Erdviuose garsios poros namuose šalia Vilniaus neseniai svečiavosi „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „Vasara su Asta“ vedėja Asta Dudurytė. Ji su šeimininkais šnekučiavosi ant savo raudonosios sofos.
Šis sezonas Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) vadovui bei Rusijos Novosibirsko miesto akademinio simfoninio orkestro meno vadovui ir vyriausiajam dirigentui G. Rinkevičiui bus įtemptas. Jo laukia daug koncertų Lietuvoje, Maskvoje, Sankt Peterburge, Čekijoje, gastrolės Vokietijoje.
„Kūrybine prasme šiuo metu — laimingas laikas, bet laisvos dienos neturėsiu iki kitos vasaros“, — kalbėjo G.Rinkevičius. Jo darbų grafiką gerai žino žmona Donata — LVSO Atlikėjų koordinavimo skyriaus vadovė.
„Praėjusį gimtadienį vasarį švenčiau be vyro ir dukters.
Būna, kad ir per didžiąsias metų šventes jo nematome. Tačiau negaliu nieko padaryti. Myliu savo vyrą ir gerbiu jo darbą“, — tvirtino Donata.
Novosibirske savo vyrą ji yra aplankiusi tik kartą. Viešint kovo pradžioje Donatai buvo siaubingai šalta, visą laiką norėjosi miego. Tokie įspūdžiai dar kartą ten vykti tikrai nevilioja. Tuo labiau kad Donatai pačiai tenka diriguoti didelei šeimai.
Dešimtyje — po vienu stogu
„Skanauti firminių Gintaro blynų savaitgaliais prie stalo sėdame šešiese. Namuose dar gyvena du katinai ir du šunys — dogas ir prancūzų buldogas“, — pasakojo Donata. Pora augina 15-metę Donatos dukterį Danielę ir tris jųdviejų vaikus: 9-erių Laurą Mariją, 8-erių Ievą ir septynmetį Marių. Jis pernai baigė pirmą klasę ir pateko į M. K.Čiurlionio menų gimnaziją, nors mokytis čia noro nerodė.
„Mariaus neįmanoma neleisti muzikuoti, nes jis labai gabus. Mariau, tu nelabai dar supranti, bet iš tikrųjų tau būtina muzikuoti“, — į sūnų kreipėsi G. Rinkevičius.
Vis dėlto maestro neprieštarautų, jei jaunėlis pasuktų ne muzikos keliu, kuriuo sėkmingai žengia dirigento dukros iš pirmos santuokos su chorvede Tatjana Rinkevičiene.
Prestižinę Maskvos P. Čaikovskio konservatoriją baigusios seserys 28-erių pianistė Rūta ir 27-erių smuikininkė Saulė prieš pusantrų metų grįžo į Lietuvą ir čia aktyviai rengia muzikinius projektus.
„Jos nesigaili, kad tapo muzikėmis. Ši profesija yra be galo įdomi, o kūrybinis džiaugsmas — didelė laimė“, — įsitikinęs G.Rinkevičius.
Nors jaunesnės dukros taip pat muzikalios, tėvas nesitiki, kad visi vaikai taps muzikais. Juk keturis vaikus išleisti į mokslus — nemenka atsakomybė. G.Rinkevičiui su žmona kur kas svarbiau atžalas išauklėti darbščiais žmonėmis.
Audringai diskutuoja
Donata nėra profesionali muzikantė. Vis dėlto net dešimt metų chore dainavusi ir tiek pat fortepijonu grojusi moteris sugeba įvertinti muziką. Apie ją su vyru kartais audringai diskutuoja.
„Ji pastebi menkiausią muzikantų ne-profesionalumą ir aršiai kritikuoja, kai man atrodo visai neblogai“, — sako dirigentas.
„Todėl, kad tu esi tobulas ir man norisi girdėti šalia tavęs tobulus muzikantus“, — vyrą giria Donata.
„Gerai, kad apie dirigavimą niekas nenutuokia, todėl nežino, kaip turėtų būti, — juokiasi G. Rinkevičius. — Iš tiesų toli gražu ne visi supranta, kam reikia dirigento, kuris visą koncertą stovi nugara į klausytojus ir mojuodamas rankomis trukdo mėgautis muzikos.
