Nemažai pagimdžiusių moterų nebesijaučia sau įdomios ir išvaizdžios
Šia tema mokslininkai atliko tyrimą, per kurį apklausė daugiau kaip 90 tūkst. jaunų tėvų. Paaiškėjo, kad vaiko gimimas oficialiai savo santykius įteisinusiai šeimai suteikia laimės, neretai santykiai tampa tvirtesni.
Per tyrimą buvo išsiaiškinta, kad moterys labiau džiaugiasi vaiko gimimu nei vyrai. O abu vienodai džiaugiasi, kai sutuoktiniai susilaukia trečio mažylio.
Tuo tarpu, jei pora nėra susituokusi, t. y. gyvena susidėjusi, kūdikio gimimas dažniausiai nedaro teigiamos įtakos tėvų santykiams. Anot specialistų, kūdikiui išvydus pasaulį, kiekvienas iš tėvų savo emocijas išgyvena atskirai savo viduje ir nesidalija su savo partneriu.
Vis dėlto gimus vaikui net ir sutuoktinių santykiuose atsiranda neigiamų pasikeitimų. Kas trečia moteris sakė, kad jos vyras ėmė mažiau ja domėtis ir nebelaiko ją patrauklia po vaiko gimimo.
O britų mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad pusė jaunų mamų kaltina savo vyrus dėl to, jog jie nebeskiria tiek pat dėmesio, kai gimsta vaikas, trečdalis pagimdžiusių moterų nebesijaučia sau įdomios ir išvaizdžios.
Kai vyrų buvo paklausta, kaip jie galėtų apibūdinti savo neseniai gimdžiusią žmoną, tik 12 proc. atsakė, kad ji – moteriška. Tuo tarpu 69 proc. vyrų matė joje vien pavargusią moterį. Daugiau kaip 30 proc. respondenčių neslėpė, kad dabar jų sutuoktiniai žiūri į jas kaip į motinas, o ne kaip į sekso partneres. Tik 2 proc. moterų tvirtino, kad jos savo vyrams, kaip ir anksčiau, mielos, jausmingos ir seksualios. Tuo tarpu kas penkta galvojo, kad jų antrosios pusės nebejaučia joms seksualinės traukos.
Be to, nemažai jaunų mamų neslėpė, kad pagimdžiusios kūdikį prarado pasitikėjimą savimi, o taip pat ir stimulą domėtis savo išvaizda, mada bei grožiu, 40 proc. respondenčių prisipažino, kad „pamiršo“, kokios jos buvo iki gimdymo.
„Terminai „mama“ ir „moteris“ neturi gyvuoti atskirai vienas nuo kito. Kiekviena motina turi būti moterimi, jausti rūpestį ir dėmesį. Nors gimus kūdikiui, intymumui skiriama mažiau laiko, tačiau negalima jo ignoruoti, nes pirmiausia to reikia moteriai, kad neprarastų pasitikėjimo savimi“, - išvadą padarė tyrėjai.
Kas ketvirta pora pykstasi dėl to, kada mažylis turi miegoti
Kaip parodė kitas britų mokslininkų atliktas tyrimas, gimus vaikui klausimai, susiję su atžalų auklėjimu, priverčia porą ginčytis dažniau nei iki vaiko gimimo. Tyrimo duomenimis, jei partneriai ar sutuoktiniai iki vaiko gimimo atranda pretekstą kilti ginčui vidutiniškai iki septynių kartų per dieną, tai kūdikiui gimus tas skaičius padidėja iki 11. Тokiu būdu kasmet tarp tėvų įvyksta apie 4015 barnių, o didesnė dalis iš jų kyla dėl vaiko.
Išsiaiškinta, kad pagrindinė konflikto priežastis - bemiegės naktys, taip pat - skirtingi požiūriai į vaiko auklėjimo ir jo disciplinos klausimus. Kas ketvirta pora pykstasi dėl to, kada mažylis turi miegoti, o 21 proc. tėvų ginčijasi dėl vaiko mitybos raciono. Vienintelė nesikeičianti konflikto priežastis tarp partnerių, tiek iki vaiko gimimo, tiek ir po jo, - finansinis klausimas.
