Pirma pamoka: tikėkite savimi
М. Monroe buvo tarsi vaikščiojanti moteriško patrauklumo paslapčių enciklopedija. Jos pasakytos frazės tapo sentencijomis, kurios perduodamos iš lūpų į lūpas. Galų gale kas tiek daug žino apie vyrišką prigimtį? Tai jai priklauso žinomi aforizmai: „Duokite merginai aukštakulnių porą ir ji užkariaus visą pasaulį!“, „Aš viskuo gamtos apdovanota moteris ir tai mane džiugina“. Taigi, Monroe turi teisę mokytis kitus. Nes, tikėtina, nei viena kita moteris neturėjo tiek šansų pasiekti šlovės viršūnę, kaip ši mergina, kilusi iš nepasiturinčios šeimos, virš kurios giminės kabojo beprotystės prakeiksmas, ir kuri už nugaros buvo pravardžiuojama „pelyte“, „pupyte“. Tačiau ši neišsiskirianti iš kitų mergina pati savo jėgomis tapo spindinčiu brangakmeniu.
Todėl:
Apie Marilyn Monroe galima pasakyti tą patį, kaip ir apie Scarlett O‘Harą, jei šiek tiek perfrazavus rašytoją ir žurnalistę Margaret Mitchell: ji nebuvo gražuolė, tačiau vyrus ji traukė kaip magnetas. Aktoriai ir sportininkai, rašytojai ir prezidentai – niekas negalėjo jai atsispirti,vos tik ji išskleisdavo savo kerus. O pati Marilyn savo žavesio paslaptis aiškino labai paprastai: „Visados tikėjau savimi, nes jei netikėsi, tai kas kitas patikės?“
Antra pamoka: pati sau Pigmalijonas
Plaukai, lūpos ir ištaigingas biustas – štai sėkmės formulė! Tai tas, kad pirmiausiai šauna į galvą vos paminėjus Marilyn Monroe vardą. Bet kas iš tų dalykų buvo tikra? Тikrai ne plaukai! Visose vaikiškose Normos Jeane Baker ( Моrtenson), kaip ją tada vadino, fotografijose plaukai buvo tiesūs, rausvo atspalvio. Norma tampa blondine tik pirmą kartą ištekėjusi. Tačiau, jei ne vešlūs, šviesūs plaukai - gamtos dovana, tai gal tada krūtinė?
Išliko šaltinių, kad M.Monroe kelis kartus kreipėsi į chirurgus, tačiau tai buvo slepiama už septynių užraktų. Taigi, kai 1954 metais lapkričio 11 dieną Marilyn buvo išrašyta iš Los Andželo klinikos, kur jai buvo padaryta kažkokia operacija, gydytojai davė tik trumpą komentarą tuo klausimu: „Moteriškų savybių korekcija“. Tuo tarpu pavydūs liežuviai tvirtino, kad Monroe „auksinis biustas“, kaip jį pavadino, įvairiausiais gyvenimo periodais tai didėjo, tai mažėjo. Tikėtina, kad į Marilyn krūtis buvo įvesta parafino, kad būtų didesnės.
O kai kurie biografai atskleidė Marilyn ištaigingo biusto paslaptis sakydami, kad ji nešiojo specialias liemenėles su koreguojančiais įdėklais. Beje, ši prielaida pasitvirtino ir po Monroe mirties. Vienas iš laidojimo biuro tarnautojų, pavogė įdėklus tiesiog nuo legendinės aktorės kūno, kad paskui galėtų juos parduoti aukcione. Taigi, gražus biustas buvo dar vienas Monroe žavesys, kuriuo ji pasirūpino pati. O lūpos? Kosmetika užėmė ne paskutinę vietą kukliosios Normos Jeane gyvenime, padėjusi jai tapti amžiaus moterimi. Ji dievino kvepalus, taip pat visokius veido ir kūno kremus. Papildžius tai dar jos tarsi banguojančia iš klubų eisena, tapusia dar viena išskirtine jos žavesio savybe. Buvo kalbama, kad Marilyn specialiai nusmailindavo batelių aukštus kulniukus, kad einant klubai gundomai linguotų.
