Mokyklos - ne religinės
Kasmet Švedijos moksleivių tėvai skyla į dvi priešiškas stovyklas. Vieni nori, kad jų vaikai būtų auklėjami krikščioniška dvasia ir dalyvautų religinėse apeigose, o kiti tam atkakliai priešinasi.
Reaguodami į šias diskusijas Nacionalinės Švedijos švietimo agentūros atstovai sukūrė mokyklų direktoriams skirtas direktyvas, kuriose nurodoma, kaip elgtis advento apeigų metu.
Direktyvų nuostatai teigia, kad mokykliniuose advento renginiuose pastorius dalyvauti gali, tačiau jis jokiu būdu negali propaguoti religijos. Pageidautina, kad net ir advento renginiuose nebūtų jokių religinių elementų.
„Įstatymu nustatyta, kad Švedijos mokyklos yra nereliginės. Tai reiškia, kad mokyklose negali būti jokių religinių elementų, tokių, kaip maldos, palaiminimai arba tikėjimo deklaravimas švietime. Moksleiviai negali būti religinės įtakos subjektais mokyklose“, - pabrėžė Nacionalinės švietimo agentūros generalinė direktorė Anna Ekstrom ir švietimo direktorius Claes-Goranas Aggebo straipsnyje, išspausdintame Švedijos interneto dienraštyje dn.se.
Pavadino fundamentalistais
Gairės, neleidžiančios pasaulietinėse mokyklose propaguoti religijos, skirtos ne dvasininkams, bet mokyklų direktoriams.
„Būtent direktorius yra atsakingas už turinį, netgi jei mokykla renkasi bažnyčioje. Jeigu mokykla ir bažnyčia negali susitarti, direktorius turi susilaikyti nuo susirinkimo bažnyčioje“, - aiškina agentūros atstovai.
Toks paraidinis įstatymo, teigiančio, kad Švedijos mokyklos atsietos nuo religijos, laikymasis iššaukė prieštaringas reakcijas.
Nacionalinės švietimo agentūros atstovai, besistengiantys sunaikinti kiekvieną religinį elementą vien dėl to, kad mokyklos yra nereliginės, buvo įvertinti kaip fundamentalistai.
Kabinasi prie smulkmenų
Kilus diskusijoms net du Švedijos ministrai teigė esą pasiruošę pakeisti Švietimo įstatymą.
„Nėra jokios priežasties ginti mūsų vaikus nuo mūsų tradicijų ir kultūrinio palikimo“, - naujienų agentūrai „TT“ dėstė socialinių reikalų ministras, Krikščionių demokratų partijos lyderis Goranas Hagglundas.
Ministras nemato nieko blogo tame, kad Švedijos moksleiviai advento apeigų metu gieda tradicines religines giesmes.
„Nacionalinė švietimo agentūra kabinėjasi prie smulkmenų ir nemato svarbiausio. Jeigu agentūra dabar taip griežtai interpretuoja Švietimo aktą, manau, mums reikėtų svarstyti įstatymo keitimą ir padaryti išimtis tokioms tradicinėms ceremonijoms“, - sakė G.Hagglundas.
Peržiūrės įstatymą
Švedijos švietimo ministras, Liberalų partijos vadovas Janas Bjorklundas irgi nusiteikęs prieš religijos išvarymą iš mokyklinių advento renginių.
„Pastoriai turi turėti galimybes skaityti Kalėdines evangelijas, remtis Biblija ir paaiškinti, kodėl mes švenčiame šią krikščioniškąją šventę“, - sakė J. Bjorklundas.
Jis pridėjo, kad Nacionalinės švietimo agentūros atstovai per griežtai interpretuoja Švietimo įstatymą, nes advento apeigos yra kultūrinio palikimo dalis.
„Jei šie juokingi debatai ir toliau tęsis, esu pasiruošęs peržiūrėti Švietimo įstatymą“, - nukirto ministras.
Šventimas tampa beprasmiu
Bandymas uždrausti religines apeigas mokykliniuose advento renginiuose supykdė ir daugiau politikų.
„Jeigu adventas gali būti švenčiamas bažnyčioje su pastoriumi, bet čia negali būti jokių religinių apeigų, ką tuomet išties reikėtų švęsti?“ - klausė penki skirtingų Švedijos politinių partijų politikai viešame laiške, atspausdintame interneto dienraštyje dn.se.
Politikų nuomone, advento šventimas be religinių apeigų yra beprasmis. Taip pat mano ir Švedijos bažnyčių atstovai.
Tikslas - surasti rėmėjų?
Tačiau yra ir pritariančių Nacionalinės švietimo agentūros siekiui neįsileisti į mokyklas religinių apeigų.
Agentūros šalininkai tikina, kad švedų bažnyčia nėra suinteresuota paskatinti vaikus tikėti į Dievą. Esą tikrasis tikslas priversti vaikus tikėti į bažnyčią, nuteikti juos taip, kad bažnyčia atrodytų kaip natūrali gyvenimo dalis ir tokiu būdu paversti juos finansiniais religinių organizacijų rėmėjais.
Juk trečdalis Švedijos gyventojų nepriklauso šalies bažnyčiai. Taigi, esą absurdiška versti mažamečius moksleivius dalyvauti religinėse apeigose, net jei jie nėra tos religijos išpažinėjai. Kritikai teigia, kad mokyklos neturi būti savotiškais religinių organizacijų agentais, kurie padėtų pritraukti į bažnyčias daugiau narių.
Psalmių giedoti nedraudžia
Po audringų visuomenės reakcijų Nacionalinės švietimo agentūros atstovai teisinosi, kad ne viskas yra, kaip atrodo.
Anot jų, moksleiviams galima per adventą rinktis bažnyčioje, pastorius gali padėti ir netgi galima sugiedoti kokią nors tradicinę psalmę, kuri stipriai susijusi su tradicijomis. Tačiau susirinkimas bažnyčiose švenčių metu gali būti tik dalis mokyklos veiklos, bet ne mokymo dalis.
„Kai kurie mano, kad mes per griežtai viską interpretuojame. Buvo net supratusių, kad mes apskritai neleidžiame mokykloms lankytis bažnyčiose. Tokie debatai rodo, koks reikalas yra sudėtingas ir, kad yra blogai, jei Švietimo įstatymas neapibrėžia, kas yra religiniai elementai. Kol įstatymas yra toks, koks yra, mes negalime kaip nors kitaip jo interpretuoti. Tik mūsų tautos išrinktieji gali peržiūrėti įstatymus“, - po kilusios visuomenės reakcijos viešame laiške rašė Nacionalinės švietimo agentūros vadovai.