Penktadalis apklaustų tėvų prisipažino, kad nuolat kelia skandalą dėl netvarkos namuose, išmėtytų žaisliukų, taip pat ir dėl pinigų, išleidžiamų jiems. Be to, kaip ir galima buvo tikėtis, daug konfliktų kyla dėl pareigų pasiskirstymo namuose - tėvai ginčijasi, kas turi sutvarkyti, išplauti indus ar skalbinius.
„Net ir tvirčiausios poros pereina nelengvus išbandymus pirmaisiais mėnesiais gimus kūdikiui, o konfliktai tampa jų neatsiejamo gyvenimo dalimi“, - padarė išvadą tyrėjai.
Taip pat specialistai išsiaiškino, kad paprastai santykiai tarp vyro ir žmonos keičiasi ne į gerąją pusę, vos tik jauna mama grįžta iš gimdymo namų. O viena iš priežasčių - vyras pradeda stipriai pavydėti savo vaiko mamai. Jis nepatenkintas, kad žmona neduoda jam palaikyti vaikelio. Savo ruožtu jauna mama kaltina savo sutuoktinį, kad šis jai nepadeda.
Kai moteris atsisako mylėtis - tai paskutinis lašas vyro nepasitenkinimo taurėje
Taigi, norint, kad santykiai tarp vyro ir žmonos būtų geri ir susilaukus kūdikio, reikėtų labai pasistengti. Jei jaunasis tėtis nori dalyvauti prižiūrint vaikelį, tai žmona turėtų suteikti jam tokią galimybę. Aišku, kiekviena mama jaučia baimę dėl savo mažylio. Todėl neretai dėl tos pačios priežasties neleidžia tėvui prie jo prisiliesti. O kai kurios mamos ir vėliau neleidžia gimdytojui pamaitinti ar aprengti vaikelio. Toks moterų elgesys atima bet kokį norą užsiimti su mažyliu. Tada santykiai tarp vyro ir žmonos iš esmės palaikomi tik pagal vaikelį. Jei vyras pavydi, tai tik savo vaiko. Žinia, stiprus ryšys tarp motinos ir kūdikio atsiranda iš prigimties.
Kiti moterų ryšiai, gimus kūdikiui, pirmuosius kelis mėnesius būna gerokai silpnesni. Ne išimtis ir seksualiniai santykiai su vyru. Kadangi nuo ryto iki vakaro visos moters mintys sukasi tik apie kūdikį. O kai vyras grįžta iš darbo, jau nebelieka jėgų jį kuo nors nudžiuginti ar nustebinti. Aišku, vyras išgyvena, kad jam neskiriama dėmesio, o visa žmonos meilė ir glamonės atitenka mažyliui. Tačiau, kai moteris atsisako mylėtis – tai būna paskutinis lašas vyro nepasitenkinimo taurėje. Mat, jei visas dėmesys skiriamas tik vaikeliui, tai sutuoktinis pradeda jaustis nereikalingas, pamirštas ir vienišas.
Susikaupusios nuoskaudos ir apmaudas netrukus atsiliepia ne tik jo nuotaikai, bet ir elgesiui, todėl dažnėjantys konfliktai priveda prie nepasitenkinimo vienas kitu. Po to prasideda atšalimo ir susvetimėjimo periodas. Kitas etapas – neištikimybė ir skyrybos. Todėl, ką daryti, kad šeimyniniame gyvenime netrūktų supratimo, meilės, sekso, dvasinio artumo ir gimus vaikeliui? Kaip neatstumti savo antrosios puselės, o priešingai - pritraukti?
