Po švenčių nebesinori grįžti į darbą? Sužinokite, kodėl

Darbuotojai ir įmonių vadovai pastebi, jog dalis dirbančiųjų po švenčių tampa vangūs: į darbą eina vos prisiversdami. Kokios to priežastys, kokius pavojaus signalus turėtų nedelsiant išgirsti organizacijos ir kaip visa tai išspręsti?

 Nuovargis darbe.<br> 123rf nuotr.
 Nuovargis darbe.<br> 123rf nuotr.
S.Vičaitė.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
S.Vičaitė.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 L.T.Valandis.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 L.T.Valandis.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Dec 22, 2023, 3:45 PM

Bandymas visur spėti kelia didelį nuovargį Kaip pastebi sveikadadarbe.lt vadovė, sveikatos psichologė Sigita Vičaitė, darbuotojai gali nebenorėti eiti į darbą, jei iki švenčių turėjo nepakeliamą darbo krūvį ir tempą: „Tai susiję su metinėmis ataskaitomis, užduotimis, vertinimais.

Jei žmogus iš nuovargio per asmenines šventes pragulėjo lovoje, jis neturi fizinių bei emocinių jėgų grįžti prie darbų. Tokioje situacijoje darbuotojai jaučia didelį pyktį ant savęs, kolegų ir darbdavio dėl pažeisto jų asmeninio gyvenimo ir darbo balanso“.

Jei dėl to nebelieka kokybiško laiko artimiesiems, žmogų gali graužti kaltė ir pamąstymai, kad savo gyvenimo laiką jis skiria ne tam, kas iš tiesų yra svarbiausia, tad nori būti ne darbe, o su artimaisiais. Žmonės ilgą laiką iki švenčių bando persiplėšti tarp padidėjusio darbo krūvio, klientų sveikinimo su šventėmis, vaikų kalėdinių vaidinimų, draugų ar įmonių vakarėlių, dovanų paieškų.

„Bandymas visur spėti kelia didelį nuovargį. Pavargęs žmogus nieko nebenori, nes norui reikia resursų. Žmonės gali nenorėti eiti į darbą vien todėl, kad išsimiegotų, kad yra prislėgti“, – priduria ji.

Iš skaudžios patirties galima pasimokyti „Metų gale pati gamta mažina tempą – pvz., suteikia mums kur kas mažiau šviesos, kad daugiau miegotume ir mažiau judėtume, bet žmonių minia elgiasi priešingai. Todėl padidėjęs tempas šiuo laikotarpiu yra ne tik darbdavio atsakomybė, bet ir kiekvieno asmeninis pasirinkimas“ – aiškina psichologė Liepa T.Valandis.

Pasak jos, laimei, daugėja vadovų, akcentuojančių, jog gruodis jų organizacijoje nėra skirtas persidirbti. „Dažniausiai šie vadovai turi skaudžią patirtį, kai dažną gruodį patys atsidurdavo ties perdegimo riba“ – priduria mokymus organizacijoms vedanti psichologė.

Po šurmulio atėjusią nykumą verta išnaudoti Kita vertus, kaip po vestuvių šurmulio poras dažnai užplūsta tuštuma, taip daliai žmonių būna ir po švenčių.

„Metų pradžia – puikus metas įmonėse organizuoti papildomas veiklas, mokymus, renginius. Asmenines lėšas žmonės jau išleidę šventėms, tad gyvena pasyvesnį gyvenimą po darbo. Darbe didysis tempas dar neprasidėjęs, tad žmonės turi laiko, noro ir protinių resursų mokytis, domėtis. Sąmoningi darbdaviai puikiai išnaudoja šį laiką, nes vis daugiau darbuotojų nori didesnę išliekamąją vertę turinčių veiklų, ne vakarėlių“, – pastebi S. Vičaitė.

Priežastis – ir nevykę kalėdiniai vakarėliai

Žmonės gali nenorėti grįžti į darbą ir dėl patirties įmonės kalėdiniame vakarėlyje. „Jei jame turėjo dalyvauti ar kažką vaidinti per prievartą; jei buvo patirtas seksualinis priekabiavimas; jei gavo neetišką nominaciją ar dovaną, žmonės nenori eiti į darbą, nes tarsi kovoja su „emociniu pašalu“.

