Ši istorija nutiko Telšių rajono Upynos seniūnijos
Kaunatavos kaime. Tik prieš aštuonis mėnesius neatrodė, kad viskas baigsis laimingai.
Kaip papasakojo dingusiojo motina Rima Valantinienė,
sūnus išvažiavo pas kūmą ir tuo pačiu tetą į Akmenės rajoną.
Paviešėjęs ten savaitę, išvyko į Telšius. Nuo to laiko su juo nutrūko
visi ryšiai.
Moters teigimu, ji save ramino, kad sūnus yra gyvas ir vieną dieną
sugrįš. Mat, atsirado žmonių, mačiusių Žydrūną Telšiuose. Be to, motina
aplinkiniams prasitarė, kad Žydrūnas gali būti išvykęs į užsienį, juo
labiau, kad jo sesuo gyvena Vokietijoje.
Tačiau netikėtai jaunas vyras buvo surastas ir, kaip jis pats
tvirtino, į užsienį niekada net nesiruošė vykti, nes yra Lietuvos
patriotas.
Išgąsdino barzdotas svečias
Kaunatavos kaime pasklidus kalboms, kad vienkiemyje apsigyveno ilga
barzda ir plaukais benamis, bendruomenės žmonės pasitarė ir kreipėsi į
policiją. Pareigūnai, gavę informaciją, kad apleistos sodybos lauko
rūsyje įsikūręs vyras gali slėptis nuo teisėsaugos.
Pareigūnai sulaikė atsiskyrėlį. Netrukus dingusiojo be
žinios paieška buvo nutraukta.
Gyveno už motinos pinigus
Kaunatavos kaimo bendruomenės pastangomis surastas pradingėlis greitai
sugrįžo į įprastą gyvenimą. Pareigūnų apsuptyje su motina
persimetęs keliais žodžiais sūnus paprašė motinos pinigų bilietui
parvažiuoti po apklausos iš Telšių į Kaunatavos kaimą namo.
Grįžęs Žydrūnas motinos ir tėvo prašė jo nekamantinėti, kodėl jis buvo
pradingęs, ką visą tą laiką veikė ir galvojo. Sūnų išvydusi motina
atleido jam už tai, kad išleido pinigus. „Žydrūnas prieš dingimą
turėjo mano banko kortelę, nuo sąskaitos per kelis kartus jis nuėmė
2000 litų ir išleido“, - sakė moteris.
Atvėrė širdies žaizdas
Nors motina primygtinai aiškino, kad su žurnalistais jos sūnus
nekalbės, kaunataviškis vis dėlto išėjo pasikalbėti. Nors Žydrūnas
įspėjo, kad jeigu klausimai nepatiks, nekalbėsiantis, tačiau pokalbis
buvo ilgas ir atviras.
„Susipykęs su žmona nebenorėjau nieko matyti, man daug kas, ir
nuotraukos, ir žmonių klausimai, priminė skaudų praradimą, todėl
nusprendžiau tapti vienišiumi ir pasirinkau gyvenimą miške“, - savo
širdies žaizdas atvėrė jaunas vyras.
Miške susirentė bakūžę
Pradžioje Žydrūnas apsigyveno miške tarp Telšių geležinkelio stoties
ir Degaičių kaimo. Iš atliekų susirentęs bakūžę, vyras miške leisdavo
naktis, o dieną vaikščiodavo po Telšių miestą, gėrėdavosi gražia
Masčio ežero pakrante.
Telšiuose Žydrūnas sutikdavęs pažįstamų, tačiau jie esą praeidavo pro
šalį tarsi nematydami. „Niekam aš nerūpiu“, - galvojo vyras.
Lova iš šiaudų
Pasibaigus motinos pinigams, po keturių mėnesių vienišius iš miesto
persikėlė į kaimą, tačiau pas tėvus nenorėjo grįžti. Atsiskyrėlis
įsikūrė Kaunatavos kaimo vienkiemyje apleistoje negyvenamoje sodyboje.
Kadangi namas buvo kaip po karo, be langų, durų, viduje išgriautos
sienos, išdraskyta krosnis, žodžiu, visiškai netinkamas gyventi,
Žydrūnas pasirinko mažutį rūsį, kurį senieji savininkai kadaise
naudojo daržovėms laikyti.
Apsilankę vietoje įsitikinome, kad į lentinį vėjo perpučiamą pastatą,
kuriame jaunas vyras praleido keturis mėnesius, patekti įmanoma tik
susilenkus.
Viduje Žydrūnas gyveno asketiškai: neturėjo lovos, jo
patalas buvo pakreikti šiaudai. Šaltomis naktimis vyras gelbėjosi nuo
šalčio užsikurdamas ugnį. Pasak jo, pamažu užsigrūdinęs nejuto šalčio,
o prisikūrenus esą rūsyje būdavo 5 laipsniai šilumos.
