikos sveikata darbo vietoje dažniau priskiria prie papildomų naudų negu prie būtinų sveiko darbo sąlygų, reikalingų žmogaus darbingumui išlaikyti.
„Prastėjančios psichikos sveikatos ir neišvengiamo mūsų visuomenės amžėjimo kontekste žmonių darbingumo išlaikymas tampa vis aktualesne problema. Kolektyvuose vyraujantis požiūris į psichikos sveikatą tarsi sulaiko darbdavius ir dirbančiuosius nuo esminio suvokimo: iš tiesų rūpinimasis psichikos sveikata darbo vietoje nėra tik papildomos naudos ar geras darbdavio įvaizdis, tai – dar vienas būtinas darbo resursas, kaip ir visos profesinės kompetencijos“, – pažymi specialistė.
Taip pat pašnekovė atkreipia dėmesį, kad žodis „psichika“ vis dar dažnai siejamas su įvairiais sutrikimais, o per retai – su pačia sveikata.
„Šaknis „psicho“ dažniau nusako sutrikimus ar negalias, nors iš tiesų ją reikėtų suvokti priešingai – kaip žmogaus galią, gebėjimus ir galimybes, – sako psichologė ir priduria, kad tai – ne tik gera savijauta, gebėjimas dirbti ir mokytis, tačiau ir pasitikėjimas savimi, savo jėgomis, aplinka. – Todėl darbdaviai visų pirma turėtų destigmatizuoti neigiamą žodžio „psichika“ reikšmę.“
L. T. Valandis skatina darbdavius prevenciškai rūpintis savo darbuotojų psichikos sveikata ir pažymi, kad kolektyve kartu domėtis vis dar nepatogiomis psichikos sveikatos temomis, mokytis emocinių kompetencijų yra kur kas drąsiau, nei tai daryti po vieną. Kai domėjimasis tampa viešas ir „legalus“, darbuotojai kur kas drąsiau naudojasi ir jiems darbdavių siūloma individualia psichologine pagalba, pastebi specialistė.
Lietuvos darbovietėse – meditacijų sesijos ir emocinės paramos linijos
Lietuvoje pastaruoju metu atsiranda vis daugiau organizacijų, kurios rūpinasi darbuotojų emocine sveikata. Tarp jų – ir Lietuvos Įvairovės chartijos asociacijos nariai. Pavyzdžiui, „Ignitis grupėje“ veikia vientisa emocinės gerovės ekosistema, susidedanti iš kelių elementų: profesionalios pagalbos, atviros ir palaikančios kultūros bei įgūdžių formavimo.
„Ignitis grupės“ žmonių gerovės ekspertė Agnė Gorpiničienė pasakoja, kad įmonės darbuotojai ir jų šeimos nariai gali bet kada konsultuotis su psichologu, paskambinę įmonėje veikiančia emocinės paramos linija – šie pokalbiai yra nemokami ir konfidencialūs. Taip pat įmonė turi „gerovės mentorių“ iniciatyvą – tai projektas, kurio metu kolektyvo nariai baigė psichologinio konsultavimo mokymus ir teikia emocinį palaikymą kitiems kolegoms.
Taip pat įmonės vadovams yra organizuojamos edukacinės paskaitos apie žmogaus gerovę, o sveikus kasdienius savireaguliacijos įgūdžius padeda diegti kassavaitinės „mindfulness“ meditacijų sesijos, į kurias yra užsiregistravę apie 300 darbuotojų. Įmonėje gausu ir kitų emocinės sveikatos bei psichologinės sveikatos iniciatyvų.
Savo ruožtu Lietuvos Įvairovės chartijos asociacijos nario „Philip Morris Baltic“ Žmonių ir kultūros vadovė Sandra Daukšienė teigia, kad jų įmonėje gera emocinė sveikata yra tokia pat svarbi kaip ir darbuotojų fizinė savijauta bei saugumas.
„Nors psichologinė sveikata, be abejo, priklauso ne tik nuo darbo veiksnių, jaučiame atsakomybę pasirūpinti, kad mūsų komanda darbe jaustųsi psichologiškai kuo geriau bei turėtų sveiką darbo ir gyvenimo balansą“, – sako S. Daukšienė.
Pašnekovės teigimu, įmonėje nuolat siekiama didinti sąmoningumą apie psichikos sveikatos svarbą, mažinti tabu dėl patiriamų sunkumų ir baimės kreiptis pagalbos, bei ugdyti psichikos sveikatos atsparumo įgūdžius.
„Siekiame, kad darbuotojai turėtų laiko pabūti su šeima, pailsėti ar užsiimti mėgstama veikla, o esant poreikiui suteikiame galimybę dirbti lanksčiu darbo grafiku bei visada skatiname darbuotojus išeiti ilgesnių atostogų. Taip pat suteikiame lankstų darbo grafiką ir palankias sąlygas šeimą kuriantiems darbuotojams – moterys nėštumo metu skatinamos atvirai bendrauti su tiesioginiu vadovu ir suplanuoti efektyvų darbo krūvį“, – vardija S. Daukšienė.
Ji taip pat pažymi, kad darbuotojams reguliariai rengiami seminarai ir užsiėmimai, susiję su psichikos sveikatos stiprinimu, o įmonės vadovai nuolat ugdomi, kaip suteikti pagalbą komandos nariams sudėtingose gyvenimo situacijose. Taip pat įmonės darbuotojai čia gali gauti konfidencialias ir nemokamas psichologų konsultacijas.
