Mėgstate siaubo filmus ar jų nekenčiate? Mokslininkai turi jums žinią

Mėgti siaubo filmus ar jų neapkęsti – tai ne tik asmeninis žmogaus pasirinkimas ar skonio reikalas – už to slypi mokslas.

 Filmas.<br> 123rf nuotr.
 Filmas.<br> 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Sep 18, 2023, 12:52 PM

Kai kurie žmonės neapkenčia siaubo filmų. Jie mieliau žiūrėtų, kaip džiūsta ką tik nudažyta siena, ar eitų pas odontologą, nei savo noru pažiūrėtų filmą, dėl kurio jiems bus sunku užmigti.

Pasirodo, kad toks siaubo filmų vengimas nėra tik asmeninis žmogaus pasirinkimas – tai psichologinis poreikis. Žmonės iš prigimties labai skirtingai reaguoja į tokio tipo turinį.

Nors nėra vieno atsakymo, kodėl kai kuriuos žmones siaubo filmai žavi, o kai kuriuos – ne, yra keletas galimų paaiškinimų.

Kitaip patiria stresą

Asmenys, siekiantys patirti kuo daugiau pojūčių, gali mėgti siaubo filmus dėl to, kaip jie interpretuoja organizmo reakciją į stresą, tikina baimę studijuojanti sociologė ir knygos „Scream: Chilling Adventures in the Science of Fear“ autorė Margee Kerr. Baimę keliantis filmas padidina žmogaus širdies pulsą ir priverčia kūną jaustis taip, lyg jam reiktų eikvoti energiją.

„Kai kuriems tai gali būti malonus pojūtis. Jiems atrodo, kad tomis akimirkomis jie yra kaip niekad gyvi, puikiai jaučia savo kūną, beveik kaip po intensyvios jogos treniruotės arba kitokios veiklos, kuri sutelkia visą žmogaus dėmesį į jo kūną, – tikino M.Kerr. – Tačiau kitiems žmonėms tokie pojūčiai labiau primena panikos priepuolį. Jie jaučiasi praradę savo kūno kontrolę.“

Yra labai jautrūs

Ypač jautrūs žmonės gali labai lengvai pasijausti taip, lyg jų aplinkoje yra per daug stimulų, be to, jie paprastai yra daug labiau empatiški nei dauguma individų. Tai reiškia, kad jie gali patirti kitokią ar intensyvesnę fiziologinę reakciją į smurtinius ar siaubo filmus, teigia tokių žmonių elgesį tiriantys mokslininkai.

Vaikystės patirtys

Žmonėms, kurie vaikystėje išgyveno teigiamą patirtį su tuo, ką mokslininkai vadina „linksmu gąsdinimu“ – išgyvenimu, kuris priverčia krūptelėti, bet nesukelia tikrosios baimės – tam tikri siaubą keliantys dalykai gali atrodyti jaudinantys, aiškino M.Kerr.

„Tai, kaip žmogaus tėvai leido jam patirti įvairius smagius dalykus vaikystėje – pavyzdžiui, jeigu jie nesivedė savo vaiko žiūrėti filmo „Tas“, kol jis nesupranta, kokie monstrai yra tikri, o kokie – ne, arba jeigu jie per anksti nesivedė jo į karuseles, – gali turėti daug įtakos žmogaus požiūriui į visą žanrą“, – pasakojo M.Kerr.

Padeda sukurti ryšį su kitais žmonėmis

Kai kurie žmonės gali mėgautis siaubo filmais, kai žiūri juos su artimais žmonėmis. „Tai gali tapti nuostabia ir žmones sujungiančia patirtimi, – tikino M.Kerr. – Mes žinome, kad ryšiai, kuriuos užmezgame patirdami stresą, dažnai yra stipresni, ypač su žmonėmis, su kuriais jau palaikome teigiamą santykį. Įdomi, intensyvi ir baimę kelianti veikla su savo draugais paprastai suformuoja daugiasluoksnius, įdomesnius prisiminimus.“

Kitaip tariant, tai, kaip žmogus jaučiasi žiūrėdamas į šiurpų klouną kino ekrane, priklauso nuo daugybės veiksnių, kurių daugumos jis nekontroliuoja, derinio.

Parengta pagal „Huffington Post“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.