Smurtaujančių vyrų išpažintis: „Ir mus mušdavo“

Ranką prieš savo žmonas pakėlę vyrai, pavargę nuo vidinių kančių ir padrąsinti psichologų, atvirai prisipažįsta, kad juos persekioja vaikystėje patirti savų tėvų smūgiai, patyčios ir net prievarta.

Smurtą patyrę ir patys smurtaujantys vyrai su psichologu gali bendrauti Kauno apskrities vyrų krizių centre. Čia veikia įvairios vyrams skirtos programos.<br>M. Patašius
Smurtą patyrę ir patys smurtaujantys vyrai su psichologu gali bendrauti Kauno apskrities vyrų krizių centre. Čia veikia įvairios vyrams skirtos programos.<br>M. Patašius
Daugiau nuotraukų (1)

Vėjūnė Inytė ("Laikinoji sostinė")

Dec 27, 2012, 1:12 PM, atnaujinta Mar 14, 2018, 9:54 AM

Visuomenė yra įpratusi, kad smurtautojų aukomis dažniau tampa moterys. Tačiau psichologai įsitikinę, kad ne mažiau dėl patirto smurto kenčia ir vyrai. Tačiau stiprioji lytis kur kas rečiau tai pripažįsta ir ieško psichologų pagalbos.

Kauniečiai jos gali sulaukti Kauno apskrities vyrų krizių centre. Čia veikia įvairios vyrams skirtos programos.

Viena iš jų taikoma vaikystėje smurtą patyrusiems bei suaugus patiems smurtautojais tapusiems vyrams.

Keli kauniečiai apie žiaurią savo patirtį sutiko papasakoti ir „Laikinajai sostinei“.

Nuteisė už smurtą

„Baisiausia buvo tada, kai suvokiau, kad tampu toks, koks buvo tėvas“, – pradėdamas pasakoti savo gyvenimo istoriją prisipažino 34 metų Aurimas (vardas pakeistas. – Red.).

Jis į Kauno apskrities vyrų krizių centrą pateko įpareigotas teismo. Tai nutiko po to, kai sumušė savo žmoną. Ši kreipėsi į policiją. Už smurtą šeimoje kaunietis buvo nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme ją atidedant ir įpareigotas lankyti vyrų krizių centro programą „Dialogas prieš šeiminį smurtą“.

Po du mėnesius trukusių pokalbių su psichologais ir bendravimo su panašaus elgesio vyrais kaunietis sako pradėjęs po truputį keisti savo ir artimųjų gyvenimus.

Sūnų laikė ne savo vaiku

Aurimo vaikystė buvo nelengva. Tėvas, buvęs sportininkas, nuolat smurtaudavo prieš motiną.

„Tėvas beveik nevartojo alkoholio, tačiau užsiplieksdavo dėl mažiausios smulkmenos.

Pavyzdžiui, jei motina, auginusi mane ir tris seseris, nespėdavo pagaminti valgyti, būdavo sumušta“, – prisiminė vyras.

Aurimas buvo vyriausias vaikas. Nuo mažų dienų jis matė, kaip tėvas mušdavo motiną, kaip ji užsidariusi kitame kambaryje šaukdavo ir verkdavo nuo tėvo smūgių. Kliūdavo ir pačiam vaikui.

„Jis manęs nemylėjo. Tvirtindavo, kad esu ne jo sūnus. Apie tai, kad paglostytų ar pasuptų ant kelių, negalėjau nė pasvajoti“, – pasakojo kaunietis.

Berniuką mušė gumine žarna

Dar mokyklos nelankantį berniuką žiaurus tėvas už mažiausią nusižengimą versdavo laikyti virš galvos iškėlus puodą su verdančiu vandeniu ar klupdydavo ant žirnių. Jei laiku nesusirinkdavo išmėtytų daiktų, vaiku, tarsi skuduru, tėvas šluostydavo grindis.

Kai pradėjo lankyti mokyklą, už blogus pažymius vaikas buvo mušamas gumine žarna.

Kai sulaukė 15-os, per Aurimo krikštynas, tėvas motiną taip trenkė į sieną, kad moteris prarado sąmonę.

Vaikinas, neišlaikęs įtampos, bandė smogti tėvui, tačiau jėgos buvo nelygios. Nuo tėvo kumščio jis griuvo pats.

Motiną išgelbėjo vaikai

Kartą Aurimo motina, nebeištverdama kančių, bandė iššokti pro 12-ajame aukšte buvusio buto langą. Nuo palangės ją atplėšė patys vaikai.

Vyras tvirtino, kad artimieji apie žiaurų tėvo elgesį su motina ir sūnumi žinojo. Tačiau vis bandydavo sutaikyti.

„Gal nežinodama, į ką kreiptis pagalbos, motina nusileisdavo. Su tėvu taip ir neišsiskyrė. Kartu gyvena ir dabar. Einant metams, tėvas muštis nustojo. Tačiau iki šiol terorizuoja žodžiais“, – prisipažino Aurimas.

Kodėl tėvas buvo toks žiaurus, kaunietis nenutuokia. Žino, kad vaikystėje jis mokėsi labai gerai, anksti neteko tėvo, bet patėvis buvęs geras žmogus.

„Neapykantos jam nejaučiu. Greičiau abejingumą. Nenoriu nė žinoti, kaip ir kuo jis gyvena“, – sakė Aurimas.

Įtampą malšino alkoholiu

Vaikinas anksti pradėjo dirbti, vidurinę mokyklą baigė lankydamas vakarines pamokas. Ieškodamas darbų ir ramybės blaškėsi po įvairias pasaulio šalis. Grįžęs į Kauną, susipažino su jaunesne mergina. Po dvejų metų draugystės susituokė.

