Tie du žmonės - mano seneliai, gyvenę turbūt pačiu skaudžiausiu mūsų šalies laikotarpiu. Abu kilę iš Dzūkijos, gyveno gretimuose kaimuose. Senelis, po puskarininkų kursų baigimo buvo ką tik grįžęs į tėviškę. Tokie žmonės kaime buvo labai gerbiami, todėl vienas pažįstamas paprašė senelio pabūti piršliu. Jie nuvyko pas tą merginą, buvo vaišės, pokalbiai. Nutarta, kad galimas jaunikis atvyks dar kartą aptarti kai kurių klausimų. Tačiau jaunikis buvo aplenktas mano senelio. Po kelių mėnesių seneliai susituokė.
Jaunos šeimos gyvenimas buvo skaudus. Vos senelis spėjo pasistatyti naują namą, prasidėjo trėmimai į Sibirą. Seneliai buvo įtraukti į sąrašus, nes kažkas už didelius pinigus buvo iš jų išbrauktas. Toliau gyvenimas toli nuo tėvynės. Tačiau jis tęsėsi. Vienas po kito gimė vaikai, tarp jų ir mano mama, kuriai pirmąja pažintimi su Lietuva tapo iš tėvynės atsiųsti obuoliai. Mama jai sakydavo: „Taip kvepia tavo tikrieji namai...“. Jau sulaukę garbingo amžiaus visa šeima grįžo į Lietuvą. Nors ir okupuotą, bet savą žemę.
Toliau jau galėčiau pasakoti mamos ir tėčio istoriją, tačiau ji iš esmės bus ta pati, persmelkta tų pačių jausmų kaip ir senelių gyvenimas. Jis buvo skaudus ir laimingas. Toks ir tegali būti tikras gyvenimas. Savo senelio jau nebeteko pažinti. Iš vaikystės tik pamenu šiais laikais sunkiai suvokiamą ramybę ir šviesą senelės veide. Ji lydi mane iki šiol.
Norėčiau būti panašus į juos visus (tėvus, abiejų tėvų senelius), kurie iš praeities atneša meilės jausmą, o gal veikiau šviesą. Su ja norėčiau padaryti du dalykus - saugoti ir perduoti.
Parašykite mums laišką pramogos@lrytas.lt ir papasakokite išskirtinę savo meilės istoriją. Geriausias istorijas publikuosime, o 50 istorijų apdovanosime kolekciniu 2 tomų rinkiniu „Ana Karenina“ (autorius – rusų rašytojas Levas Tolstojus) iš interneto knygyno knygos.lt. Taip pat gausite dovanų 8 „Anos Kareninos“ meilės atvirukus bei solidžią sidabruotą dėžutę.Istorijas siųskite iki sausio 10 d. Nugalėtojus paskelbsime portale sausio 12 d.
