Amerikiečiai šiuo metu tiesiogine šių žodžių prasme kraustosi iš proto dėl E. L. James pornografinio romano „Penkiasdešimt pilkos spalvos atspalvių” („Fifty Shades of Grey”) ir dviejų jo tęsinių.
Romano turinys – paprastas: 27 metų milijardierius Kristianas Grėjus nekaltą koledžo merginą, 21-erių Anastasiją, atveda į sadizmo, mazochizmo žaidimų pasaulį. „Aš nesuteikiu meilės – aš dulkinu, ir net labai aršiai”, – sako herojus.
Tokias vietas pacitavus knygos pristatymo metu salė ima krykštauti, o klausytojos – miesčioniškos ponios, vilkinčios dailiais dalykiniais kostiumėliais – šaukia: „Aš noriu tavęs, Kristianai Grėjau!”
Su juo Anastasija žaidžia sadomazochistinius žaidimus, leidžiasi paverčiama sekso verge, pančiojama, mušama, žeminama.
Bet kodėl šis, drąsiai galima sakyti, sadomazochistinis romanas sukėlė tokį aktyvų visuomenės susidomėjimą? Kodėl moteriai atrodo patrauklu būti supančiotai?
Atsakymą į šį klausimą po stulbinamos romano sėkmės ne tik JAV, bet ir Vokietijoje bando rasti psichologai.
Paaiškėjo, jog vokietės taip pat siekia, kad vyrai dominuotų, jas užvaldytų – tai išties netikėtas troškimas feminizmo laikais.
Pavyzdžiui, Bettina – patraukli, savimi pasitikinti ir ryžtinga moteris. Nekilnojamojo turto agentę iš Miuncheno, turinčią suaugusį sūnų, nelengva įbauginti. Bet jos rankos truputėlį dreba, ji dairosi, ar niekas nesiklauso jos išpažinties, nes „to” dar niekam nėra pasakojusi.
„Vos tik išgirstu: „Išsirenk, klaupkis!”, tai kaipmat mane uždega. Man malonu sekso metu paklusti vyrui”, – sako Bettina.
45 metų moteris nesvajoja būti mušama, netrokšta skausmų ar pažeminimo. Bet ji norėtų sutikti vyrą, kuris jai nurodytų, ką daryti.
Tai, jos nuomone, gali padaryti tiktai intelektualus vyras. Kaip šmaikštauja Bettina, galintis atskirti kilmininko linksnį nuo galininko.
Ji aistringai trokšta nepažįstamų vyriškių ir jų ieško internete.
Draugės kreivai žiūri į jos troškimus, tad apie juos nekilnojamojo turto agentė garsiai nekalba.
Ar tai būtų poza keturpėsčia, ar rankomis atsirėmus į sieną, su nepažįstamais ar su pačiu George’u Clooney, vienu ar keliais vyrais ar moterimis – geriausio sekso vaizdinys pirmiausia gimsta Bettinos galvoje.
O vyrai prie gražiausių seksualinių fantazijų priskiria tas, apie kurias pasakoja moterys. Jie trokšta sutikti moterį, kuri iškloja: daryk taip, elkis šitaip, paimk mane.
Tačiau tokie vyrų troškimai – tiktai teorija. Iš tiesų moterų pageidavimai lieka neišgirsti. Jei jos apie tai ir kalba, tai tik ne su vyrais.
Dažniausiai jų fantazijos ir lieka fantazijomis – kartais ne itin maloniomis ar net su keršto atspalviu.
Savo fantazijose moteris gali nužudyti viršininką, vaikus palikti miške ir apvogti savo kaimynus – ji gali daryti viską, ko trokšta. Svajonės reikalingos, nes apvalo, ramina psichologiškai, jų reikia savo jausmams suvokti.
Ne mažiau reikalingos ir seksualinės fantazijos – tai išsilaisvinimas iš nuobodybės, monotonijos kalėjimo.
Prieš kelerius metus atliktos apklausos atskleidė, kad kas penktai moteriai erotinės svajonės – tarsi antidepresantai, kurie praskaidrina vienodą santuokinį gyvenimą.
Tai atskleidusi britų psichoterapeuto Bretto Kahro studija tapo sensacija. Juk retas žmogus prabyla apie pornografinį filmą, gimstantį jo galvoje, kai niekas neriboja minčių, bet ant lovos krašto, vaizdžiai tariant, tyko sąžinės priekaištai.
Kubietė Jimena jau dešimt metų gyvena Vokietijoje, tačiau jai iki šiol nesuvokiamas vokiečių moterų elgesys.
