Namuose jis padarė arbatos, pavaišino saldainiais. Jiedu žaidė šachmatais. Visą vakarą grojo muzika.
Jis gulėjo ant lovos, atsirėmęs alkūne. Ji sėdėjo ant kėdės šalia stalo. Jiedu šnekučiavosi. Jis žavėjosi ja, troško jos, kaip vandens atsigaivinti. Ji nieko neįtarusi tiesiog sėdėjo ir žvelgė į jį. Ir štai, jis atsikėlė ir timtelėjo ją už rankos - pašokti. Ji dabar pamatė jo stiprų geismą jai, tai išdavė jo akys.
Jis apkabino stipriai rankomis jos liemenį. Ji suprato, kad iš glėbio neištrūks. Nors ir stengėsi pasipriešinti jo ir savo jausmams. Ji įsirėmė į jo pečius rankomis, norėdama atstumti, nors viskas beviltiška. Ji prieš jį. Jų jėgos nelygios. Jis atsisėdo ant lovos, nepaleisdamas jos rankų. Ji priešinosi. Jis metė ją, kaip pagalvę, o pats užgriuvo ant viršaus ir visa jėga ją prispaudė, jog ji negalėjo net kvėpuoti. Jis puolė ją bučiuoti.
Ji neįstengė pajudinti nei rankų, nei kojų. Bet galėjo pasukti galvą, išvengdama bučinio į lupas. Ji tesakė jam, kad nenori jo bučinių. Bet nieko jis negirdėjo, tik bučiavo kaklą, skruostus, krūtinę. Ji neįstengė nė krustelėti.
Galiausiai jos kūnas įkaito nuo bučinių, užliejo karštis, apsvaigo galva ir ji pasakė: „Tavo atkaklumas pasiekė savo ! Dabar aš tavo, nes tu mane užvaldei“.
Jis paėmė ją ant rankų ir nunešė į miegamąjį, ant didelės plačios lovos.
