Namuose nebeturite spausdintų nuotraukų? Tai gali pakenkti jūsų gebėjimui prisiminti

Dr. Linda Henkel, kognityvinės srities psichologė, kurios specializacija – atminties kasdienėje aplinkoje tyrimai, paskelbė novatorišką tyrimą apie tai, kaip nuotraukų darymas ir jų peržiūra formuoja žmonių prisiminimus apie jų patirtį.

Tyrimas parodė, kad tik 2 procentai iš mūsų mobiliuosiuose telefonuose saugomų nuotraukų patenka ant mūsų sienų, o daugiau nei trečdalis žmonių taip pat pripažino, kad namuose neturi spausdintų šeimos ar draugų nuotraukų.<br>„Freepik“ nuotr.
Tyrimas parodė, kad tik 2 procentai iš mūsų mobiliuosiuose telefonuose saugomų nuotraukų patenka ant mūsų sienų, o daugiau nei trečdalis žmonių taip pat pripažino, kad namuose neturi spausdintų šeimos ar draugų nuotraukų.<br>„Freepik“ nuotr.
Tyrimas parodė, kad tik 2 procentai iš mūsų mobiliuosiuose telefonuose saugomų nuotraukų patenka ant mūsų sienų, o daugiau nei trečdalis žmonių taip pat pripažino, kad namuose neturi spausdintų šeimos ar draugų nuotraukų.<br>„Pexels“ nuotr.
Tyrimas parodė, kad tik 2 procentai iš mūsų mobiliuosiuose telefonuose saugomų nuotraukų patenka ant mūsų sienų, o daugiau nei trečdalis žmonių taip pat pripažino, kad namuose neturi spausdintų šeimos ar draugų nuotraukų.<br>„Pexels“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Feb 14, 2024, 8:00 AM

Jos darbai buvo publikuoti tokiuose žurnaluose kaip „Psychological Science“; „Memory“; „Psychology & Aging“, „Journal of Memory and Language“ ir kiti.

Dr. Henkel bendradarbiavo su „Epson Europe“, atlikdama naujausią kampanijos #Power of Print# tyrimą, kuriame nagrinėjama, kaip atsakingas spausdinimas gali padėti mums ilgiau išsaugoti prisiminimus.

Tyrimas parodė, kad tik 2 procentai iš mūsų mobiliuosiuose telefonuose saugomų nuotraukų patenka ant mūsų sienų, o daugiau nei trečdalis žmonių taip pat pripažino, kad namuose neturi spausdintų šeimos ar draugų nuotraukų.

Dr. Henkel nuomone, nuotraukų demonstravimas namuose ir darbo vietoje yra svarbus būdas sustiprinti šiuos prisiminimus ir kartu padidinti mūsų socialinio ryšio ir gerovės jausmą. Ji paaiškina:

„Aš augau apsupta nuotraukų. Mano tėvas buvo fotografas, kurio specializacija buvo vaikų ir šeimos portretai. Taigi turbūt nenuostabu, kad per daugiau nei 25 metus trunkančią psichologijos profesorės ir atminties tyrinėtojos karjerą vykdžiau eksperimentus, siekiant suprasti, kaip veikia atmintis, atlikdama dalį savo tyrimų, nagrinėjau nuotraukų darymo ir jų peržiūros įtaką mūsų prisiminimams.

Nepaisant plačiai paplitusių technologijų pokyčių, atsiradus skaitmeninei fotografijai, išmaniesiems telefonams ir socialinei žiniasklaidai, vienas dalykas išliko nepakitęs – asmeninės nuotraukos ir teigiama vertė, kurią gali suteikti nuotraukų peržiūra, žmonėms vis dar yra itin svarbūs.

Tyrimai parodė, kad, žiūrint į mūsų gyvenime svarbių žmonių nuotraukas, didėja mūsų socialinio ryšio jausmas, primenamos vertybės ir suaktyvėja smegenų sritys, susijusios su saugumo jausmu. Neseniai paskelbtoje „Epson Europe“ ataskaitoje apie žmonių spausdinimo įpročius matyti, kad, žiūrėdami į šeimos ir draugų nuotraukas, galime jaustis jiems artimesni, tai sukelia teigiamas emocijas ir teigiamai veikia mūsų nuotaiką. Ankstesni darbai taip pat parodė, kad asmeninių nuotraukų peržiūra gali turėti įtakos mūsų savijautai ir susieti mus su mūsų kultūrinėmis ir genealoginėmis šaknimis.

Kai savo namuose ar darbo vietose demonstruojame fizines nuotraukas – įrėmintas nuotraukas ant sienų ar stalų, momentines nuotraukas ant šaldytuvo ar veidrodžių, jos suteikia mums galimybę nusikelti į praeitį. Prisiminti ypatingas savo gyvenimo akimirkas ir mums svarbius žmones. Demonstruodami nuotraukas, taip pat galime su kitais dalytis savo patirtimi, papasakoti apie pavaizduotą asmenį ar įvykį. Tai vertinga, nes tyrimai rodo, kad prisiminimai apie savo gyvenimą, esant vieniems, ar pasidalijimas prisiminimais su kitais gali sustiprinti mūsų gerovės jausmą, sumažinti vienatvę ir suteikti mums stipresnį gyvenimo prasmės jausmą. Taigi spausdintų nuotraukų demonstravimas yra puiki galimybė pasinaudoti šia teigiama nauda.

