Visuomenės požiūris į nevedusius vyrus vis keičiasi: tai jie kandžiai pašiepiami, tai šlovinama jų laisvė. Tačiau, kad nevedę vyrai yra išskirtiniai, rodo lapkričio 25-ąją minima Tarptautinė senbernių diena.
Vienos interneto svetainės skelbia apie tądien organizuojamas linksmas viengungių šėliones.
Kitose netrūksta liūdnų prisipažinimų: senbernio dienos proga viengungiai dovanų gauna kaktusus ar pripučiamas moteris.
Senbernystės riba vėl tolsta
Kokie vyrai vadinami senberniais? Kodėl jie pasirenka tokį gyvenimo būdą? Nuo kada vyrui galima klijuoti senbernio etiketę?
Psichologai aiškina, kad senberniu laikomas vyras, neturintis draugės arba draugo ir nepalaikantis ilgalaikių romantiškų ryšių. Įprastai senbernis poros ne tik neturi, bet ir nenori, neieško. Senovės Lietuvos kaime senberniais buvo vadinami per 50 metų perkopę vienišiai. Prieš kelis dešimtmečius tokią etiketę jau pradėta klijuoti perpus jaunesniems nevedusiems vaikinams.
Šiuo metu senbernystės riba vėl tolsta: poros neturintys vyrai kaip įmanydami purtosi tokio įvaizdžio ir teigia, kad geriausia vesti perkopus trisdešimtmetį ar net sulaukus keturiasdešimties.
Tikisi, kad meilė neaplenks
Įprasta manyti, jog daugelis senbernių neveda todėl, kad jiems patogu gyventi pas motiną, kirsti jos kepamą kiaušinienę ar verdamus cepelinus ir gyventi nerūpestingą gyvenimą.
Tačiau vieniši kauniečiai vyrai tai mėgino paneigti, tvirtindami, jog jie yra savarankiški ir pasirengę artimiems romantiškiems santykiams.
Pavadintas senberniu Kauno savivaldybės Kultūros ir turizmo plėtros skyriaus vedėjas Albinas Vilčinskas garsiai nusikvatojo. 36 metų vyras tikino, jog pažįstami ir giminaičiai nuolat klausia, kada jis pagaliau suras antrąją pusę bei ves.
„Kol kas tikrosios meilės nesutikau. Nežinau, kada tai nutiks. Galbūt šiandien eisiu gatve, ir ji lyg žaibas trenks. O gal įsimylėsiu po metų ar dvejų“, – juokavo A.Vilčinskas. Jis mano, kad vesti niekada nevėlu.
Namų ūkį sutvarko vienas
Dailininko diplomą turintis vyras gyvena nuosavame name Rumšiškėse (Kaišiadorių r.) su jam draugiją palaikančia dalmatinų veislės kale Taškute. Šį namą pastatė A.Vilčinsko seneliai. Čia prabėgo visa vyro vaikystė.
„Baigęs vidurinę mokyklą išvažiavau mokytis į Kauną, po to gyvenau ir dirbau Kauno rajone, Vilkijoje. Kurį laiką praleidau Estijoje, Vokietijoje ir Danijoje. Į gimtinę sugrįžau prieš šešerius metus. Nuo tada ūkį tvarkau vienas“, – pasakojo vyras.
Kaimo vaiku save vadinantis A.Vilčinskas tikino, kad jis niekada nebuvo mamyčiukas, todėl buities našta jo smarkiai neslegia. Daugelio darbų – gaminti maistą, prižiūrėti sodą ir daržą, tvarkyti namus vyras išmoko dar vaikystėje, kitų – išėjęs gyventi savarankiškai.
Draugių pagalbos neprašo
A.Vilčinsko virtuvėje nuolat garuoja naminis maistas, o namų sandėlio lentynose puikuojasi stiklainiai su vyro konservuotais agurkais, pomidorais, šparaginėmis pupelėmis ar paprikomis.
Vyras be jokios pagalbos rūpinasi švara ir tvarka namuose, pats skalbia ir lygina drabužius.
„Neprašau, kad draugės ar namų tvarkytojos man ateitų sutvarkyti kambarius ar drabužius. Įprastai to imuosi šeštadienio rytais“, – pasakojo viengungis.
A.Vilčinskas dažnai naudojasi valyklų paslaugomis, tačiau valyti jis neša tik tuos daiktus, kurių negalima skalbti: paltus, kostiumus, pirštines.
