Parodoje įrengtoje scenoje iki pat sekmadienio vyks maždaug pusšimtis renginių, kurių metu koncertuos vaikų ir jaunimo kolektyvai, bus pristatomos naujausios vestuvinių suknelių ir lietuvių dizainerių drabužių bei aksesuarų kolekcijos. Lankytojai turės progos susipažinti su Rytų šalių kultūra.
Pirmąją parodos dieną scenoje karaliavo indiško meno ir šios šalies šokių populiarintojos. Kaune įsikūrusio Vedų kultūros centro indiškų šokių mokytoja Justina Ližaitienė ir jos mokinė Daiva Ambraziejūtė susirinkusiems pristatė indiškus šokius Brahata Natyam, kilusius iš Pietų Indijos, Tamil Nadu regiono.
„Tai nėra pilvo ar Bolivudo šokiai. Šie klasikiniai šokiai Indijoje atsirado daugiau nei 3 tūkst. metų. Jie jungia kūno plastiką, žingsnių techniką, emocijas ir melodijas. Šiuos šokius šokti pradėjo savo gyvenimą dieviškai tarnystei pašventusios jaunos indės“, — pasakojo šokėjos.
Indiškos tapybos atstovė vilnietė Alesandra Gaušienė visiems pageidaujantiems chna augalo dažais ant kūno piešė indiškus ornamentus, simbolizuojančius linkėjimus: meilę, laimę, vaisingumą, ilgaamžiškumą, ištikimybę, protą.
Daugelis parodos lankytojų pageidavo, kad laimę ir meilę simbolizuojantys indiški piešiniai papuoštų jų rankas. Tik nedaugelis sutiko, kad ornamentais būtų išpiešti veidai.
Prieš 5 tūkst. metų Indijos kultūroje išpopuliarėjusi kūno tapyba iš chna pagamintais dažais — ritualinis, sakralinis procesas. Ant tinkamai paruoštos odos piešiniai gali laikytis nuo savaitės iki dviejų“, — aiškino A.Gaušienė.
Moteris aiškino, kad prieš piešiant chna dažais, pirmiausia reikia nuo kūno nušveisti negyvą odą. Tai galima daryti naudojant įvairius šveitiklius, tarp jų ir kavos tirščius. Po to odą patariama ištrinti bergamotės, gvazdikėlių ar arbatmedžio tamsinančiu aliejumi ir tada piešti ornamentus. Baigus piešti, dažams reikia leisti nudžiūti. Kad piešinys ilgiau laikytųsi, ant jo galima uždėti citrinos ir cukraus masės, kurią apvyniojus plėvele reikia ir palaikyti per naktį.
