Taip puošti svarbiausią švenčių atributą pataria netradicinių Kalėdų eglių kūrėja kaunietė menininkė Jolanta Šmidtienė.
Kalėdų dvasią Rotušės aikštėje Kaune šiemet kuria auksu tviskanti penkiolikos metrų aukščio žaliaskarė. Jos viršūnėje iškelta auksinė saulė, paįvairinta lietuvių liaudies motyvais.
Eglę puošia aštuoni šokantys angelai, ji apjuosta beveik dviem kilometrais spinduliuojančių lempučių ir nukabinta keliomis dešimtimis tūkstančių aukso dulkėmis žaižaruojančių kankorėžių.
Nuo pirmosios gruodžio dienos minias žmonių į Rotušės aikštę pritraukiančią Kalėdų eglę kūrė tekstilininkė ir Kauno galerijos „Balta“ savininkė 46 metų J. Šmidtienė.
Tai — ketvirtoji kaunietės kurta miesto eglė, sulaukusi stulbinančio dėmesio. 2009 metais Kalėdų žaliaskarė stebino iš baltos polietileno plėvelės išraitytais raštais, kurie sudarė šerkšno įspūdį. Po metų J. Šmidtienė pagrindinę Kauno eglę papuošė tikrus balandžius primenančiomis dekoracijomis.
Pernai diplomuota tekstilininkė iš 40 tūkst. žalių plastikinių butelių sukūrė Smaragdinę eglę. 18 metrų aukščio eglė pripažinta aukščiausia pasaulyje plastikinių butelių skulptūra ir įtraukta į Guinneso rekordų knygą.
Mintis šiųmetę eglę papuošti šokančiais angelais kūrybingai moteriai kilo dar praėjusią žiemą.
„Visada norisi sukurti ką nors įspūdingo ir, svarbiausia, netikėto. Įgyvendinti naują idėją prireikė laiko ir puošyboje neįprastų technologinių sprendimų. Eglės puošmenomis pradėjau rūpintis nuo praėjusios vasaros pabaigos. Su aštuonmete dukra Emile ir Tekstilės meno mokyklos studijų studentais rinkome kankorėžiai, mano suaugę sūnūs Lukas bei Tomas galvojo, kaip sumontuoti eglės konstrukcijas, priversti angelus suktis“, — pasakojo J. Šmidtienė.
Su keliais žinomais Kauno menininkais visą rudenį moteris gamino šokančius angelus. Ji tvirtino, kad visi angelai turi bendrų bruožų, tačiau kiekvienas kūrinys yra išskirtinis ir atspindi savitą kūrėjo požiūrį.
Kodėl tekstilininkė eglės puošmenas nutarė išgražinti auksu, nors galėjo pasirinkti sidabrą, bronzą, sniego imitaciją ar net ryškią spalvą? Šypsodamasi moteris tikino, kad Kaunas — gana konservatyvių žmonių miestas, o auksas — amžinoji vertybė.
Daugybėje tarptautinių parodų ir projektų už kūrybinius sumanymus įvertinta ir pernai Kauno miesto burmistro Jono Vileišio medaliu apdovanota J. Šmidtienė grožio, stiliaus, harmonijos ir kitoniškumo pojūtį paveldėjo iš savo šeimos.
Menininkė tvirtino, kad nuo pat mažens motina jai rodė pavyzdį, kaip reikia gražinti namus, aplinką ir puoštis pačiai. Tėvas visą laiką buvo auksinių rankų meistras, kuris išmokė dukterį savomis rankomis pasigaminti neįtikėtinų dalykų. „Augau aplinkoje, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas kūrybai, savitumui, grožiui. Tėvai mokė, kad svarbu ne mados vaikytis, o ieškoti būdų, kaip sukurti ką nors neįprasto ir savito. Jie sakė, kad priešingu atveju, tapsiu panaši į kitus ir neįdomi. Dabar tą patį kartoju savo atžaloms“, — kalbėjo J. Šmidtienė.
Paklausta, kokią Kalėdų eglę kuria savo namuose, moteris atsakė, kad šį malonumą ji palieka namiškiams. Tai šeimai — nenusakomas džiaugsmas.
Mediku dirbantis jos vyras Robertas su atžalomis kasmet Kūčių dieną papuošia net kelias egles. Vienos jų auga kieme šalia namo, kitos atkeliauja iš parduotuvės.
„Egles labiausiai patinka puošti Emilei. Tėtis ir broliai mažajai leidžia atsiskleisti bei padeda įgyvendinti visas jos kūrybos užmačias.
Kalėdų simboliai įprastai puošiami ne prekybos centruose pirktais žaislais, o rankdarbiais.
Iš manęs šeima dažniausiai laukia įvertinimo. Aišku, kritika nebūtų priimta, tačiau pastangos būna tikrai vertos pagyrų. Vyras ir vaikai turi stiliaus ir individualumo pojūtį“, — sakė J. Šmidtienė.
Prie papuoštų eglių kaunietė įprastai priderina interjero dekoracijas.
