Mano pasakojama istorija prasidėjo dar devintoje klasėje. Vasarą, ekskursijos su bendraklasiais metu, nusprendžiau pasiausti, pajuokauti. Nutariau pažaisti su ugnimi: uždegti ir užpūsti meilės ugnį bendraklasio širdyje.
Neturėjau patirties meilėje, tad man buvo įdomus tas jausmas, kai vaikinas tave garbina. Ėmiau vaidinti Romeo ir Džuljetą, kurti eilėraščius ir net serenadas savo aukai. Jis turėjo susižavėti manimi, bet susižavėjo jo draugas Aleksandras.
Šis irgi sugalvojo gudrybę, tik šįkart auka buvau aš. Mano statyta kortų pilis nugriuvo – ji negailestingai buvo sutrėkšta. Kita mano vietoje būtų išspaudusi ašarą, o aš dėl savigarbos išlaikiau ramią miną.
Po to įvykio ir prasidėjo mano nuotykių ieškojimai. Susirašinėjau ne su vienu, o po poros dienų jau eidavau susitikti. Dar po kelių išsiskirdavau. Mane graužė kažkoks liūdesys, kurio norėjau nusikratyti. Protas širdį barė, o siela vis dar verkė.
Visą laiką save apgaudinėjau manydama, kad Aleksandras mane myli. Visgi jis savo „geišą“ iškeitė į mokslus. Negalėjau jo pamiršti ir godžiai gaudžiau jo meilės nuotrupas, kurių nenorėdavau paleisti. Turėjau tik trupinius, nors jis žadėjo pyragą.
Atrodžiau ir jaučiausi silpna, troškau Aleksandro artumo, bet jis mane niekindavo. Jis žeidė mane ir aš nenorėjau jam atleisti, nes jis to nė kiek nesigailėjo... Meilę aš jau galėjau paslėpti, bet širdies neprisiverčiau jo nekęsti. Gailėjau savo mylimojo, leidau jam kalbėti ką tik nori...
Taigi, susidariau įspūdį, kad meilė yra kančia. Maniau, kad jos išvis nėra. Taip galvojau, kol mano gyvenime atsirado jis...
Pradėjus lankyti naują mokyklą (kartu su savo kankintoju) buvo truputį baisu, nes neturėjau draugų. Pradėjau bendrauti su klasės merginomis. Jos man patarė pamiršti praeities nuoskaudas, pradėti bendrauti su kitu vaikinu. Jo vardas buvo Martynas.
Tačiau aš nenorėjau vėl vaikščioti su vyriška kompanija, vėl jausti liūdesį ir skausmą. Be to, su juo net atrodė kiek nuobodu.
Pasirodo, aš klydau. Nejaučiau nei skausmo, nei liūdesio. Net pati tuo stebėjausi. Ėmėme bendrauti, vėliau ir draugauti. Su Aleksandru atitrūkome vienas nuo kito ir pamiršome praeities šmėklas.
Jau seniai su Martynu baigėme gimnaziją. Šiuo metu studijuojame, tačiau vis dar esame kartu, planuojame bendrą ateitį.
Mano meilės istorija parėjo ugnį ir vandenį. Pasimokiau iš savo gyvenimo klaidų ir supratau, kad nereikia žaisti kitų jausmais, o ypač – meile.
Parašykite mums laišką pramogos@lrytas.lt ir papasakokite išskirtinę savo meilės istoriją. Geriausias istorijas publikuosime, o 50 istorijų apdovanosime kolekciniu 2 tomų rinkiniu „Ana Karenina“ (autorius – rusų rašytojas Levas Tolstojus) iš interneto knygyno knygos.lt. Taip pat gausite dovanų 8 „Anos Kareninos“ meilės atvirukus bei solidžią sidabruotą dėžutę.
Istorijas siųskite iki sausio 10 d. Nugalėtojus paskelbsime portale sausio 12 d.