2019 m. atliktas tyrimas „Smurto artimoje aplinkoje paplitimas ir modeliai reprezentatyvioje Lietuvos imtyje“ rodo, kad maždaug trečdalis Lietuvoje gyvenančių moterų yra bent kartą patyrusios ekonominį smurtą. Taip pat nuo jo gali nukentėti ir vyrai. Svarbu paminėti, kad ekonominį smurtą atpažįsta mažiau nei 2 procentai Lietuvos gyventojų – kai kuriems atrodo, kad tai, kas vyksta namie, yra normalu, nors iš šono pažvelgus matyti, kad situacija tikrai nelygiavertiška.
Projekto „Kurk Lietuvą“ projektų vadovės Augustė Dudutytė ir Ramunė Vitartaitė pusmetį nuodugniai gilinosi į šią temą ir pačios buvo nustebusios, kad ekonominio smurto atvejų Lietuvoje tiek daug.
„Ekonominis smurtas pasireiškia, kai vienas iš šeimos narių, dažnai – vienas iš sutuoktinių, siekia vienpusiškai valdyti šeimos finansus, kontroliuoti visas pajamas ir išlaidas. Kraštutiniu atveju vyras, palaikomas visuomenėje paplitusių lyčių stereotipų, įkalbina moterį nedirbti, likti namie ir rūpintis buitimi bei vaikais. Po kurio laiko jis gali pradėti manipuliuoti pažeidžiamesne moters situacija ir siekti savo norų pildymo, pasitelkdamas paaiškinimą, kas moka pinigus – tas ir užsako muziką“, – pasakojo A.Dudutytė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės grupės vadovė Jolanta Sakalauskienė vardijo, kad ekonominis smurtas gali būti įvairių formų:
- asmeniui neleidžiama dirbti, iš jo / jos atimamas uždarbis (taip pat pensija ar pašalpa);
- verčiama prašyti pinigų savo ir / ar vaikų reikmėms;
- vyksta finansinė kontrolė, kai prašoma surinkti ir parodyti pirkimo kvitus, čekius, reikalaujama pateikti įsigytų prekių nuotraukas;
- neduodama pinigų būtiniausiems dalykams;
- kontroliuojamas šeimos biudžetas ir finansiniai sprendimai priimami vieno žmogaus;
- atsisakoma išlaikyti vaikus gyvenant santuokoje ar skyrybų atveju;
- atsisakoma teikti asmeniui informaciją apie realią turtinę šeimos padėtį, nuslepiami finansiniai įsipareigojimai;
- prieš skyrybas turtas užrašomas smurtautojo giminaičiams ar kitiems asmenims;
- asmuo gali būti verčiamas prieš savo valią pasirašyti dokumentus, patvirtinančius, jog jis / ji atsisako viso santuokoje užgyvento turto ir pan.
Kaip pastebėjo pašnekovės, ekonominis smurtas dažnai būna persipynęs su kitomis smurto rūšimis, ypač su psichologiniu – tas šeimos narys, kuriam neleidžiama savo nuožiūra naudotis pinigais, dažnai būna ir žeminamas, įžeidinėjamas, siekiant palaužti jo ar jos valią ir pasitikėjimą savimi.
Prašydavo pinigų pėdkelnėms ir sauskelnėms
„Kurk Lietuvai“ projektų vadovės prisiminė keletą išties dramatiškų ekonominio smurto artimoje aplinkoje pavyzdžių. Vienas vyras savo buvusiai žmonai pinigus vaikų išlaikymui pervedinėdavo vos po centą ar kelis, o mokėjimų paskirtyje kaskart prirašydavo bjaurių žodžių jos adresu. Moteris buvo jį užblokavusi telefone ir socialiniuose tinkluose, tad jis kitaip negalėdavo su ja susisiekti – užtat iškoneveikdavo, darydamas bankinius pavedimus.
Kita moteris turėdavo savo sutuoktinio prašyti pinigų net pėdkelnėms, o juos gaudavo tik tada, jeigu parodydavo, kad senosios jau suplyšusios. Dar viena paprašė pinigų higienos reikmenims ir išgirdo: „Ir vėl, bet juk praėjusį mėnesį jau daviau!“.