Dirigento reikia ne tam, kad muzikantai grotų kartu, o tam, kad sukurtų orkestrui charakterį.
Juk tą pačią melodiją galima interpretuoti milijonu būdų. Net žodžių jiems visiems neužtektų apibūdinti.“
Svajojo tapti dainininku
Nuo penkerių metų su tėčiu dainavusį Gintarą tėvai leido į M. K. Čiurlionio meno mokyklą. Jį priėmė į violončelės klasę.
Tačiau berniukas užsispyrė, kad nori dainuoti, todėl buvo perkeltas į chorinį dainavimą.
Troškimą tapti dirigentu Gintaras pajuto devintoje klasėje, kai paragavo dirigavimo pamokų.
Šiuo metu vienas garsiausių šalies dirigentų kviečiamas dirbti su žymiais orkestrais. Su pasaulinio garso muzikantais jis rengia pasirodymus prestižinėse koncertų salėse.
Beveik prieš 25 metus tada nė trisdešimties metų nesulaukusiam G.Rinkevičiui buvo patikėta įkurti Lietuvos valstybinį simfoninį orkestrą.
Tai buvo sovietinės Lietuvos aukštojo mokslo ministro Henriko Zabulio, kultūros ministro Jono Bielinio ir finansų ministro Romualdo Sikorskio sumanymas.
„Jie buvo tikri muzikos mėgėjai. Tada buvo palankus laikas kurti tokį orkestrą ir aš daug prie to prisidėjau“, — prisiminimais dalijosi dirigentas.
„Kaip vadovas jis yra labai reiklus. Viskas turi būti atlikta laiku, o jei vis dėlto neatlikta, tai turi būti išdėstomos aiškios priežastys, kodėl kas nors nepadaryta ar nevyksta. O kaip žmogus yra kuklus ir linksmas“, — komplimentus vyrui žarstė Donata.
Dėl meilės paliko šeimą
Šiais metais santuokos dešimtmetį atšventusi pora susipažino, kai Donata orkestro administracijoje įsidarbino vadybininke. Po pusantrų metų įsiplieskė meilė. Ar tai buvo tarnybinis romanas?
„Taip, — linkteli galva G.Rinkevičius. — Jis rutuliojosi labai greitai. Po dviejų savaičių pasikalbėjome apie tai, ką vienas kitam jaučiame, ir priėmėme svarbiausią sprendimą.“
Donata sako specialiai nebandžiusi atkreipti Gintaro dėmesio ir jo neviliojusi.
Tuo metu maestro gyveno santuokoje su pirma žmona Tatjana. Ją dirigentas paliko, kai suliepsnojo jausmai 15 metų jaunesnei Donatai.
Po skyrybų nemažai žmonių smerkė maestro. Kaip jis į tai reagavo?
„Galėčiau atsakyti filosofiškai: žmonija nėra sugalvojusi nieko puikesnio už meilę, grožį ir meną. Šie dalykai pasaulį verčia judėti į priekį. O mes esame jo dalis. Įvyko taip, kaip įvyko, ir štai — puikus rezultatas, viskas gerai“, — atvirai kalbėjo G. Rinkevičius, išmokęs nekreipti dėmesio į užgaulius komentarus.
Vengdavo viešumos
Su dukromis iš pirmos santuokos jis puikiai sutaria ir nuolat bendrauja. Vis dėlto maestro neslepia, kad skiriantis sunkumų neišvengta. Dirigentas džiaugiasi, kad tuo metu jį su Donata palaikė ir jo, ir jos tėvai.
„Taip ir turėtų būti. Tikriausiai yra žmonių, kurie tokiu atveju nepriima reikalingų sprendimų ir gyvena taip, kaip gyvenę. Vargu ar tai geriau“, — susimąstė G.Rinkevičius.
„Jovalo buvo nemažai“, — pridūrė Donata, prisimindama dienas, kai nenorėdavo niekur eiti ir vengdavo kalbėtis net su pažįstamais.