Todėl:
“Merginoje turi būti gražu du dalykai – tai žvilgsnis ir lūpos, todėl kad žvilgsniu ji gali priversti vyrą įsimylėti ją, o lūpomis įrodyti, kad myli“, - sakydavo Marilyn ir tai pati įrodė ne kartą. Ji tarsi Pigmalijonas apgalvotai sukūrė iš savęs nuostabiąją Galatėją, kuria neįmanoma nesižavėti, savo paveikslą lipdė kruopščiai, žingsnelį po žingsnelio. O Monroe sugebėjimo daryti paslaptis iš akivaizdžiausių faktų galima tik pavydėti!
Trečia pamoka: nebijokite permainų
Ji tvirtai žinojo, kad vyrai visados pirmiausiai vertina moteris pagal išvaizdą ir tik po to visa kita. Todėl Marilyn nepaprastai rūpinosi savo išvaizda. Vėliau jos pirmasis vyras Jamesas Dougherty‘s prisiminė neįprastą savo buvusios žmonos įprotį išsitepti veidą alyvų aliejumi. Manoma, kad būtent Jameso intrigos su kitomis moterimis privertė Normą kardinaliai keisti savo įvaizdį ir tapti geriausia iš geriausių.
1942 metais Norma Jeane pradėjo dirbti „Radioplane Company“, kur netrukus atvažiavo grupė režisierių ir fotografų daryti eilinį fotoreportažą. Fotografas Davidas Conoveris padarė keletą merginos fotografijų. Ji pirmą kartą pajuto, kad sugeba kažką daugiau, nei visą gyvenimą surinkinėti detales gamykloje.
“Žiūrėdama į nakties dangų galvojau, kad tikriausiai tūkstančiai merginų taip pat sėdi vienos ir svajoja tapti žvaigždėmis. Tačiau dėl jų nesukau galvos. Nes man svajonė buvo nesilyginti nei su viena kita“, - kalbėjo viename savo interviu Norma, kai nusprendė išsiskirti su Jamesu ir išvyko užkariauti Amerikos. Jaunai moteriai buvo pasiūlyta sudaryti kontraktą su kino studija „20th Century Fox“ su viena sąlyga, kad ji pasikeis vardą. Norma negrįžtamai paliko praeityje savo buvusį gyvenimą.
Todėl:
Santuokoje su pirmu vyru Norma išvedė sau dar vieną taisyklę: „Išmintingos merginos bučiuoja, bet nemyli, klauso, bet netiki ir palieka vyrą anksčiau nei jis paliktų“. Nepabūgusi skyrybų ir nežinomybės, ji išvyko užkariauti šlovės viršūnės. O kai jai pasiūlė pasikeisti vardą, pagalvojo: „Normą Jeane gali pamiršti daug vyrų, o štai Marilyn Monroe nepamirš niekados“. Ir juk nepamiršo!
Ketvirta pamoka: žinokite, ko nori vyrai
1948 metais, kai pasirodė filmas „Choro merginos“, kur Marilyn atliko vieną iš pagrindinių vaidmenų, aktorės išvaizda jau buvo beveik tobula: ištiesinusi ir išsibalinusi dantis. Kerinčios blondinės fotografijos buvo graibstomos. Nors jos grožis atrodė labai paprastas ir natūralus. Todėl nėra ko stebėtis, kad režisieriai jai siūlė būtent tuos vaidmenis, kurie galėjo priversti kiekvieną kareivį geisti tos merginos. Pati Marilyn niekada neatsisakydavo kartą atrasto įvaizdžio, tačiau nuolat ieškojo kažko naujo.
Ji puikiai žinojo, ko nori vyrai. Pasaulyje žinomas beisbolistas Josephas Paulas susidomėjo Marilyn, vos išvydęs jos fotografiją, kur ji žaidžia beisbolą. Be to, ši šviesiaplaukė gražuolė atrodė nepaprastai gundomai. Taigi, tarp jų atsirado ir bendrų interesų (juk be šio sporto šakos vyras daugiau niekuo nesidomėjo), nes Мarilyn nesiėmė perauklėti žavingo sportininko.
Todėl:
Ji labai greitai suprato, kad vyrai įsimyli svajones, kurias patys ir susikuria. Aktorė ne kartą prisipažino: „Aš niekada ir nieko nekvailinau. Tiesiog leidau patiems žmonėms kvailintis. Jie net nemėgino suprasti, kuo aš buvau iš tikrųjų. Todėl jie patys sugalvojo man bruožų. Aš nesiginčijau su jais“. Ši išmintinga taktika padėjo Monroe verti vyrų širdis ant siūlo kaip karolius.
