Universitetinio Londono koledžo mokslininkų komanda analizavo daugiau nei 78 tūkstančių vaikų, gimusių 2000-2002-aisiais, duomenis, kurių motinos buvo sulaukusios 13-57 metų amžiaus.
Išsivysčiusiose šalyse pastebėta ryški vėlesnio gimdymo tendencija. Anglijoje ir Velse moterų, gimdančių jau sulaukus 40-ies, skaičius 1989-2009-aisiais patrigubėjo iki 27 tūkstančių.
Nors šiandien populiaru tirti jaunų motinų vaikų elgesį bei būklę, apie vyresnių motinų atžalas žinoma nedaug, tad tyrėjai domėjosi tokiais duomenimis kaip vaiko svoris, nelaimingi atsitikimai, lankymasis ligoninėje ir kalbos vystymasis.
Rezultatai skirstyti pagal vaiko lytį, amžių, gimimo svorį, tėvų amžių, pajamas bei socialinę klasę. Pastebėta, jog įvairių ligų rizika didėjant tėvų amžiui smarkiai mažėja: štai devynerių mėnesių kūdikis, turintis 20-metę motiną, turėjo net 9,5 procento tikimybę susirgti, o kūdikis, kurio motinai virš 40-ies – vos 6,1 procento tikimybę. Proporcijos buvo panašios ir tiriant trejų bei penkerių metų amžiaus vaikus. Teigiama, kad vyresnių gimdyvių kūdikiai turėjo net 98,1 procento atsparų imunitetą, o jaunesnių motinų – 94,6 procento.
Tyrimo autoriai teigia, kad vyresnės motinos yra labiau išsilavinusios, pasižymi stabiliomis pajamomis bei yra ištekėjusios – tai visi faktoriai, lemiantys sėkmingą vaiko gyvenimo pradžią. Tyrimas svarbus ir todėl, kad pastaruoju metu vis daugiau moterų gimdo jau įkopusios į penktąją dešimtį ir ši tendencija sparčiai plinta.