Per pirmuosius kūdikio gyvenimo metus sutuoktiniai retsykiais miega atskirai
Pirmiausia vertėtų ramiai aptarti visas iškilusias problemas. Aptarimas neturėtų pavirsti vien abipusiais kaltinimais, todėl sakykite, ko norite vienas iš kito ne iš tolo, užuominomis, o konkrečiai. Pavyzdžiui, moteris turėtų paprašyti sutuoktinio, kad jis išplautų indus, užuot dejavusi, kad yra labai pavargusi.
Vyras jausis mylimas ir reikalingas, jei ko nors prašydama žmona pakštelės jam į skuostą ar lūpas. Žinoma, tą patį galima padaryti ir šiaip sau, tiesiog, kai jis grįžta namo iš darbo.
Taip pat reikėtų atvirai kalbėtis ir apie atsiradusias seksualines problemas. Ko gero, kiekvienas vyras supranta, kad moteris greičiau lytiškai susijaudina tada, kai ji yra pailsėjusi ir energinga. Todėl jis taip pat turėtų suprasti, kad moteriai, prižiūrinčiai kūdikį, reikėtų leisti pailsėti nuo sekso bent du kartus per savaitę. O tada seksualinis geismas atsiras tarsi pats savaime: vakare norėsis apkabinti artimą ir brangų žmogų ir prisiglausti prie jo.
O jei draugai ar artimi giminės, tėvai siūlosi padėti prižiūrėti vaikelį, tai nereikėtų to atsisakyti. Aišku, galima palikti vaikelį bent kelioms valandoms ir auklei, o vakare nueiti į kiną ar restoraną. Tada mama bus visad geros nuotaikos ir žvali. O tai ir yra šeimyninės santarvės garantas.
Tyrimais įrodyta, kad kūdikio, ypač pirmojo, gimimas iš tikrųjų yra rimtas sutuoktinių tarpusavio santykių išbandymas. Mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, daugiau kaip 30 proc. vyrų ir žmonų, pirmą kartą tapusių tėvais, mažiausiai pirmuosius mažylio gyvenimo metus, bent retsykiais miega atskirai. Paaiškėjo, kad tokio elgesio priežastis – jaunų tėvų noras paprasčiausiai išsimiegoti, kadangi neretai trukdo kūdikio verksmas naktimis. O apie 10 proc. vyrų ir moterų, gimus kūdikiui, atskirai miegoti pradeda nuolat. Apklausoje dalyvavo daugiau kaip 2000 porų. Iš jų 60 proc. pranešė, kad kūdikio gimimas ir su juo susiję rūpesčiai niekaip nepadarė įtakos jų miegojimui. T. y. jauni tėvai ir toliau miega kartu, nepaisant to, kad tenka naktį pabusti nuo vaiko verksmo.
Be to, atliktos apklausos duomenimis, vis labiau populiarėja tendencija, kad mažyliu rūpinasi abu tėvai, o vos prieš kelerius metus tai daugiausia buvo vien mamos pareiga. Keldavosi naktį prie vaiko paeiliui apie 33 proc. apklausoje dalyvavusių porų, o apie 60 proc. tėčių ėmėsi pagrindinių funkcijų šeimoje, kadangi jaunos mamos vis dėlto tokioje situacijoje patiria stiprų stresą, apie ketvirtadalis jų prisipažino, kad norėdamos užmigti priverstos reguliariai vartoti migdomuosius.
Jei su vaiku bendraujama formaliai, jis tai pajunta intuityviai
Bet kuriam vaikui labai svarbu bendrauti tiek su mama, tiek ir su tėčiu. Tačiau ne visi tėčiai mėgsta ir moka žaisti su mažyliais. Kai kurie tiesiog dėl nuovargio nebendrauja su vaikais. Juk daugiausia laisvo laiko jie turi tik vakarais, grįžę iš darbo. Kiti supranta, kad tai nebūtina, treti galvoja, kad savo meilę galima parodyti jiems padovanojus brangų žaisliuką. Tačiau su savo įpėdiniu bendraujant formaliai, jis tai pajunta intuityviai. Galų gale yra tokių žaidimų, kur be tėčio tiesiog negalima išsiversti. O kartais kyla klausimų, į kuriuos gali atsakyti tik mama.