Atsiskyrėlis pasišviesdavo savo gamybos spingsulėmis - į buteliuką,
pripiltą alyvos, įmesdavo knatą ir uždegdavo.
Atsiskyręs nuo žmonių Žydrūnas maitinosi tuo, ką davė gamta. Sodyboje
pasiskindavo prinokusių obuolių, ūkininkų laukuose pasiraudavo
daržovių. Nuo bado vyrą gelbėjo morkos, kopūstai, kukurūzų burbuolės.
„Pasigaudavau žuvies, vandens atsigerdavau iš apleisto šulinio, pats
nusimaudydavau Virvytės upėje“, - sakė Ž. Valantinas, pabrėžęs, kad
brakonieriauti niekada neidavęs.
Į klausimą, kaip įmanoma tiek laiko išgyventi laukinėje gamtoje, be
elektros, tik su laužu, Žydrūnas tikino, kad jam visai nebuvo sunku.
„Įsikurti miške padėjo įgytos žinios tarnaujant Lietuvos kariuomenėje.
Metus tarnavau mechanizuotojoje pėstininkų brigadoje „Geležinis
Vilkas“. Tai Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų padalinys“, - teigė
vyras.
Aštuoni mėnesiai - be jokių pramogų
Aštuonis mėnesius kaunataviškis gyveno be mėsos, cigarečių, alkoholio,
televizoriaus, mobiliojo ryšio telefono ir kitų civilizacijos
malonumų, be kurių daugelis neįsivaizduoja savo gyvenimo.
Iš naujo į gyvenimą bandantis kabintis Ž. Valantinas jaučiasi
laimingas, kad sugebėjo ištverti be alkoholio, į kurį, kaip
prisipažino, kažkada buvo per daug įnikęs. „Nuo daugelio blogybių
išsivaliau organizmą“, - džiūgavo jis.
Graudinasi dėl skyrybų
Per tą laiką, kai Žydrūnas buvo nutraukęs visus ryšius su
artimaisiais, teismas jį išskyrė su žmona.
„Su žmona išskyrė be mano žinios ir man nedalyvaujant teisme, apie tai
išgirdau policijoje, sužinojau net gi skyrybų datą - 2012 metų
rugpjūčio 25 diena“, - nuoskaudas atvėrė kaunataviškis.
Žydrūnas papasakojo, kad su žmona susipažino gyvendamas ir dirbdamas
Klaipėdoje. Gyvenimas tuomet atrodė itin gražus: pora susituokė,
susilaukė sūnaus. Dabar vaikui dveji metukai ir, vyro teigimu, jo
mylima žmona neleidžia su juo pasimatyti.
Svarsto išeiti į vienuolyną
„Dirbome abu, gyvenome iš mano, statybininko atlyginimo, o žmona savo
uždirbtus pinigus siuntė tėvams. Žiemą sumažėjo darbų, buvome
priversti grįžti į kaimą, apsigyvenome pas žmonos tėvus Šiaulių
rajone.
Gyvenant pas uošvius, ėmė trūkti pinigų, todėl prasidėjo
dideli nesutarimai. Mane išvarė lauk, nebemačiau ne tik žmonos, bet ir
sūnaus. Be to, širdį skaudėjo dėl neseniai mirusios mylimos močiutės,
su kuria gerai sutardavome.
Visos nelaimės susidėjo į kalną. Nebenorėjau gyventi, išeidamas iš
tėvų namų norėjau išeiti iš gyvenimo, bandžiau tai padaryti ir ne
vieną kartą, bet vis nepavykdavo“, - apie itin sunkias akimirkas
atvirai papasakojo žmonos paliktas vyras.
Paklausus galbūt jam reikalinga psichologo ar psichiatro pagalba, Žydrūnas
papurtė galvą: „Ne, dabar viskas gerai, išsigydžiau žaizdas
vienatvėje, mąstau, kad galbūt vertėtų tapti vienuoliu ir išeiti
gyventi į vienuolyną.“
Naujai meilei - dar ne laikas
Kol dar svarsto, ar pasišvęsti tik Dievui, Žydrūnas sumanė užsiimti
žemiškesne veikla - suremontuoti prastai
atrodantį tėvų namą, kurio langai apkalti plevelėmis. Pirmas jo
nuveiktas darbas pasirodžius namuose - supjautos malkos.
Pastebėjus, kad vis dėl to esąs jaunas išvaizdus vyras ir dar tikrai
susirasiąs savo gyvenimo meilę, Žydrūnas atsakė: „Ne, tik ne dabar,
nuo išsiskyrimo praėjo mažai laiko“.