- Kokios baimės kankina būsimas mamytes?
- Apibendrintai galima pasakyti, kad moterys labiausiai bijo būsimų pokyčių, paties nėštumo ir gimdymo. Taip pat moterims baisu, kad jos nebus geromis mamomis, vaikelis gali turėti sveikatos problemų.
Pokyčių bijoma, nes kartais žmonės susikuria daug asmeninės erdvės ir komforto. Tuomet jie bijo bet kokių permainų, kurios kėsintųsi į jų laisvą laiką, pomėgius ir patogų gyvenimą. Tačiau kiekviena atsakinga moteris supranta, kad vaikučio gimimas neišvengiamai pakeis jos gyvenimą.
Kalbant apie nėštumo baimę, mėgstama priminti, kad nėštumas nėra liga. Vis dėlto, vos tik moteris pastoja, iškart prasideda visų reikalingų medicininių patikrų maratonas. Todėl būsima mama, kuri nebuvo pratusi prie reguliarių apsilankymų pas gydytojus, sutelkia visą dėmesį į sveikatą ir tuo pačiu pradeda baimintis, kad tik kas nors nebūtų ne taip. Dažniausiai nerimas dėl nėštumo baigiasi antro trimestro metu. Tuomet auga pilvukas, pradedami jausti vaisiaus judesiai ir džiugūs potyriai apmalšina šią baimę.
Yra nustatyta, kad kiekviena moteris kažkuriuo gyvenimo momentu bijo gimdymo. Vienos bijo, dar nė nepastojusios, kitos bijo viso nėštumo metu, trečios – gerą mėnesį iki gimdymo, dar kitos – kai prasideda gimdymas. Pagrindinė gimdymo baimė yra skausmo baimė. Viena vertus, mūsų organizmas ir psichika yra užprogramuoti vengti skausmo, nes apsisaugojimas nuo situacijų, kurios sukelia skausmą, užtikrina mūsų išlikimą. Vis dėlto, kai suprantamas skausmo reikalingumas, sumažėja ir gimdymo baimė.
Rūpestis dėl vaikelio sveikatos atsiranda dar nėštumo metu ir lydi mamą visą gyvenimą. Labiau dėl vaiko sveikatos nerimauja mamos, kurios ir dėl savo sveikatos bijojo labiau nei kitos arba augo apsuptos savo mamų baimių.
- Kaip su jomis reikėtų kovoti?
- Nėštumas ir gimdymas yra, ko gero, unikaliausias dalykas, kokį gali patirti moteris. Todėl toms moterims, kurios bijo gimdymo, reikėtų labiau pasitikėti savimi ir savo organizmu. Kadangi gimdymas yra natūralus procesas, vadinasi, organizmas sugeba susitvarkyti su šiuo iššūkiu, o medikų dalyvavimas užtikrina proceso sėkmingumą.
Taip pat reikia stengtis neprovokuoti savo baimių, negatyvias mintis vyti šalin. Derėtų daugiau laiko praleisti gryname ore, nes deguonies trūkumas skatina nerimo ir baimių atsiradimą. Patartina žiūrėti tik gražius, nuotaikingus filmus su laiminga pabaiga, galvoti, kad šis periodas yra tik trumpa gyvenimo atkarpa, tačiau savo ypatingumu neprilygsta niekam kitam. Todėl reikia mėgautis šiuo laikotarpiu ir, žinoma, didžiuotis savimi.
Dar būsimoms mamytėms rekomenduojama skaityti specialiai joms parengtą literatūrą ir vengti naršyti internete kolekcionuojant įvairias negatyvias istorijas apie patirtus siaubus. Patartina lankyti kursus nėščiosioms, kuriuose moteris gimdymui ruošiama tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Taip pat būtina konsultuotis ir visus klausimus aptarti su nėštumą prižiūrinčiu ginekologu.
Jeigu nuolat vargina mintys apie vaikelio išsigimimą, privalu kreiptis į psichologą. Reikia išsiaiškinti šio nerimo priežastis, nes tai nėra susiję su nėštumui būdingomis baimėmis. Tačiau jeigu tokia mintis šmėkšteli tik kartas nuo karto, priminkite sau, kad pasitikite savo organizmu ir tikite, kad viskas bus gerai.
- O kaip moteriai žinoti, ar ji yra gera mama?
- Kiekviena moteris turi individualų suvokimą, kas yra gera mama. Dažnai ši nuomonė būna susiformavusi asmeninės patirties pagrindu ir kiek pakitusi dėl socialinių normų. Taigi, moteris iš anksto turi aibę reikalavimų ir lūkesčių savo atžvilgiu.
