Taip pat vienas iš svarbiausių partnerio bendravimo poreikių – buitis. T.y. pirmiausiai, kad namai būtų jaukūs. O tik paskui, kai bus sutvarkyta buitis, susuktas jaukus lizdelis, galima ir mylėtis. Tačiau, jei bent vienam iš partnerių papildomas seksui poreikis – saugumas, tai tikėtis kokybiškų intymių santykių galima tik tada, jei bus įsitikinta, kad tas partneris – nuolatinis ir patikimas.
Daugeliui žmonių vienas iš pagrindinių bendro gyvenimo poreikių, kad antroji pusė būtų priimtina, tinkama arba bent pakenčiama. T.y. jiems labai svarbus tarpusavio supratimas, palaikymas, taip pat konflikto ir kritikos nebuvimas. Todėl, kai abu partneriai atsiduria „ant tos pačios bangos“, seksas jiems tampa nereikšmingu dalyku. Tiksliau, mylisi norėdami tik dar labiau pažinti partnerį.
O tiems, kuriems didžiausias bendro gyvenimo poreikis - pinigai, reikėtų turėti omenyje ne pačius pinigus, o apskaičiuotą, racionalų požiūrį į vertybes ir aplinkinius. Tada vyras ir žmona į tarpusavio santykius žiūri labiau dalykiškai ir seksas tokiai porai nevaidina didelio vaidmens. Greičiau jis būna tik vienas iš įsipareigojimų vykdymų, bet nieko daugiau.
Gerokai sudėtingiau būna tiems, kurių bendro gyvenimo poreikis – savivertė. Tie žmonės stengiasi viską daryti pažymiui „puikiai“. Ne išimtis ir lovoje. Be to, partneriai nuolat laukia vienas iš kito pagyrimo, komplimentų ir palaikymo, kad jie yra nepakeičiami ir nepamainomi. Todėl žmonėms, kuriems svarbiausias poreikis - savivertė, seksas – tai greičiau jų pripažinimas, o ne vien malonus užsiėmimas.
Todėl galima padaryti išvadą, kad porai ne tiek svarbu seksualiniai santykiai, o kad sutaptų jiems gyvybiškai svarbūs poreikiai.