„Vokietės bijo pasirodyti pernelyg seksualios. Jos nuolat svarsto: gal esu pernelyg seksuali? Gal leidžiu su manimi elgtis kaip su daiktu?” – stebisi Jimena.
Štai Carola maloniausių akimirkų patyrė su moterimi.
„Dar niekas manęs nebuvo taip įaudrinęs kaip Hana. Drabužinėje ji prispaudė mane prie sienos, suleido į mane nagus, ranka maigė kaklą.
Jei šitaip būtų elgęsis vaikinas, nedelsdama būčiau skėlusi antausį. Aš nesipriešinau, kai ji nutempė mane į tualetą. Ji nugalėjo mane, ir tai man patiko”, – prisipažino Carola.
Dabar tokius jausmus ji išmoko patirti ir bendraudama su savo draugu. Carola suprato, kad jai patinka jaustis bejėgiškai ir su vyrais. Juk tai – tik žaidimas.
Moterų fantazijos apie seksą nėra mažiau brutalios ir drastiškos negu vyrų. Šią tiesą atskleidė amerikietė moterų seksualumo tyrinėtoja Nancy Friday.
1973 metais ji išleido knygą „Mano paslapčių sodas” („My Secret Garden”), kurioje moterys atskleidžia savo fantazijas: jos suvedžioja jaunus vaikinus, dirba prostitutėmis, mėgaujasi sadomazochistiniais žaidimais ir yra prievartaujamos.
Apklausos ir studijos patvirtina: daugumą moterų aplanko fantazijos apie prievartą sekso metu. Bet kodėl tai vis dar laikoma gėdinga?
Juk vyrai taip pat turi tokių fantazijų.
Kai kurie jų lankosi sadomazochistinėse studijose ir leidžiasi išplakami – beje, dažnai tai būna sėkmės pasiekę ir valdžią turintys vyrai. Nepaisant to, niekam nekyla mintis įžvelgti esminį vyrišką poreikį pasijusti bejėgiškam ir žeminamam.
Moterų atveju – kitaip. Jų troškimą pasijusti bejėgėmis beveik prieš 100 metų atskleidė psichoanalizės tėvas Sigmundas Freudas.
1977 metais vokiečių psichoterapeutė Margarete Mitscherlich moterų fantazijas apie nusižeminimą dar grindė šeimos grandinėmis.
Po 35 metų moterys daugeliu atvejų išsivadavo iš apkaustų. Nepaisant to, dabar jos mielai tampa savo kančių kūrėjomis, tačiau tiktai svajonėse.
Moterims sunku kalbėti apie prievartą, nes tai – visiškas kontrolės praradimas, sako Nevados (JAV) universitete dirbanti psichologė Marta Meana. Tačiau fantazijose prievartą galima valdyti.
Įdomu tai, kad kiekviena moteris, kuri svajonėse džiaugsmingomis erotinėmis spalvomis piešia „paėmimą” prieš savo valią, realiame gyvenime paskambintų policijai, jei vyras jėga ją išvežtų į mišką.
JAV leidinio „Newsweek” surengtos apklausos rezultatai parodė, kad 30–60 procentų moterų sutiktų, kad mylėtis būtų verčiamos prieš valią.
Feministe save laikanti psichologė M.Meana, remdamasi studijų išvadomis, teigia, kad moterišką geismą geriausiai atskleidžia toks scenarijus: namo laiptinėje ją paima ir kone „suvalgo” vyriškis, nekreipdamas dėmesio į liudininkus, atmesdamas bet kokias manieras.
„Moters troškimai yra sunkiai suderinami: ji nori sutikti seksualiai agresyvų vyrą, tačiau nenori, kad jai kiltų pavojus.
Moteris geidžia urvinio žmogaus, kuris atsižvelgtų į jos troškimus”, – sako psichologė M.Meana.
Niekas geriau už moterį nežino, ko ji nori. Tik tiek, kad per daugelį metų ji išmoko nuosekliai ir atkakliai sakyti, ko ji nenori.
Turint omenyje, kad vyrai pamažu pradeda tai suprasti, moterys gali pradėti įvardyti ir savo norus.
Šiuo aspektu abi lytys nėra taip toli viena nuo kitos nutolusios.
Pavyzdžiui, lytinio gyvenimo tyrinėtojai ir psichologai nustatė, kad moterų troškimai nėra taip stipriai orientuoti į partnerystę, kaip ilgai buvo manoma. Svarbus vaidmuo tenka savajam „aš”, net ir egoizmui.
Moterys kur kas dažniau svajoja patirti seksualinį pasitenkinimą, o ne suteikti jį partneriui.
Bet tai, kad silpnoji lytis dažniau ieško monogaminių ilgalaikių santykių, lemia biologinės ir kultūrinės priežastys. Pirmiausia – moterys susilaukia vaikų.