Tačiau nuo mažumės jausta baimė, vienatvė ir įtampa vyrą vertė ieškoti kitokių atsipalaidavimo būdų. Norėdamas numalšinti slegiančias būsenas, ėmė vis dažniau vartoti alkoholį.

„Išgėręs pats ėmiau kelti ranką prieš žmoną. Kartą ji neištvėrė ir iškvietė policiją. Teismo įpareigotas atsidūriau Kauno apskrities vyrų krizių centro kursuose“, – pasakojo Aurimas.

Santykiai šeimoje pašliję

Vyras sakė, kad šiuo metu su žmona ir ketverių metų dukrele gyvena po vienu stogu, tačiau beveik nebendrauja.

„Suprantu, kad ji yra įskaudinta. Be to, ji – jaunesnė. Jai vis dar rūpi pasilinksminti klubuose, pasimatyti su draugėmis. Man jau labiau patinka būti namuose. Atvirai sakant, nežinau, ar turėsime bendrą ateitį, nors aš to norėčiau“, – sakė Aurimas.

Pradėjęs lankyti kursus, vyras nebegeria svaigalų, ieško darbo. Apmąstęs savo veiksmus, stengiasi pasikeisti, svarsto galimybę pas psichologus atvykti kartu su žmona.

Nuolat slėgė paslaptis

Kitas, taip pat po smurto prieš žmoną teismo įpareigotas lankyti smurtinio elgesio keitimo kursus vyras prisipažino, kad, tik pradėjęs bendrauti su psichologais, išvydo geresnio gyvenimo vilties kibirkštėlę.

45-erių Paulius (vardas pakeistas. – Red.) turi žmoną ir 5 vaikus. Tačiau vaikystėje patirtas smurtas ir prievarta jį persekioja nuolat. Baisius prisiminimus vyras malšina alkoholiu. Kai dėl to nepasitenkinimą ima reikšti šeimos nariai, kyla konfliktai ir muštynės.

Žmona vyro vis bando iškvosti, kodėl jį apima žiaurumo priepuoliai. Tačiau Paulius sakė, kad tik psichologams pirmą kartą gyvenime sugebėjo papasakoti savo gyvenimo istoriją.

Klausydavosi tėvo žingsnių

„Turėjau dvi jaunesnes seseris ir brolį. Prieš mergaites ir naujagimį brolį anksčiau teistas tėvas rankos nekeldavo. Bet motiną ir mane lupdavo nuolat“, – vaikystę prisiminė Paulius.

Vyras pasakojo, kad būdamas mažas su baime laukdavo vakaro. Klausydavosi, kada laiptinėje pasigirs tėvo žingsniai. Iš jų bandydavo atspėti, ar jis blaivus.

Supratęs, kad tėvas girtas, slėpdavosi po lova, spintoje. Tačiau įtūžį pirmiausia ant motinos išliejęs vyras puldavo ieškoti sūnaus ir mušdavo įvairiais po ranka pasitaikiusiais daiktais.

Apie prievartą neprasitarė

Tačiau tai dar nebuvo baisiausia. Likęs namuose vienas su sūnumi, vyras jį prievartaudavo.

„Papasakoti, kaip man buvo baisu ir gėda, neįmanoma. Dar baisiau buvo, kad paaugęs, tėvo paliktas ramybėje, įtariau, jog jis prievartauti ėmė ir jaunesnį brolį. Apie tai nei su juo, nei su niekuo kitu nesu kalbėjęs. Tiesiog iš tam tikrų ženklų įtariau, kad taip galėjo būti“, – apsiašarojo vyras.

Paulius prisipažino, kad kurdamas savo šeimą tikėjosi, jog mylima moteris ir vaikai padės užmiršti vaikystėje patirtą traumą. Tačiau paveiktas alkoholio jis pats tapo smurtautoju.

Sugebėjęs atsiverti psichologams vyras tikisi, kad ilgainiui išmoks suvaldyti savo jausmus ir nekelti rankos prieš kitus.

Programos dalyvius moko elgtis kitaip

Dovilė Bubnienė, Kauno apskrities vyrų krizių centro psichologė

„Kauno apskrities vyrų krizių centre 4 metus vykdome smurtinio elgesio keitimo programą. Tai iš danų perimta patirtis, skirta smurtiniam elgesiui keisti.

Pagal programą smurtą patyrę ir patys smurtaujantys vyrai su psichologu turi bendrauti individualiai bei grupėse.

Žmonės mokomi keisti savo elgseną, nuostatas.

Neretai šiuos užsiėmimus lankančiam vyrui dar tenka gydytis ir depresiją ar priklausomybės ligas.

Smurtinio elgesio keitimo programa turėtų trukti iki 1,5 metų, nes elgesiui pakeisti mažiau laiko neužtenka. Tačiau kol kas vykdome sutrumpintą programą, nes stinga lėšų.

Programos dalyviams aiškiname, kad smurtas yra išmoktas elgesys, vadinasi, galima išmokti elgtis ir nesmurtaujant. Pastebėjome, kad neretai smurtas yra vienintelis išmoktas būdas spręsti konfliktą.

Grupiniuose užsiėmimuose žmonės mokomi, kaip atpažinti ir išsakyti savo jausmus, o problemas spręsti kalbantis, toleruojant kito nuomonę.

Pasibaigus grupės darbui, dažnai pas psichologą kviečiame atvykti porą, nes konflikte dalyvauja dvi pusės ir tinkamai bendrauti reikia išmokti abiem.

Šiuo metu programą lanko ne tik teismo įpareigoti asmenys, bet ir tie, kurie patys supranta savo problemą ir nori išmokti elgtis kitaip, kol dar nepateko į pareigūnų akiratį.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.