R.Vitartaitė prisiminė atvejį, apie kurį jai pasakojo specializuotos kompleksinės pagalbos centro specialistės. Viena moteris, turėjusi išsilavinimą ir neblogą darbą, po vestuvių išgirdo vyro pasiūlymą nebedirbti, su kuriuo sutiko. Paskui vis girdėdavo pastabas, kad reikėtų taupyti pinigus tai tam, tai anam – dėl to sutuoktinis ją ragino neiti susitikti su draugėmis ir net nebendrauti su tėvais – juk ir pokalbiai telefonu kainuoja pinigus.
Kai šeima susilaukė vaikelio, vyras žmonai duodavo 10 eurų dienai ir stebėdavosi, kad kartais jų neužtenka, nes reikia kažko įsigyti papildomai. Taip pat sutuoktinis moterį spaudė jam perrašyti jai tėvų dovanotą butą, jos vardu lizingu įsigijo automobilį – jai jo vairuoti neleido, nes gali sugadinti.
Moteriai liguista sutuoktinio kontrolė kurį laiką net nekliuvo, ji apsiprato ir susitaikė su mintimi, kad taip ir turi būti. Į specializuotos kompleksinės pagalbos centrą kreipėsi moters tėvai, nujausdami, kad jos namuose vyksta negeri dalykai. Net ir susitikusi su specialistais moteris pradžioje neigė, kad turi problemų, tik vėliau visgi pažvelgė į situaciją kitu kampu ir suprato, kad taip neturi būti, bei ėmė ieškoti problemos sprendimų.
Kodėl tai vyksta?
A.Dudutytė aiškino, jog kartais ekonominis smurtas kyla piktybiškai iš noro kontroliuoti savo sutuoktinį, siekiant jį menkinti ir primesti jam savo valią, kol jis ims galvoti, kad pats vienas tikrai nepajėgia savimi pasirūpinti. Visgi būna ir atvejų, kai ekonominis smurtas vyksta tarsi inertiškai – perimamas tėvų elgesio modelis ar paplitę lyčių stereotipai, kurie prilygina vyro vertę galėjimui išlaikyti šeimą, o moteris laikoma nuolankia partneriui. Todėl žmogui atrodo natūralu, jog ir jo šeimoje įmanomas tik šis vienintelis modelis.
R.Vitartaitė patikslino, kad nors dažniausiai ekonominis smurtas būdingas esamiems ar buvusiems sutuoktiniams ar romantiniams partneriams, visgi jį gali pasitelkti ir kiti artimais ryšiais susiję žmonės. Kartais vyresnio amžiaus tėvus imasi išnaudoti jau suaugę vaikai – netgi persiveda į savo sąskaitą jų pensijas, priverčia perrašyti turtą, didesnė grėsmė kyla ir tiems vyresnio amžiaus ar negalią turintiems žmonėms, kuriems sunku pasirūpinti savimi, todėl priklauso nuo artimųjų pagalbos, slaugos.
Pakeliauti ar pataupyti?
Kartais gali būti sunku susigaudyti, kur ta riba tarp noro protingai tvarkyti šeimos biudžetą ir ekonominio smurto. Paklausėme pašnekovių, kaip jos vertintų situaciją, kai vienas iš sutuoktinių mėgsta keliones ir per Naujuosius metus nori išvykti į užsienį, o kitas sako, kad verčiau pinigus taupyti ir Naujus metus sutikti namie Vilniuje. Galiausiai jie susipykę vienas kitą išvadina negražiais žodžiais – ar tais jau abipusis ekonominis smurtas?
„Nors prasivardžiavimas siekiant žeminti ar gniuždyti partnerį skaitytųsi psichologiniu smurtu, skirtingi finansiniai poreikiai ir prioritetai savaime nėra smurtas. Smurtas pasireiškia ne pavieniais konfliktais, o vienos pusės nuolatiniu manipuliuojančiu, kontroliuojančiu ir bauginančiu elgesiu prieš kitą, siekiant turėti didesnę galią valdant šeimos finansus. Tam gali būti pasitelkiama ekonominė izoliacija, grasinimai, prievarta, lyčių stereotipai, finansų slėpimas ir kitos priemonės“, – teigė A.Dudutytė.