Gimus vaikeliui bene pagrindiniu vertinimo kriterijumi tampa kūdikio verksmas, ar mamytė sugeba nuraminti verkiantį kūdikį. Jeigu moteris mano, kad vaikelis verkia per dažnai ir per ilgai, ima kankinti mintys, kad ji yra bloga mama. Jeigu ji guodžiasi draugei, kuri vaikelio dar neturi, pastarajai formuojasi baimė, kad ir ji nesusitvarkys.
Šiuo atveju mamą reikia nuraminti, kad kūdikio verksmas – tai jo bendravimo priemonė, o ne gyvas priekaištas mamai.
- Kai kurios nėščios moterys sąmoningai vengia informacijos apie gimdymo komplikacijas. Ar tai nėra pavojinga?
- Baimių būna daug ir įvairių, todėl natūralu, kad moters psichika vengia informacijos apie gimdymo komplikacijas. Tiesa, būna ir atvirkščiai, kai moteris tiesiog karštligiškai ieško informacijos apie gimdymo siaubus. To ištakos yra moters santykiai su tėvais vaikystėje: tėvai ją bardavo ir gąsdindavo, kad vaikas kažko pasiektų. Tokia suaugusi moteris bus linkusi save gąsdinti, kad jai viskas gerai pavyktų.
Vis dėlto dažniau natūraliai vengiama gilintis į galimas komplikacijas. Tai yra gerai, kai būsima mama gimdyti nusprendžia prižiūrima medikų. Apie komplikacijas daugiau reikėtų žinoti moterims, kurios nusprendžia gimdyti namuose.
- Kaip atsiriboti nuo kitų moterų pasakojamų apie nėštumo vargus ir gimdymo skausmus?
- Kas sako: „man nuolat pasakoja“, vadinasi, tas nuolat klausosi. Tačiau dera pirmą kartą išklausyti, bet jei tai, ką moteris išgirdo, ją išgąsdino, tuomet reikia aptarti tai su prižiūrinčiu gydytoju. Antrą kartą nevertėtų tos pačios istorijos klausytis, nes, kaip sakoma, lašas po lašo ir akmenį pratašo. Tokiu atveju nėščioji turėtų mandagiai atsiprašyti ir išeiti trumpam iš kambario arba švelniai pakeisti temą.
- Kaip pasikeičia baimės laukiantis antro kūdikio?
- Vaikelį jau turinčios mamos, žinančios, ką reiškia bemiegės naktys, nerimas dėl kūdikio verksmo, tiek emocinė, tiek fizinė priklausomybė nuo mažylio pirmaisiais mėnesiais, labiau nerimauja dėl pogimdyvinio periodo ir sako, kad nėštumas yra poilsio laikas, gimdymas – juokas, o štai po gimdymo prasideda visi vargai.
Jeigu ankstesnis nėštumas ir gimdymas praėjo sklandžiai, mažiau bijoma paties nėštumo, dar mažiau nerimaujama dėl gimdymo. Moteris įgyja daugiau pasitikėjimo savimi, nėra nežinomybės baimės ir netgi siekiama nėštumo ar gimdymo metu kai kuriuos dalykus daryti dar geriau, pavyzdžiui, mankštintis, sveikiau valgyti, geriau išsimiegoti.
Baiminamasi labiau dėl to, kaip reikės organizuoti abiejų vaikučių priežiūrą, nerimaujama, kaip pirmagimis reaguos į sesės ar brolio atsiradimą. Iš tiesų labiau mėgaujamasi ir džiaugiamasi nėštumu. Neretai nutinka, kad moterys pirmojo gimdymo metu pasirinkusios gimdyti su nejautra, antrąjį kartą įsidrąsina ir nori gimdyti natūraliai tam, kad išgyventų visą su jomis vykstantį stebuklą.
- Kokios moterys kreipiasi į jus dėl gimdymo baimės?
- Dažniausiai kreipiasi moterys, kurių santykiai su partneriu nėra sklandūs, lydimi nuolatinių konfliktų, nepasitikėjimo ir netikrumo. Tokiais atvejais visos baimės dėl nėštumo ir gimdymo paaštrėja, nors priežastis dažniausiai glūdi abejonėse dėl to, ar šalia esantis žmogus yra tas, su kuriuo reikėjo lauktis vaikučio, ar jis nenuvils, nepaliks ir neapgaus. Labai svarbu suprasti, kad vyro elgesys su besilaukiančia moterimi pakloja pamatus jų tolimesniems santykiams.
Nereikia bijoti to, kad bijai. Jeigu atsirado konkreti baimė, vadinasi, suveikė psichologinė gynyba ir prasideda organizmo adaptacija prie naujų gyvenimo sąlygų.
Jei turite klausimų psichologei, rašykite psichologas@lrytas.lt