O antra, jos ilgai buvo priklausomos nuo vyriškosios giminės maitintojo.
Partnerystės santykiai nėra svarbiausias moters geismo šaltinis. Ilgais partnerystės saitais susietos moterys greičiau praranda domėjimąsi savo seksualiniu partneriu nei jis ja. Na, yra dar meilė, bet tai – kita tema.
Išsamiausios studijos atskleidė, kad moterys sujaudinamos įvairiau negu vyrai.
Kartkartėmis sureaguoja jų kūnas, nors protas to visai nesuvokia.
Tačiau svarbiausias moters lytinis organas yra galvoje – tai jų fantazijos. Moterų laisvėjimo laikais jos įgauna nevaržomą išraišką.
Vargu ar kitaip galima paaiškinti romano „Penkiasdešimt pilkos spalvos atspalvių” ir net dviejų jo tęsinių sėkmę.
Knyga autorę pavertė milijoniere
Po E.L.James slapyvardžiu pasislėpusios britės televizijos prodiuserės Erikos Leonard romaną apie nestandartinę meilę iš pradžių išleido nedidelė Australijos leidykla. Ji buvo pardavinėjama tik internetu.
Vėliau leidimo teises įsigijo didelės JAV, Kanados, Didžiosios Britanijos, Vokietijos leidyklos.
Knyga jau išversta į 37 kalbas ir parduota daugiau nei 10 milijonų egzempliorių tiražu. „Penkiasdešimt pilkos spalvos atspalvių” niekam nežinomą autorę pavertė milijoniere.
Londone gyvenančią ir jau 20 metų ištekėjusią E.Leonard „Times” įtraukė į 100 įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą.
Gamtos pinklės
Ilgai manyta, kad intymiuose santykiuose iniciatyvos turi imtis vyrai. Tačiau šiais laikais vis daugiau kalbama apie padidėjusį moterų aktyvumą ne tik visuomenės gyvenime, bet ir miegamajame.
– Kokie priešingos lyties bruožai patrauklūs vyrams ir moterims? – pasiteiravau gydytojo endokrinologo profesoriaus Gintauto Kazanavičiaus.
– Gamta sutvarkė taip, kad priešybės traukia – vyriškas vyras renkasi labai moterišką partnerę. Moteris, kuri turi daugiau vyriškų bruožų, ieško švelnaus partnerio, kurį galima ir pastumti, ir patraukti.
Tačiau lytiniai santykiai daugeliui moterų yra įmanomi tik tada, kai jos gerai pažįsta partnerį, juo pasitiki, kai svajoja apie šeimą. Moterys nori būti saugios dėl ateities.
– Iš kur moters vaizduotėje kyla troškimas būti išprievartautai? Kodėl moterys pradeda domėtis sadomazochistiniais žaidimais?
– Gamta moteriai paspendė daug pinklių. Ovuliacijos metu moteris nesąmoningai ieško stipraus vyro, kuris jai padovanotų stiprų palikuonį.
Ovuliacijai pasibaigus moteriai norisi švelnumo – tuo metu jos linksta prie švelnių vyrų, kurie padėtų užauginti palikuonį.
Vadinasi, moterų norai – prieštaringi.
O nuo prievartos scenų, kuriamų vaizduotėje, niekas nėra apsaugotas. Kita vertus, pirmieji lytiniai santykiai, ypač jei patiriama nesėkmių, gali ir iškreipti vaizduotę.
– Kodėl vyriškos moterys atrodo šaltos?
– Jei mergina pasižymi didesniu plaukuotumu, turi daugiau vyriškųjų hormonų, ji bus kur kas seksualesnė, sakyčiau, intymiame gyvenime – agresyvesnė.
Kita vertus, kai vyriškųjų hormonų yra daug, mergina praranda moteriškumą ir užsidaro savyje. Tokiu atveju ją gali kamuoti seksualiniai vaizdiniai su sadomazochizmo priemaišomis, nors kasdienybėje tokios moterys yra drovios ir kuklios.
Esu turėjęs ne vieną pacientę, kurią galėčiau apibūdinti kaip nimfomanę. Nimfomanija – tai lytinis nukrypimas, pasireiškiantis nepasotinamu potraukiu, kai nuolat geidžiama intymių santykių.
Dėl amžiaus šioms mano pacientėms buvo gerokai sumažėję moteriškųjų lytinių hormonų, bet nė kiek nesumažėjęs intymių santykių poreikis.
Sakyčiau, hormonai yra medžiagos, stimuliuojančios geismus, o tai, kaip žmogus elgiasi konkrečioje situacijoje, priklauso nuo aplinkos ir tradicijų.