R.Vitartaitė pastebėjo, kad apie ekonominį smurtą nesprendžiama iš vieno atvejo ir ginčo – tai tęstiniai atvejai, kai nuolat pasireiškia manipuliacijos, kontrolės ir prievartos mechanizmas, kai nesistengiama prieiti vieningo susitarimo.
J.Sakalauskienė aiškino: „Šeimos / poros finansų planavime turėtų būti abiejų partnerių įsitraukimas ir atsakomybė. Ekonominio smurto atveju galime matyti vienpusius finansinius sprendimus, palankius tik vienam iš partnerių, kai kitas partneris ar partnerė neturi galimybės arba jam ar jai draudžiama savo finansais pasirūpinti pačiam ar pačiai. Taigi, vienvaldiški finansiniai šeimos sprendimai, palankūs tik vienam partneriui, gali būti ekonominio smurto požymis. Kuo didesnis abiejų partnerių finansinis nepriklausomumas – tuo mažiau galimybių tapti ekonominio smurto auka.“
A.Dudutytė papildė, kad kiekviena situacija yra individuali, bet yra bendri principai, kurie užtikrina, kad finansiniai santykiai šeimoje yra sveiki.
Visų pirma, abu sutuoktiniai / partneriai turi žinoti, kokia yra šeimos finansinė padėtis, kokie įsipareigojimai ir kur išleidžiami pinigai.
Antra, abu partneriai turi lygiavertiškai dalyvauti priimant sprendimus, abu turi reikšti savo norus ir poreikius.
Trečia, poroje turi būti abiejų atsakomybė už įsipareigojimus – ne vienas asmuo turi rūpintis tuo, kaip apmokėti sąskaitas.
Kaip iš to ištrūkti?
Jeigu jau pastebėjote šeimoje ekonominio smurto apraiškas, reikia nedelsti ir ieškoti išeities, kaip iš to ištrūkti. Nepiktybiniais atvejais galima bandyti apie problemą atvirai kalbėtis su antrąja puse, atkreipiant dėmesį į tai, kad šeimoje finansinius reikalus turi tvarkyti abu parteriai.
Tačiau piktybiškais atvejais nukentėjusiojo pastebėjimai gali būti panaudoti prieš jį patį. Tada gali prireikti pagalbos iš šalies. „Būnant smurtiniuose santykiuose sudėtinga savarankiškai iš jų išsikapstyti, todėl labai svarbu kreiptis pagalbos į policiją ir specializuotos kompleksinės pagalbos centrus“, – pastebėjo A.Dudutytė. Išeitis visuomet yra, tik reikia išdrįsti ją atrasti. Kai kurioms smurto aukoms tam, kad žengtų pirmąjį žingsnį, pakanka tiesiog pasikonsultuoti su specialistais ir išgirsti, kad tai, ką išgyvena namuose, nėra normalu.
Sudėtinga ir tai, kad ekonominio smurto poveikis dažnai nesibaigia net porai pasukus skirtingais keliais: gali išlikti jau minėtas buvusio sutuoktinio nenoras reguliariai mokėti pinigus vaikams išlaikyti; jeigu žmogus santuokoje be antrosios pusės žinios buvo pasiėmęs greitųjų kreditų – tai ir po skyrybų įsipareigojimas grąžinti skolą lieka abiem pusėms. Be to, jei sutuoktinis ilgą laiką neleidžia dirbti, senatvėje tai atsilieps pensijos dydžiui, gali būti sugadintas žmogaus kredito reitingas ir pan.
Tad susidūrus su ekonominiu smurtu ar pastebėjus, kad jį galimai patiria artimas žmogus, rekomenduojama užsukti į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklapį atpazinksmurta.lt kuriame rasite visų Lietuvoje veikiančių specializuotos kompleksinės pagalbos centrų kontaktus. Jų specialistai suteiks teisinę, emocinę ir psichologinę pagalbą bei padės geriau susivokti situacijoje bei susidaryti planą, kaip išeiti iš užburto smurto rato.