Vėl tapo geidžiamu jaunikiu
Šių metų pradžioje su žaliaake sužadėtine Rūta Mykolaityte išsiskyręs kaunietis aktorius Ramūnas Šimukauskas vėl tapo vienu geidžiamiausių jaunikių.
Televizijoje ir teatro scenoje nuolat matomas 37 metų vyras šiuo metu gyvena nuosavame name Šančiuose ir vienas rūpinasi buitimi.
Anksčiau aktorius ne kartą juokaudamas yra sakęs, jog jam labiausiai tiktų mergišiaus etiketė. Mat taip vadinami visi tokių metų nevedę vyrai. Tačiau dabar prisipažįsta, kad laikai, kai jis lakstė paskui moterų sijonus, jau praeityje.
„Paprasčiau ir ramiau šalia turėti vieną artimą žmogų. Visi vyrai praeina lakstymo paskui sijonus gyvenimo etapą. Kol supranta, kokia vertybė yra ištikimybė, vieniems užtrunka trumpiau, kitiems – ilgiau“, – sakė R.Šimukauskas.
Aktorius tikisi, kad kada nors jo širdį užkariaus išmintinga, turinti puikų humoro jausmą, mokanti bendrauti mergina.
Tikisi nelikti viengungiu
Kauno miesto tarybos narys Povilas Mačiulis sau nelikti likti senberniu. 25 metų viengungis kurti šeimos dar nesiruošia, tačiau mano, jog vesti reikėtų dar nesulaukus trisdešimtmečio.
„Santuoka – tai dviejų žmonių sprendimas. Todėl viskas priklauso ne vien nuo to, kada vyras ryžtasi pasipiršti. Tikiuosi, kai pasiūlysiu tekėti, išrinktoji iš karto sutiks“, – vylėsi P.Mačiulis.
Vyras tikino, jog kai kurie jo draugai vedė būdami dvidešimties ir ne vienerius metus džiaugiasi laiminga santuoka. Kiti tokio skubaus žingsnio žengti neskuba ir mėgautis laisve bei linksmu gyvenimu pasirengę dar ilgai. Jie save laiko ne senberniais, o geidžiamais jaunikiais.
Reikia moteriškos rankos
P.Mačiulis įsitikinęs, kad vienišiaus gyvenimas nėra visavertis ir įdomus, o jo namai – jaukūs ir tvarkingi. Gyvenimo poroje privalumus vyras įvertino, kai prieš pusę metų apsigyveno su dvejais metais jaunesne drauge Birute.
„Visada save laikiau labai savarankišku ir sugebančiu pasirūpinti buitimi, tačiau tik dabar suprantu, kad moteriška ranka namuose būtina.
Jie iš karto tapo pastebimai gražesni ir jaukesni. Kol gyvenau vienas, apie įvairias malonias namų smulkmenas ir detales net negalvojau“, – prisipažino P.Mačiulis.
Kaunietis tvirtino, jog jam mielai norisi grįžti į namus, kur yra laukiamas ir pasitinkamas. Be to, dabar vyras turi galimybę kasdien valgyti draugės paruoštą skanų šviežią maistą.
Anksčiau P.Mačiulis dažniausiai valgydavo kavinėse, o namuose kirsdavo greitą maistą ar ruošdavo pusgaminius.
Siūlė išsilakstyti ir vesti
37 metų kaunietis verslininkas Gintautas Strolys savo bičiuliams ir kitiems vyrams viengungyste pasidžiaugti siūlė bent iki trisdešimtojo gimtadienio ir net dar ilgiau. Nesvarbu, kad aplinkiniai badys pirštais ar klijuos senbernio etiketę.
„Prisimenu savo tėvo pamokymą: jei nori laimingos šeimos, išsilakstyk, subręsk santuokai ir tada vesk. Antraip problemos ir net skyrybos neišvengiamos“, – sakė kaunietis.
Klausydamas tėvo patarimo išrinktąją Ernestą G.Strolys vedė būdamas 31-erių. Pora augina du sūnus. Jo brolis Povilas su drauge Kristina susituokė sulaukęs 30 metų. Jie turi tris vaikus.
„Abu su broliu tuokėmės būdami pakankamai brandūs, todėl mūsų santuokos yra tvirtos. Jei būtume baiminęsi, kad liksime senberniais, ir jaunystėje pasipiršę pirmoms sutiktoms merginoms, vargu ar būtume sugebėję vertinti santykius ar tvarkytis buityje“, – sakė kaunietis.