Penkta pamoka: romanas su rašytoju
Рavydas sugriovė ir antrąją Marilyn santuoką. Ti šį kartą pavyduliavo ne ji, o Jo. Praėjus kažkiek metų Josephas prisipažino, kad Marilyn vietoje jis taip pat būtų išsiskyręs. Sportininkas taip ir nesugebėjo pamiršti buvusios žmonos. Prieš pat Marilyn mirtį jie vėl suartėjo ir net rengėsi pakartotinai susituokti.
O kol kas aktorė sužavėjo kitą žinomą vyrą. 1956 metais Monroe susipažino su rašytoju Arthuru Milleriu, kurių santykiai peraugo į meilę ir jiedu susituokė. Ir vėl ant šeimyninio gyvenimo scenos pakilo ne reali moteris, o kruopščiai sukurtas personažas. Rašytojui tenka jau ne sportu besidominti blondinė, o intelektuali, apsiskaičiusi gražuolė. Marilyn buvo galima dažnai išvysti tarp žmonių su knyga rankose. Мonroe net ėmė rašyti eiles, kurias skyrė savo mylimam vyrui: „Tavo širdis – vienintelė, dovanojanti man laimę ir pasididžiavimą“.
Tačiau ši santuoka neišlaikė Marilyn populiarumo, bet net ir po daugelio metų jau visai senutėlis A.Milleris, paslapčiomis pabėgęs nuo žmonos ir vaikų į savo mažą studiją, peržiūrėdavo filmus, kur jo buvusi žmona atliko pagrindinius vaidmenis. Išsiskirti su ja galima, pamiršti - niekada!
Todėl:
Ką ir bekalbėtų kiti apie ją, bet Monroe buvo didi aktorė. Be to, ji lankė teatro kursus ir mokėjo išnaudoti savos teigiamus charakterio bruožus.
Šešta pamoka: ponas prezidentas
Atrodo, kad visos ankstesnės santuokos paruošė Marilyn svarbiausiam jos gyvenimo susitikimui. Taip ir buvo: Monroe nusitaikė į prezidentą - nusprendė užmegzti meilės romaną su Johnu Kennedy. Juk ji visados išsirenka geriausius! Dabar, kai ji jau pasiekė šlovės viršūnę ir neprilygstamų kūno formų, kad gali atsispirti prieš šią dievišką būtybę? Tikrai ne senatorius Kennedy (tuo metu jis dar buvo senatorius). Vakarėlyje, kur jiedu susipažino, Johnas atvirai flirtavo su Marilyn. Vėliau, kai Kennedy tapo kandidatu į prezidentus, jis paprašė Monroe dalyvauti jo priešrinkiminėje kampanijoje. Ir ji kaip mat nutraukė savo filmavimų grafikus, kad tik galėtų važinėti su mylimuoju per valstijas.
Monroe visą laiką laikė grožį savo pagrindiniu pagalbininku meilės reikaluose. Kai mylimasis kiek ją primiršdavo, ji nusprendžia priminti apie save ekstravagantišku būdu: užsisako pas dizainerį suknelę, kuris sukūrė ir žinomą koncertinę suknelę Marlene Dietrich, su kuria Kennedy taip pat buvo užmezgęs meilės romaną. Marilyn norėjo įrodyti Johnui, kad ji ne prastesnė už jo buvusias moteris ir tuo pačiu sukelti reikiamas romantiškas asociacijas. Pusiau permatoma suknele Marilyn apsivelka be apatinių ir taip pasirodo koncerte, skirtame prezidento Kennedy gimimo dienai. Ten ji ir atliko dainą „Happy Birthday“ taip atvirai, jog net įkaito oras nuo aistros. Suprantama, šiai scenai, kaip ir visoms kitoms, aktorė kruopščiai pasiruošė iš anksto. Todėl:
Iš kiekvienų savo santykių su vyrais Monroe pasisėmė ir naudos. Gyvendama su pirmuoju vyru ji išmoko rūpintis savo išvaizda, antrasis „privertė“ ją rūpintis savo kūnu, o bendravimas su trečiu papildė jos intelektualinį bagažą. Savo užrašuose Marilyn įrašė: „Nuolat tobulinti savo aktorinius sugebėjimus pratimais“, „Pasirūpinti savo instrumentu – morališkai ir fiziškai (pratimai)“.
Ji buvo puiki strategė, tiksliai žinanti, ko nori. Todėl milijonai vyriškų širdžių iki šiol pradeda plakti smarkiau vien išgirdę jos vardą.
