Tradicija gaminti Kalėdų stebuklą vaizduojančias scenas gimė XIX a., kuomet statybininkai, bandydami užsidirbti papildomų pajamų žiemą, kai statybos darbų apimtis sumažėja, ėmė gaminti prakartėles. Šis užsiėmimas tapo tokiu populiariu, kad 1937 m. buvo surengtas pirmasis Krokuvos Kalėdinių prakartėlių konkursas.
Iki šiol kasmet pirmąjį gruodžio ketvirtadienį prie centrinėje Krokuvos Turgaus aikštėje esančio paminklo Adomui Mickevičiui miestiečiai ir miesto svečiai suneša rankų darbo Kalėdines prakartėles, vadinamas „šopkomis“ (szopka krakowska).
Tačiau pirmą kartą išvydę vadinamąsias prakartėles daugelis nustemba. Vietoj lietuvio akiai įprastų medinių ėdžių ar skurdžių šiaudais pakreiktų pašiūrių tradicinės Krokuvoje gaminamos prakartėlės labiau primena ištaigingas pilaites, išpuoštas spalvingais bokšteliais, langeliais bei paauksuotais stogais.
Tokios Kalėdinės prakartėlės neretai būna net iki 2 metrų aukščio. Stebina ne tik jų spalvingumas, bet ir gausa: kasmet komisijos narių ir žiūrovų teismui pateikiama 120-160 tokių stilizuotų prakartėlių.
Šie Kalėdų šedevrai paprastai gaminami atkartojant Krokuvos istorinių pastatų modelius bei remiantis vietos folkloru ir legendomis. Turgaus aikštėje susirinkę miestelėnai kasmet išrenka gražiausias „šopkas“, kurios vėliau eksponuojamos Krokuvos istorijos muziejuje.
