Naujųjų sutikimo mados: nuo tradicijos iki realybės šou parodijų

Švenčiant Naujuosius metus verta vadovautis ne tik šiuolaikinėmis šventės tradicijomis, bet ir prisiminti senolių patirtį. Anksčiau Naujųjų metų naktį ir dieną būdavo spėjami orai.

2013-uosius Gyvatės metus nemažai kauniečių ketina pasitikti triukšmingai linksmindamiesi vakarėliuose.<br>M. Patašius
2013-uosius Gyvatės metus nemažai kauniečių ketina pasitikti triukšmingai linksmindamiesi vakarėliuose.<br>M. Patašius
Daugiau nuotraukų (1)

(„Laikinoji sostinė“)

Dec 10, 2012, 2:48 PM, atnaujinta Mar 14, 2018, 6:00 PM

Jei pirmąją metų dieną sninga, gali būti, kad ir visi metai bus darganoti.

Giedra žadėdavo gerą derlių.

Žvaigždėta ir giedra Naujųjų naktis reikšdavo, kad bus graži vasara. Jei naktis ūkanota, kitais metais gali grėsti ligos, o orai bus darganoti.

Naujųjų metų sutikimo organizatoriai tikina, kad šiemet žmonės yra labiau atsipalaidavę, dosnesni ir pasiilgę bendravimo. Šventinių pokylių madas ir temas dažnai diktuoja ir trumpų atostogų grįžtantys emigrantai.

Švenčių organizatorės Daiva Karčiauskienė ir Vilma Litvaitienė pastebėjo, kad pastaruosius kelerius metus Naujuosius metus kauniečiai pasitiko kukliau.

Tačiau taupyti žmonės, matyt, pavargo, todėl šiemet Naujųjų sutikimu ėmė rūpintis iš anksto ir ketina paišlaidauti. Už savo pinigus kauniečiai nori ne tik vaišių, bet ir kuo išradingesnių linksmybių.

Švente rūpinasi iš anksto

Dešimt metų Naujųjų metų sutikimo šventes organizuojanti D. Karčiauskienė pastebėjo, kad tradicija juos sutikti ne namuose, o kavinėse, restoranuose ar užmiesčio sodybose – labai gaji.

„Prieš dešimtmetį žmonės dažniau Naujuosius metus sutikdavo namuose. Vėliau atsirado mada paslaptingąją naktį švęsti restoranuose ar kavinėse.

Vienu metu labai populiaru buvo vykti į užmiesčio sodybas, lepintis pirtimi. Prasidėjus ekonominei krizei žmonės buvo taupesni. Tačiau šiais metais vėl jaučiame pakilimą“, – pasakojo kaunietė.

V.Litvaitienė taip pat pastebėjo, kad žmonės, matyt, pavargo taupyti, pasiilgo linksmybių, kuriomis nereikėtų rūpintis patiems.

„Jau rugsėjį telefonas netilo. Kauniečiai iš anksto planavo, kur ir kaip pasitiks Naujuosius metus.

Žmonės vėl nori linksmintis ne namuose. Užmiesčio sodybas renkasi rečiau. Labiau nori švęsti miesto užeigose, kur galima susilieti su kitais žmonėmis, patirti daugiau emocijų ir nesunkiai grįžti namo“, – sakė švenčių organizatorė.

Dosniausi – emigrantai

Švenčių rengėjų paslaugų dažniausiai pageidauja didelės draugų kompanijos arba firmos.

„Pernai privatūs klientai buvo kuklesni. Už suorganizuotą šventę su vaišėmis ir staigmenomis galėjo mokėti apie 100 litų. Šiemet žmonės sutinka mokėti iki 200 litų“, – sakė D. Karčiauskienė.

Švenčių organizatorė pastebi, kad šiais metais sutikti tėvynėje Naujųjų metų pasiryžę daugybė emigrantų.

„Trumpam grįžę į tėvynę, jie plačiau atveria pinigines, šventę nori patirti ne tik patys, bet kviečia joje dalyvauti gausius artimųjų ir bičiulių pulkus“, – sakė moteris.

V. Litvaitienė teigė, kad firmų vadovai, rengiantys šventes darbuotojams, už vieną asmenį pasirengę mokėti apie 150 litų.

Rengia šokių konkursus

Tiek privatūs asmenys, tiek firmos, ketinančios drauge sutikti Naujuosius, dažniau užsisako ne uždaras restoranų sales, o vietas bendrose pokylių salėse.

„Matyt, žmonės yra pasiilgę bendravimo ir tapo atviresni nuotykiams.

Nori švęsti ne uždarame rate, bet užmegzti netikėtas pažintis.

Pageidauja, kad vidurnaktį galėtų išeiti į lauką prie mieste papuoštų eglių, patirti masinę džiaugsmo euforiją“, – svarstė renginių organizatorės.

Tradicija, kad Naujųjų metų proga šventės dalyvius aplanko Kalėdų Senelis su dovanomis, kad geriamas šampanas ir grožimasi fejerverkais, matyt, yra amžina ir šių pramogų bus pageidaujama visada.

Populiarūs išlieka ir teminiai vakarėliai, kurių metu galima pasipuošti temą atitinkančiais kostiumais.

„Šiemet madingi įvairius televizijos projektus imituojantys vakarėliai arba jų parodijos. Žmonės pasiryžę ne sėdėti prie stalų, bet šokti, dainuoti, varžytis“, – sakė V. Litvaitienė.

Vertina vietos atlikėjus

Šventinių pokylių temas diktuoja ir emigrantai ar kurį laiką užsienyje gyvenę bei daug keliaujantys žmonės.

„Gyvenantys emigracijoje kauniečiai, trumpam grįžę namo, yra sentimentalesni. Jie nori, kad per šventę linksmintų populiarūs Lietuvos atlikėjai, kad galėtų vaišintis lietuviškais patiekalais“, – pasakojo renginių organizatorės.

Kurį laiką įvairiose užsienio šalyse gyvenę, tačiau iš emigracijos grįžę žmonės pašnibžda kitų šalių Naujųjų metų sutikimo tradicijų, o švenčių organizatorės pritaiko jas rengdamos pokylius.

Vidurnaktį valgys vynuoges?

„Ispanijoje gyvenę klientai pasakojo, kad toje šalyje Naujųjų metų naktį, atėjus vidurnakčiui, per minutę stengiamasi suvalgyti 12 vynuogių. Tikima, kad tai atneša laimę“, – klientų patirtimi dalijosi švenčių rengėjos.

Vengrijoje pasitinkant Naujuosius lauke deginama šiaudinė lėlė, primenanti mūsų Morę. Norint atsikratyti per metus nutikusių blogų įvykių, į ją galima prikišti raštelių, kuriuose aprašytos nelaimės.

Kinai turi paprotį šventinę naktį raikyti pyragą, kuriame paslėpti pinigai.

Kuriam pinigų daugiau teks, tas kitais metais ir bus laimingesnis.

„Kai švenčia didelės kompanijos, ypač bendradarbiai, smagu pagaminti laiko kapsulę.

Į indą reikia sumesti raštelius su pažadais ir norais, o po metų vėl susibūrus pažiūrėti, ar jie išsipildė“, – apie klientų patarimus, kurie bus pritaikyti pasitinkant 2013-uosius, pasakojo švenčių organizatorės.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.