Prieš porą metų, kai psichologas grįžo iš Sankt Peterburgo (Rusija) į Lietuvą, paskui jį patraukė ir jo mylimoji – tapytoja, interjero dizainerė Svetlana.
Kaune gimęs lietuvis ir Rusijos pilietė kartu – daugiau kaip trejus metus, nors Svetlana priversta gyventi tarp dviejų miestų – Vilniaus ir Sankt Peterburgo.
„Baigiasi viza, tada sėdu į traukinį, prasitęsiu vizą ir vėl atvykstu pas Andrių”, – prisipažino moteris.
Kultūriniai skirtumai jųdviejų nė kiek nenuvargino, netgi dar labiau suartino.
Juodu randa sąsajų ir bendrų dalykų netgi savo veikloje, nors ji – skirtinga.
Andrius domisi lytinio gyvenimo sveikata, konsultuoja žmones, nerandančius laimės miegamajame. O Svetlana ne tik tapo, piešia, lieja akvareles, bet ir užsiima interjero dizainu.
Ne vieną butą įrengusi moteris pastebėjo, kad Lietuvoje vyrauja skandinaviškas stilius – minimalistinis, šaltas, bejausmis. Netgi miegamieji yra asketiški, kartais primenantys ligoninės patalpas, o ne vietą, kur liejasi aistros.
Jei prie lovos stovi stalelis, ant jo nepamatysi nei nuogos deivės skulptūrėlės, nei „Kamasutros” – senovės indų poemos apie meilę.
Įrengdami miegamąjį žmonės retai pageidauja ko nors erotiško. Tai sau leidžia tik laisvi žmonės, kurių nevaržo padėtis visuomenėje.
Kuo poros statusas visuomenėje reikšmingesnis, tuo vyras ir moteris jaučiasi labiau suvaržyti, būna priversti atsižvelgti į tai, ką apie juos mano kiti.
Todėl užuominas apie aistringumą, meilę stengiamasi išvyti ne tik iš galvos, bet iš namų aplinkos.
Nors pasitaiko ir klientų, kurie pageidauja pasikabinti paveikslą ar nuotrauką, vaizduojančią nuogą žmogų. Daug lemia tai, ar pora yra susituokusi, ar miegamąjį nori įsirengti vienišas vyras, ar moteris.
Svetlana patyrė, kad kur kas dažniau aktą ant sienos pasikabina moterys.
„Jei vyras turi draugę, o ant sienos kabo paveikslas, vaizduojantis kitą nuogą moterį, neįmanoma išvengti konfliktų. Maždaug 90 procentų atvejų draugė ima priekaištauti vyrui”, – tikino Svetlana.
Dailininkė tokiais atvejais primena, kad aktas yra vaizduojamojo meno žanras, jis negali būti susijęs su konkrečios poros santykiais.
O jei užsakovai – išsilavinę, yra meno mėgėjai, jų miegamajame pakabintas intymus paveikslas netrukdo artimiems santykiams – jis suteikia intymumo, šilumos.
Jeigu reikėtų sudaryti lietuvių miegamajame dažniausiai naudojamų daiktų sąrašą, Andrius neabejoja – pirmoje vietoje atsidurtų televizorius.
„Nesu nusiteikęs prieš televizorių – šeima kartu gali žiūrėti filmą ar diskusijų laidą.
Bet miegamajame reikėtų dėmesį skirti vienas kitam, o ne spoksoti į žydrąjį ekraną, kol akys užsimerkia. Televizorius trukdo intymumui”, – tikino Andrius.
Intymiais klausimais konsultuojantis psichologas pastebėjo, kad dažnai poros nesikalba apie savo pojūčius, apie tai, ko jiems trūksta būnant kartu.
Andrius prisiminė vieną graudų atvejį – vienos pažįstamos sutuoktinis stalčiuje aptiko vibratorių. Žmona buvo išvadinta paleistuve, ištvirkėle, seksualine maniake. Užuot paklausęs moters, kam jai reikalingas vibratorius, vyras ėmė ją kalti prie gėdos stulpo.
Abiem sutuoktiniams buvo daugiau nei po trisdešimt metų, šeimoje augo sūnus. Dėl kilusio nesusipratimo jie vos neišsiskyrė.