Žinoma, svarbiausią vietą vaiko gyvenime vis dėlto užima mama, kuri gali išmokyti savo vaiką būti ne tik padorų, sąžiningą, bet ir vyrišką. Tačiau ne apie tai kalba. Kai kurie vyrai galvoja, kad tėtis su vaiku turi bendrauti tik tada, kai jis tampa vyresnis, moka reikšti savo mintis, kai yra su juo apie ką pasikalbėti. Tačiau tai klaidinga nuomonė. Psichologų tvirtinimu, bet kurio amžiaus vaikas nori bendrauti su tėvu, ypač tai pasakytina apie berniukus. Daug visokių konfliktų ir kitų nemalonių situacijų iškyla paaugliams, kurių tėčiai nežaidė, nebendravo ir nebuvo artimi.
Tėčiai, kaip ir mamos, būna skirtingi... Kai kurie tėčiai savo vaikams leidžia viską, atleidžia net ir didžiausias klaidas. O kai kurie kelia vien vaikų baimę. Dar kiti – negali pakęsti vaiko kaprizų ir galvoja, kad atžalos auklėjimu turi rūpintis tik mama. Todėl norint tėvelius išmokyti bendrauti ir žaisti su savo mažyliais daug kas priklauso ir nuo mamų. Vis dėlto tai neturėtų būti tik kažkokie nurodymai, pamokymai ar pamokslavimai. Reikia pagrįstai, argumentuotai remiantis psichologų patarimais paaiškinti tėčiui, kad jo bendravimas vaikui labai svarbus. Leiskite vyrui suprasti, kad jis šeimoje yra mylimas ne mažiau nei vaikelis.
Matydamas sutariančius tėvus mažylis jaučiasi saugus
Be to, bendraujant su tėčiu ir jausdamas jo vyrišką jėgą, mažylį užplūsta daug teigiamų emocijų. Tėvas vaikui tampa ne tik fizinės, bet ir psichologinės jėgos šaltiniu. Berniukas lygina save su tėčiu, nori būti viskuo į jį panašus. T. y. tėvas sūnui tampa gyvu pavyzdžiu. O mergaitei tėtis – tai pirmas vyras, kuriam ji nori patikti. Su tėčiu ji nori jaustis graži, protinga, patraukli. O ateityje būsimo idealaus vyro portretas susideda iš geriausių tėvo bruožų. Todėl bet kuris tėvas turi suprasti, kad jis yra ne tik maitintojas, bet ir žmogus, kuris atveria mažyliui pažinimo pasaulį.
Labai svarbu, kad moteris paaiškintų vyrui, kokią reikšmę vaikui turi žaidimai, kad žaisdamas vaikas įgauna realaus gyvenimo įgūdžių. Žaidime jis gali būti kuo tik nori: jis modeliuoja situacijas, tyrinėja viską, kas su juo nutinka. Įsijautęs į žaidimus vaikas atsikrato streso, įtampos. Žaidimuose vaikas išreiškia save. Kai kuriuose žaidimų scenarijuose vaikui reikia tėčio, o kai kuriuose – mamos. Tarkim, tėčiai gali padėti atžalai surinkti lego arba paskaityti knygelę, pažiūrėti kartu įrašytą animacinį filmą, ką nors nupiešti kartu. O jei matote, kad jiems sunku rasti bendrą kalbą, atsargiai prisijunkite prie jų. Juk norite, kad ir tėtis, ir vaikas jaustųsi patogiai, kad vyras išmoktų žaisti su vaiku, praleistų su juo daugiau laiko. Būkite jiems jungiamoji grandis. Ir vaikas ims jausti, kad šeima – tvirta.
Kai mažylis mato sutariančius tėvus, jis jaučiasi saugus ir vėliau ima suprasti, kad artimi žmonės jį visad palaikys ir padės. Ir ateityje pats stengsis sukurti tokią pat šeimą - draugišką ir mylinčią.
