1. Atstūmimas. Jei vaikystėje tėvai jus nuolat atstumdavo, kai norėdavote prie jų prisiglausti ar paprašyti pagalbos, suaugę galite paniškai bijoti būti atstumti. Žmonės, kurie bijo būti vieni ir stengiasi išlaikyti bet kokius santykius, kad tik neliktų vieni, nuolat jaučia partnerio praradimo baimę ir nesijaučia svarbūs santykiuose.
2. Emocinio ryšio trūkumas. Tokie žmonės vaikystėje dažniausiai nėra turėję žmogaus, kuris jais rūpintųsi ir kuriam rūpėtų jo gyvenimas, tikslai bei poreikiai. Tokie žmonės, sukūrę santykius brandesniame amžiuje, dažnai vengia emocinio ryšio su partneriu.
3. Visiška laisvė. Žmonės, kurie vaikystėje gyveno be taisyklių ir galėjo daryti viską, ką tik užsigeisdavo, panašiai elgiasi ir santykiuose – jie nesupranta žodžio „ne“ ir nepripažįsta jokių taisyklių, o dažnai ir kompromisų.
4. Nepasitikėjimas savimi. Jei vaikystėje dėl kažkokių priežasčių nuolat įžvelgdavote savo trūkumus ar juos jums primindavo kiti, suaugęs, ko gero, nepakankamai pasitikėsite savimi. Tokie žmonės mano, kad nėra verti meilės, dėmesio ir pagarbos. Tai, žinoma, kenkia jų santykiams su priešinga lytimi.
5. Paklusnumas. Jei buvote mokomas būti labai paklusnus ir jums niekada nebuvo leidžiama pasakyti savo nuomonės, greičiausiai ieškosite tokio partnerio, kuris jums vadovautų, kad ir ką bedarytumėte.
6. Nerealūs standartai. Jei vaikystėje iš jūsų nuolat buvo reikalaujama visose srityse būti geriausiu, ko gero, geriausiu siekiate būti nepriklausomai nuo to, kiek jums metų. Santykiai dėl to kenčia, nes tokie žmonės neproporcingai daug iš savęs reikalauja ir tiesiog neleidžia sau jaustis laimingais, nes visą laiką mano, kad dar nepakankamai padarė dėl partnerio ir kad jų santykiai privalo būti dar geresni.
7. Nepasitikėjimas kitais. Pavyzdžiui, jei vaikystėje jus apgavo geras draugas, gali būti, kad ateityje jums bus sunku pasitikėti žmonėmis. Žmonės, kurie yra nusivylę santykiais ir nepasitiki kitais, galvoja, kad visi, kurie su juo maloniai bendrauja, tai daro dėl naudos. Kadangi pasitikėjimas vienas kitu yra santykių pagrindas, tokiems žmonėms gali būti sunku sukurti ilgalaikius santykius.
8. Priklausomybė. Jei turėjote labai valdingus tėvus ir nuo vaikystės viską visuomet už jus nuspręsdavo kažkas kitas, greičiausiai ieškosite partnerio, kuris nuolat viską spręstų už jus. Tokie žmonės jaučiasi negalintys priimti sprendimo be kito pagalbos.
9. Nesėkmės baimė. Jei vaikystėje patyrėte didelę nesėkmę, gali būti, kad bet ką darydami iš karto manote, kad jums nepavyks. Tai kliudo sukurti darnius santykius, nes dar jų nepradėję nusiteikiate, kad iš to nieko gero vis tiek neišeis.
10. Dėmesio trūkumas. Jei vaikystėje jums nuolat trūkdavo dėmesio iš suaugusiųjų, gali būti, kad jaučiate dėmesio trūkumą. Tokiems žmonėms, labai svarbi kitų žmonių nuomonė ir jie paprastai daug reikšmės skiria partnerio išvaizdai ar socialiniam statusui.
11. Emocijų slopinimas. Jei vaikystėje nebuvote skatinami išreikšti savo emocijų, o priešingai – buvote mokomi tas emocijas slopinti, tuomet santykiuose galite susidurti su tam tikromis problemomis. Tokie žmonės paprastai vengia prisipažinti mylį ar net pradėti pokalbį.
12. Bausmės. Jei vaikystėje dažnai buvote baudžiamas net už mažiausius nusižengimus, gali būti, kad sukūrę artimus santykius nemokėsite atleisti. Tokie žmonės sunkiai atleidžia klaidas ne tik partneriui, bet ir sau.
