Nors D. Draskinienė jau įpusėjo šeštąją dešimtį, tikina, kad jaučiasi taip, tarsi būtų 25-erių. Tai – ir jos pačios taisomo jaunystės eliksyro nuopelnas.
Ne vieną liaudies medicinos paslaptį perkandusi moteris sulaukia daug prašymų padėti. Dalytė siekia, kad pirmą kartą pas ją apsilankęs žmogus išeitų kupinas gerų emocijų ir tikėjimo, kad įveiks ligą.
Kokios bėdos gena žmones pas Dalytę?
„Depresija, įvairios neurozės, odos, onkologinės ligos. Dažniausiai mane susiranda žmonės, išbandę įvairiausius gydymo būdus, patyrę operaciją”, – aiškino moteris, kurią susidomėti gydomosiomis žolių savybėmis paskatino jos pačios karti patirtis.
Jai buvo vos trisdešimt metų, kai krūtyje apčiuopė guzelį. Tada keturmetį sūnų ir dvejų metų dukterį auginusią moterį lyg žaibas kirto mintis: „Vėžys.”
Dalytė neslepia pirmiausia pagalvojusi ne apie pasveikimą, bet apie laidotuves.
„Greitai sumojau, kiek jos kainuotų, kur norėčiau būti palaidota, kurie dūduotojai turėtų atvykti. Tuomet, sovietmečiu, onkologinės ligos diagnozė skambėjo lyg mirties nuosprendis”, – dabar anuomečius svarstymus ji prisimena su šypsena.
Moteris kreipėsi į Kauno onkologus. Pirmiausia jai buvo atlikta gimdos kaklelio operacija, tik vėliau operuota krūtis. Per ketverius metus moteris patyrė net šešias operacijas ir vyro netektį.
Kas pasiglemžė jauno vyro gyvybę? D.Draskinienė papasakojo dar vieną skaudžią istoriją.
Kartą juodu su vyru važiavo automobiliu ir ant jo užlėkė girto vadeliotojo genamas vežimas. Dalytė patyrė sunkią akių traumą, padarinius jaučia iki šiol. Vyras atsipirko lengvais nubrozdinimais.
Užtat teko remontuoti sulamdytą automobilį, kuriuo kadaise važinėjo sovietinės Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininkas Justas Paleckis. Vyras peršalo, susirgo plaučių uždegimu ir mirė nuo ligos komplikacijų.
Moteris liko viena su dviem mažamečiais vaikais.
Kas ją gelbėjo juodžiausiais gyvenimo periodais? Dalytės tikinimu, pagrindinis jos ginklas nuo visų negandų – optimizmas.
Jos manymu, net patekus į blogiausią padėtį negalima pasiduoti pesimizmui, nes mintys daro stebuklus. Jos gali ir susargdinti, ir išgydyti.
„Užklupus ligai ar kitokiai negandai negalima užsisklęsti, juolab pradėti savęs gailėtis, leisti sau jaustis labai nelaimingam.
Mintys virsta tikrove. Blogi jausmai tarsi nuodai kaupiasi organizme ir jį nuodija. O didžiausi sveikatos priešai – pagieža, pyktis ir nemeilė”, – vardijo žolininkė.
Onkologijos ligoninėje jauna moteris kaktomuša susidūrė su mirtimi. Ant jos rankų mirė palatos kaimynė.
„Ten mirtis kvėpuoja iš už kiekvieno kampo, – pasakojo Dalytė, – tačiau stengiausi neprisileisti niūrių minčių.”
Ji nuolat save tikino, esą jos bėdos – tik mažytė smulkmena šiame dideliame ligų ir kančių beprotnamyje. Išoperuos ir pamažu viskas praeis.
Net prieš pat operaciją moteris sugebėjo šmaikštauti – porino linksmas istorijas, pasakojo anekdotus ir garsiai kvatojosi. Vakarais į jos palatą sugužėdavo ligoniai iš viso skyriaus.
O gydytojai negalėjo atsistebėti pacientės sąmoju ir optimizmu.
„Guliu po operacijos lovoje – išbalusi, su puse krūties ir velniškai skaudančia ranka, – prisimena Dalytė. – Žvilgtelėjau į veidrodį ir išsigandau. Čiupau lūpų dažus, pudros ir, kiek jėgos leido, puoliau gražintis.
Į palatą susirinkę gydytojai netvėrė juoku: baltos sienos, baltos lovos, išblyškę veidai ir raudonos kaip rožė Draskinienės lūpos!”
Tačiau tuo Dalytės ligos nesibaigė. Netrukus po operacijų moteris patyrė du infarktus ir insultą.
„Viskas dėl streso. Nervų įtampa gali žmogų ir užmušti. Supratau, kad jeigu noriu užauginti vaikus, privalau išmokti nieko neimti į širdį”, – pasakojo D.Draskinienė.
Ištikta insulto ji gulėjo ant grindų nejausdama pusės veido, rankos ir negalėdama žodžio ištarti.
Septynmetis sūnus paskambino greitosios medicinos pagalbos telefonu ir visa gerkle ėmė rėkti: „Mano mamytei labai blogai!”
Tačiau vaikas niekaip neįstengė pasakyti savo namų adreso ir mamos pavardės.
