Sutikau JĮ. Nepaaiškinamas jausmas mane lydėjo nuo pat pirmos akimirkos, kai pasisveikinom. Galėčiau išvardinti visas geras jo savybes, pagirti dėmesingumą, rūpestį, atidumą ar galantiškumą, tačiau tai nėra išskirtiniai bruožai. Pagrindinė priežastis, kodėl nebegaliu įsivaizduoti gyvenimo be JO – tai meilė, tikra ir nuoširdi meilė, amžinas jausmas. Atrodo, kad su JUO eičiau nors ir į pasaulio kraštą, išklausyčiau visų dainų, apkabinčiau ir rūpinčiausi visą gyvenimą.
Kažkada JIS pasakė, kad, jei tikrai myli žmogų, tai tau nerūpi nei jo akių, nei plaukų spalva, nekreipi dėmesio į jo ūgį ar figūrą, drabužius bei kitus išorinius dalykus, gali mylėti kitą žmogų tiesiog tą akimirką. Klausydama šių žodžių, aš tik žiūrėjau į jį, šypsojausi ir jaučiau, kad pagaliau sutikau savo antrą pusę.
Dabar sunkiai įsivaizduoju, kaip galėčiau gyventi be šių santykių. Jis – mano paskutinė mintis prieš užmiegant ir pirmoji pabudus, mano šiandiena, dabartis, rytojus, mano svajonės, viltys, džiaugsmas, laimė... Meilę patirti lemta visiems. Nepraleiskite savo galimybės, pamirškit principus, įgeidžius ar tariamą savarankiškumą. Atsiduokite meilei, nes ji kaip tyras versmės šaltinis yra pats tikriausias dalykas, ką galime turėti savo gyvenime.