„Dažnai matau žmogiškąsias tragedijas. Pavyzdžiui, atrodo ideali pora – susipažino mokykloje, kartu lankė šokių būrelį, kartu įstojo studijuoti medicinos, antrame kurse susituokė, susilaukė vaikų, o po 20 metų išsiskyrė.
Idealios šeimos įvaizdis yra kuriamas draugams, giminėms, kolegoms, o kai jis subyra, pasirodo, poros niekas nebesieja”, – kalbėjo A. Kaluginas.
Patarimo į jį kreipiasi ir moterys, namuose aptikusios vyrams skirtų erotinių leidinių. „Nieko baisaus”, – joms sako psichologas.
Andriui būna juokinga, kai dėl erotinio leidinio žmona ima įtarinėti savo antrąją pusę, kaltinti neištikimybe.
„O gal žurnalų vartymas – požymis, kad vyrui trūksta dirgiklių, erotinės stimuliacijos?” – paklausiau seksualinės medicinos specialisto.
„Tai nieko nereiškia. Vyrui natūralu spoksoti į kitas moteris, tačiau tai nereiškia, kad jis jų geidžia”, – tikino A. Kaluginas.
Tai neliudija, kad vyro jausmai žmonai yra atšalę, niekur nėra dingęs ir fizinis potraukis prie sutuoktinės.
Kitas dalykas, jei vyrui išsivysto priklausomybė nuo pornografinės produkcijos. Tai – jau psichologinis sutrikimas.
Andriaus teigimu, vartyti erotinį žurnalą yra netgi sveikiau nei gausiai iliustruotą filosofijos traktatą „Kamasutra”. Jis gali įvaryti nerimą, nes jame aprašomos sekso pozos reikalauja fizinės ištvermės ir jėgų.
„Dar blogiau, kai žmonės stengiasi kopijuoti intymias scenas, matytas kino filmuose.
Tai – tas pats, kas pakartoti kaskadininko triuką”, – įspėjo Andrius.
Domėtis lytinio gyvenimo psichologija, seksualine medicina kaunietis pradėjo supratęs, ko iš tikrųjų siekia gyvenime.
Kelias į psichologiją ėjo per filosofiją. Vos tik baigęs vidurinę mokyklą A. Kaluginas išvyko studijuoti socialinės filosofijos į Sankt Peterburgo universitetą.
Sulaukęs 30 metų jis ėmėsi klinikinės psichologijos studijų.
Sankt Peterburge praleidęs 22 metus, 2010-aisiais Andrius nutarė tęsti karjerą Lietuvoje.
Tai, kad Andrius užsiima lytinio gyvenimo psichologija – sritimi, kurią dar gaubia daug prietarų, Svetlanai netgi įdomu. Tik kartais supyksta, kai naktį iš miegų prikelia Andriaus mobilusis telefonas.
Kai kurie klientai negali sulaukti aušros ir ieško psichologo pagalbos net naktį.
Tai – vienintelis trūkumas gyvenant kartu su vyru, kurio profesija – klinikinis psichologas, nes konsultuojami žmonės įpranta žiūrėti į psichologą kaip į savo šeimos narį.
Svetlana mėgsta rūpintis Andriumi, ruošti jam valgį, bet jei visą laiką jai tektų tuo užsiimti, būtų nuobodu.
Lietuvoje dailininkė surengė ne vieną parodą, domisi Lietuvos kultūra, randa daug sau artimų dalykų.
Svetlana gali ištisą savaitę su niekuo nekalbėti, nes pasaulis yra jos viduje, o ne išorėje.
Ji mano, jog laimingose šeimose partneriai vienas kitą papildo, o ne susitapatina vienas su kitu. Ne taip svarbu, kas kam nusileidžia, svarbu, kad poros sugeba rasti kompromisą. O kelias į supratimą – per atvirumą, nuoširdumą, gebėjimą bendrauti.
„Esu ne vienai porai padėjęs vėl pajusti artumo džiaugsmą, paraginęs juos išsakyti vienas kitam, ką jaučia, apie ką svajoja, ko nori vienas iš kito”, – pasakojo Andrius.
Konfliktas šeimoje, pasak jo, nėra baisiausias dalykas. Kur kas baisiau – tylėjimas ir abejingumas. Tyloje nugrimzta daug skaudžių dalykų, bet jie niekur nedingsta.
Klaidos, kurias žmones daro mylėdamiesi, ir atsiranda dėl nenoro atverti širdies, taip pat dėl drovumo, negalėjimo atsikratyti gėdos.