„Negalėjau net lūpų praverti, tačiau širdyje jaučiau, kad sulauksiu pagalbos. Bandžiau šypsotis, tačiau lūpos neklausė. Stengiausi mirksėti, bet viena akis neužsimerkė.
Pagaliau sūnus pasakė namų adresą. Netrukus sulaukiau medikų”, – pasakojo moteris.
Ligoninėje D. Draskinienė jautėsi visiškai rami ir nebūgštavo, kad kas nors bus ne taip, galbūt nepasveiks arba liks ligos padarinių. Ji stūmė šalin tokias mintis.
Insultas nepaliko jokių ženklų – moters veidas neperkreiptas, o ranka tvirta kaip ir anksčiau.
„Teigiamas požiūris daro stebuklus, o bent penkiolika minučių nuoširdaus juoko atstoja rytmetinę mankštą”, – sveikatos paslaptimis dalijosi Dalytė.
Ji įsitikinusi – onkologinėmis ligomis nesusirgs nė viena lytiniu gyvenimu besimėgaujanti moteris.
Reguliarūs santykiai būtini moters sveikatai.
D. Draskinienė neslėpė – po sutuoktinio mirties jai trūko šio gyvenimiško malonumo, todėl ir ligos ėmė pulti lyg pasiutusios.
„Kai moterys klausia, kaip išsivaduoti iš vienos ar kitos ginekologinės ligos, pirmiausia pasiūlau nusimesti drovumo apdarus ir neatsisakyti jausmingų pagundų.
Aktyvioms moterims, neturinčioms reguliarių lytinių santykių, prasideda įvairios moteriškos ligos”, – įsitikinusi D. Draskinienė.
O jeigu jau liga užklupo, pirmiausia būtina gerai išvanoti savo sielą – pamilti save, mokytis atlaidumo, tolerancijos ir pakantumo.
Reikia išmokti ne teisti ir kritikuoti kitą žmogų, o priimti tokį, koks jis yra: su visomis ydomis ir trūkumais. Nepavyksta?
Tuomet, užuot kankinusis, geriau išvis nuo jo atsiriboti.
„Ligos – mūsų sielos būsenos išraiška. Jeigu pasiryžote kreiptis į medikus, privalote užsiprogramuoti, jog pasveiksite, antraip nėra ko pas juos eiti.
Netikite, kad liga atsitrauks? Tuomet užsidekite žvakę, gulkitės į lovą ir laukite mirties”, – tokia Dalytės gyvenimo filosofija.
Keletą skaudžių likimo kirčių patyrusi moteris suprato, kad norėdama gyventi toliau privalo imtis didelių pokyčių.
„Supratau, kad jeigu ir toliau vartosiu tabletes, sugadinsiu kepenis ir ilgai netempsiu.
Todėl nusprendžiau pradėti gydytis vaistažolėmis”, – pasakojo jonaviškė.
Ji perskaitė daug literatūros, važinėjo pas žinomus Lietuvos žolininkus, rinko informaciją ir kaupė patirtį. Ir kiekvieną receptą stengėsi išbandyti pati.
„Žolelės daro stebuklus, – tikino Dalytė. – Šiandien jaučiuosi puikiai, nes žinau, ko, kiek ir kada išgerti, kad galvos neskaudėtų, sąnarių nemaustų ar onkologinės ligos neatsinaujintų.”
Kas penkerius metus moteris išgeria specialaus jaunystės eliksyro. Koks tai gėrimas?
Dalytė išduoda paslaptį – reikia sumaišyti po šimtą gramų ramunėlių, šlamučių, beržų lapų arba pumpurų, jonažolių, viską susmulkinti.
Kiekvieną vakarą vieną valgomąjį šaukštą mišinio užpilti puse litro verdančio vandens.
Palaikyti dešimt minučių, nukošti ir skystį išpilstyti į du puodelius. Įdėti po šaukštelį medaus.
Vieną puodelį pamažu išgerti prieš miegą – po to jokiu būdu nieko nebevalgyti ir negerti. Kitą puodelį, pašildytą ant garų, išgerti rytą, vos prabudus. Reikia suvartoti visą minėtų žolių mišinį.
Dilgėlių ir kraujažolių nauda
Pavasarį, kai želia dilgėlės (nuotr. kairėje) ir užauga kraujažolės, reikia gerti šių žolių nuoviro (tik atskirai!). Jis plečia kraujagysles ir valo kraują.
Žiupsnį dilgėlių lapų užplikyti litru verdančio vandens. Nuovirą mažais gurkšneliais išgerti per dieną. Dilgėlių nuovirą patartina gerti tris savaites.
Dalytė pataria „išsimaudyti” dilgėlių vonioje – tai yra skinti dilgėles plikomis rankomis ir basomis kojomis. Nemalonu? Užtat labai sveika.
Po to tris savaites gerti taip pat paruošto kraujažolių nuoviro.
Pagalba nuo sąnarių ligų – virtuvės spintelėje
Sąnarių skausmas atlėgs nakčiai ant maudžiančios vietos uždėjus tokį kompresą: keliais sluoksniais sulankstytą marlės gabalą suvilgyti šiltu vandeniu, užberti žiupsnelį želatinos grūdelių ir ta puse, kurioje yra želatina, dėti ant skaudamos vietos.
Apgaubti polietileno plėvele ir šilta skara. Per naktį želatina išbrinksta. Toks kompresas mažina sąnario uždegimą, malšina skausmą.