Be to, kartais darbuotojai patys padauginę svaigalų, vėliau sunkiai išgyvena gėdos jausmą. Ypač, jei buvo nufilmuoti, jei paskalos plinta tarp kolegų“, – sako L. T. Valandis.

Pasak psichologių, darbdavys negali kontroliuoti darbuotojų elgesio, tačiau sėkmingos organizacijos apmąsto savo planuojamus renginius būtent per žmogaus pažeidžiamumo prizmę. Tai padeda išvengti blogų patirčių.

Darbuotojai nemėgsta falšo ir pažeminimo

„Darbuotojai nemėgsta falšo, puikiai jį atpažįsta, nes nėra kvaili. Juk dalis žmonių darbe jaučiasi žeminami arba žino, kad tai patiria kolegos. Todėl frazė įmonės kalėdinio vakarėlio scenoje, jog „esame lyg draugiška šeima“ juos žeidžia. Žmonės nenori būti melo dalimi, tad vengia darbo, kuriame išorinė komunikacija spindi, o vidus yra sugedęs“ – galimas organizacijų subtilybes atskleidžia L. T.Valandis.

Ji priduria, jog nemeluoti – pati geriausia ir gana greitai atsiperkanti darbdavio strategija, kuri reikalauja drąsos ir brandos: „Kai žmonėms sakoma tiesa, kad ir kokia karti ji bebūtų, jie pasitiki darbdaviu. Kai žmonės pasitiki darbdaviu, ir santykiai kolektyve, ir darbo rezultatai tampa kur kas geresni.“

Darbe jaučiasi nesaugiai?

Anot eksperčių, už nenoro eiti į darbą dažnai slypi psichologinis nesaugumas. Jei kolektyve vyrauja nepasitikėjimas vienas kitu („medžiojama“ už klaidas, konkuruojama, smerkiama už nuomonę, nemokėjimą), žmonės namuose pagaliau atsipalaiduoja ir pasijunta psichologiškai saugiau.

„Juk būti, išlikti psichologiškai nesaugioje aplinkoje, nuolat kažko saugotis kainuoja labai daug psichinių resursų, tai buvimas nuolatinėje streso ir būdravimo būsenoje. Jei šią būseną žmonės sieja su darbu, į darbą jie nebenori“ – aiškina S.Vičaitė.

Ši problema nėra neišsprendžiama

Tačiau darbe laukiantį stresą galima ir sumažinti, ir valdyti. „Tai moksliniai metodai, paprastai pritaikomi organizacijų praktikoje. Galima labai struktūruotai paklausti darbuotojų, kaip jie jaučiasi, kas kelia įtampą ir rasti atsakymą, kur jie veltui išeikvoja savo resursus. Tai – streso darbe veiksnių vertinimas arba kitaip – psichosocialinės rizikos valdymas“ – apie problemos sprendimo būdą pasakoja ekspertė S.Vičaitė.

Įmonės daug jėgų skiria išoriniams procesams: aptarnauja klientus, kuria produktus, teikia paslaugas, kad pasirūpintų kitais. Nei viena įmonė nebuvo sukurta tam, kad visų pirma pasirūpintų savimi. Bet vadovai supranta, kad neišvengiamai teks pasirūpinti ir savimi, ir darbuotojais, nes kitaip įmonė nebus sėkminga. O tai sukelia nepelnytą stresą, nes jie nežino, kaip tai padaryti.

Suvaldėte darbo krūvį ir tempą? Nesuklyskite dar kartą

„Įprastai rinkodaros skyriai nebūna atsakingi už buhalteriją. Tad už streso darbe nustatymą bei valdymą atsakingi turi būti šios srities ekspertai, turintys išsilavinimą ir patirtį, susijusius su psichikos sveikata“ – sako S.Vičaitė. Be to, išorinis ekspertas dažnai yra objektyvesnis ir drąsesnis pasakyti nepatogius dalykus net pačiam savininkui, o ir jo paslaugos kainuoja mažiau, nei tokio eksperto įdarbinimas.

Pasak psichologių, svarbiausia subalansavus darbo tempą ar kitus stresą keliančius veiksnius, staiga atsiradusio laiko nebandyti užimti naujais darbais. Šis laikas turi būti skirtas darbuotojų resursų atstatymui. Tik taip kolektyvas išliks darbingas ir norės eiti į darbą visus metus.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.