Iš tiesų, žmonės teigia, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios jie fotografuoja, yra padėti jiems prisiminti dalykus – nuotraukose fiksuojame svarbius ar vertus dėmesio ypatingus įvykius, žmones ir vietas bei įprastus mūsų kasdienio gyvenimo aspektus. Fotografuojame ir dėl socialinių priežasčių – norėdami pasidalinti savo patirtimi, palaikyti ir stiprinti socialinius ryšius, bendrauti su kitais.

Skaitmeninės fotografijos paprastumas ir platus išmaniųjų telefonų naudojimas reiškia, kad fotografuojame daugiau nei bet kada anksčiau, dažnai dalijamės nuotraukomis socialinėje žiniasklaidoje tiesiog paspaudžiant mygtuką. Žmonės skelbia nuotraukas, norėdami pateikti informaciją apie jų buvimo vietą, apie tai, ką veikia ir kaip jaučiasi, o tai yra puikus būdas bendrauti, bet jei nebūsime dėmesingi, galime sabotuoti kitus į atmintį orientuotus tikslus ir trumpai pakeisti kai kurią socialinę naudą, kurią teikia asmeniškas dalijimasis.

Iš tiesų, nuotraukos gali geriau atlikti savo pagalbinės atminties gerinimo priemonės funkciją, kai skiriame laiko jų apžiūrai, o ne tik kaupiame jas savo telefonuose. Pavyzdžiui, kai dalijamės nuotraukomis socialinėje žiniasklaidoje, dažnai sutelkiame dėmesį į žmonių atsakymus į mūsų įrašus, pvz., kiek sulaukiame teigiamų įvertinimų ar komentarų, o tyrimai rodo, kad mažiau prisimename smulkmenų apie savo patirtį, kai tokiu būdu skelbiame socialiniuose tinkluose. Štai kodėl taip svarbu daryti dalykus, kurie padidintų tikimybę, jog žiūrėsime į savo nuotraukas ir į jas reaguosime, pavyzdžiui, jų spausdinimas.

Tyrimai rodo, kad, žiūrėdami į asmenines nuotraukas, galime geriau prisiminti vaizduojamus išgyvenimus ir nusikelti į praeitį, dar kartą išgyventi vaizduojamus įvykius. Nuotraukų peržiūra taip pat padeda išlaikyti mūsų prisiminimų stiprumą ir ryškumą. Prisiminimai nėra sustingusios nuotraukos, įrašytos į mūsų smegenų „atminties bankuose“. Laikui bėgant ir senstant, gali būti, kad juos prisiminsime vis prasčiau, o prisiminimai bus ne tokie ryškūs. Kiekvieną kartą prisimindami patirtį, pavyzdžiui, žiūrėdami į nuotrauką ir prisimindami pavaizduotą įvykį, suaktyviname neuronus visose smegenų srityse ir turime galimybę sustiprinti šiuos prisiminimus, kartais papildydami juos naujomis perspektyvomis ir papildoma informacija.

Be to, nuotraukos padeda mums prisiminti ne tik nuotraukose užfiksuotas vaizdines smulkmenas. Žvelgiant į savo klasės nuotrauką iš trečios klasės, galiu priminti ne tik aprangą, kurią vilkėjau tą dieną ir kaip atrodžiau, bet ir tą bendrą laikotarpį. Pavyzdžiui, galiu prisiminti mokyklos spektaklį, kuriame tais metais vaidinau. Klasės draugą, kuris išsikraustė kitur dar prieš padarant klasės nuotrauką. Kai, žiūrėdami į nuotrauką, suaktyviname vieną prisiminimą, gali suaktyvėti kiti nervų sistemos stimuliuojami vaizdai smegenyse, o tai sukelia kitus susijusius prisiminimus. Taigi nuotraukos gali būti puikūs atkūrimą skatinantys ženklai, padedantys lengviau susigrąžinti prisiminimus ir išsaugoti jų ryškumą, tačiau tik tada, jei skiriame laiko jų peržiūrai ir į jas reaguojame. Turint mūsų namuose ir darbo vietose demonstruojamas spausdintas nuotraukas, jos bus lengvai pasiekiamos kasdieniame gyvenime.

Aš darau daugybę nuotraukų (nesu kalta, kad mano vaikaičiai ir mano katės yra tokie mieli). Porą kartų per metus peržiūriu visas nuotraukas, kurias padariau per pastaruosius kelis mėnesius, ir sutvarkau jas kompiuteryje, ištrinu kai kuriuos nepavykusius kadrus (pvz., susiliejusias nuotraukas, pasikartojimus, nepagražinančiu kampu padarytas nuotraukas ir pan.), atrenku kai kurias atspausdinimui albumams arba didesniems įrėminimui skirtiems spaudiniams. Spausdinu kai kurias 4x6 dydžio nuotraukas, o naujais spaudiniais pakeičiu ant šaldytuvo ir vietoje prie savo stalo demonstruojamas senesnes nuotraukas. Rūšiuodama nuotraukas, kelias akimirkas galvoju apie žmones ir įvykius, į vaizduotę sukeliu prisiminimus, žinodama, kad tai yra prisiminimų išsaugojimo būdai.“

„Epson“ „EcoTank“ spausdintuvams kasetės nėra naudojamos. Juose esančio rašalo kiekio pakanka iki trejų metų spausdinimo reikmėms, todėl sutaupote iki 90 proc. išlaidų rašalui bei daug laiko ir vargo. Taigi, prireikus spausdinti, būtų prasminga spausdinimui naudoti „Epson“ „EcoTank“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.