„Pirmiausia reikia pažinti kito žmogaus pojūčius, tiktai tada įmanoma pačiam tapti laimingam”, – priminė Andrius.
Pasaulio sveikatos organizacijos požiūriu, sveiki lytiniai santykiai, be reprodukcinės funkcijos, turi teikti abipusį emocinį malonumą, o tai reiškia pagarbą ir meilę partneriui, taip pat gebėjimą jausti partnerį ir mokėjimą su juo bendrauti.
„Tokie lytiniai santykiai įmanomi tik tarp heteroseksualių asmenų. Nesu prieš gėjus, bet jų intymių ryšių nelaikau sveikais nei seksologine, nei psichologine prasme”, – teigė Andrius.
Mat sveiki lytiniai santykiai padeda porai sulaukti palikuonių, o homoseksualai to patirti negali.
Kitaip tariant, kiekvienam sveikam vyrui prigimtis suteikė galimybę apvaisinti, o iš gėjų intymių santykių apvaisinimo nebus.
Dar vienas sveikų lytinių santykių požymis – jei pora gali juos aptarti.
„Apie tai partneriai ne tik gali, bet ir turi kalbėti, jei nori gerai jaustis”, – patikino psichologas A.Kaluginas.
Svarbiausia – pagarba savo partneriui
Seksualinė revoliucija įvyko, intymus gyvenimas tapo laisvesnis, bet kas toliau?
Skyrybų skaičius rodo, kad didesnė laisvė miegamajame nepadarė žmonių laimingesnių. Skyrybos tapo vos ne grandinine reakcija – nusivylus viena šeima, skubama kurti kitos, o ją taip pat išardo skyrybos.
Šiuo požiūriu Lietuva beveik niekuo nesiskiria nuo kitų Europos Sąjungos valstybių.
Rugsėjo 4-ąją pirmą kartą Lietuvoje paminėta Pasaulinės seksualinės sveikatos diena buvo svarbi ne tik specialistams.
Nors apie orgazmą kalba kas tik netingi, o intymūs dviejų žmonių santykiai dažnai tampa vieši, daugeliui Lietuvoje gyvenančių žmonių trūksta ne tik elementarių fiziologijos žinių, bet ir žodžių, kurie padėtų apibūdinti, kas yra seksualinė kultūra.
Laikai, kai neplanuotai pastojusios merginos eidavo žudytis, – jau seniai praeitis.
Nebeliko socialinio spaudimo, niekas pirštais nebado netekėjusių moterų, kurios pasiryžta gimdyti ir vienos auginti vaiką.
Dirbdama su studentais Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Edukologijos katedros dėstytoja docentė Giedrė Purvaneckienė kartais išgirsta pašmaikštavimų intymaus gyvenimo tema.
Studentai neretai juokauja, kad iš pradžių jie pasimyli, o tiktai tada, jei vienas kitam patinka, susipažįsta.
Docentės nuomone, gyvenimas poromis rodo ne jaunų žmonių lengvabūdiškumą. Tai nereiškia, kad jie atidėlioja santuoką būgštaudami atsakomybės ir ilgalaikių įsipareigojimų.
„Tai, kad žmonės dabar tuokiasi būdami vyresni, rodo tik grįžimą prie senų papročių, tradicijų – dar sovietmečiu santuokos Lietuvoje nebuvo ankstyvos. Žmonės tada siekė pirma užsitikrinti materialinę gerovę, o tik tada kurti šeimą”, – kalbėjo docentė.
Tačiau ji mano, kad vis dar yra žmonių, kurie pernelyg lengvabūdiškai vertina atsitiktinius intymius santykius.
Be to, kai kuriems dar trūksta supratimo apie lytinio gyvenimo sveikatą ir kultūrą.
Seksualinės sveikatos specialistai tikina, kad svarbiausia dviejų žmonių santykiuose – ne orgazmas, o pagarbūs santykiai.
„Nepatirdami kulminacijos, kuria baigiasi intymūs santykiai, žmonės gali puikiai gyventi ir sulaukti gražios senatvės.
Manau, tikrai ne orgazmas suteikia gyvenimui prasmę.
Svarbiausia – pagarbūs santykiai, supratimas ir pritarimas tam, kas patinka partneriui”, – sakė Vilniuje dirbanti psichologė Ilona Kajokienė.
