O jei vedęs vyras pirmas atkreipė dėmesį į moterį? Juk ji su juo nekoketavo, negundė ir juo labiau nesiruošė išvesti iš šeimos. Ką daryti tokiais atvejais?
Vieną dieną jis pasakė, kad ji – gražiausia moteris pasaulyje. Jūsų manymu, ji turėjo jį grubiai atstumti, o paskui nė akyse nesirodyti. Kaži, kiek moterų pasielgtų panašiai. To nepadarė ir ta moteris. Tik nusišypsojo.
Ji žinojo, kad jis – vedęs, turi du vaikus, kurių vienas – beveik jos amžiaus. Tačiau flirtas nebuvo saldus ir lėkštas, priešingai – prasmingas ir daug žadantis. Netrukus ji suprato, kad įsimylėjo jį, o paskui... paskui jis ėmė jos vengti. O kai kurie jau spėjo pagalvoti, kad jam paprasčiausiai norėjosi linksmai praleisti laiką su jauna moterimi.
Meilužė-mūza
Brandaus, vedusio vyro meilužės įvaizdis jaunos merginos ar moters akyse yra apipintas savotiška romantika ar net heroizmu. Jaunai ir nepatyrusiai arba patyrusiai, teko kilni misija: išgelbėti jį nuo smaugiančios, kasdieninės rutinos, įkvėpti jį naujam gyvenimui ir tapti jo mūza.
Ji pasirengusi sušildyti tą akmeninį luitą ir padovanoti tam puikiam žmogui nuostabiausią pasaulyje jausmą - meilę. O žmona? Jai tik duok pinigų.
Gražios meilės su vedusiais vyrais ieškotojoms reikėtų žinoti, kad žodį „meilė“ ji su savo mylimuoju supranta nevienodai. Mergina, paprastai laisva, beje, neįsipareigojusi psichologiškai. O štai vedusiam vyrui meilužė sukuria itin sudėtingą situaciją psichologine prasme.
Santuokinę neištikimybę galima padalinti į du kraštutinius tipus. Pirmuoju atveju, tai siekimas įveikti šeimyninio gyvenimo monotoniją, kurią sunkiai išgyvena abu sutuoktiniai.
Antruoju - neištikimybės priežastimis gali būti gilios ir įsisenėjusios psichologinės problemos, tiesiogiai nesusijusios nei su seksu, nei su pačiu santuokiniu gyvenimu. Paprastai tų problemų vyras nepripažįsta arba atsisako pripažinti ir mėgina išspręsti jas sekso nebuvimu šeimoje, t.y. meilužės sąskaita.
Trumpalaikius ėjimus į „kairę“ pripažįsta tik nebijantys rizikuoti vyrai, kurie mėgsta siekti tikslo bet kuria kaina ir per trumpą laiką. Ramus gyvenimas jiems nepakenčiamas, jie jaučia didžiulį poreikį įveikti sunkumus.
Tyrimai rodo, kad tie bruožai paveldimi, t.y. galima kalbėti apie neištikimybės geną. Jei jūs gyvenate su tokiu vyru, apie santykių stabilumą nė nesvajokite. Tai bus amžina kova ir nesibaigiantys nuotykiai.
Meilužė-psichoterapeutė
Neištikimybė – ne pats geriausias būdas įveikti konfliktą tarp meilės poreikio ir valdžios siekimo Tačiau net ir labiausiai linkusį į avantiūras žmogų stumia ne tik azartas. Toks žmogus visados turi paslėptų psichologinių priežasčių. Dažniausiai – paaštrėjęs permainų poreikis, įprastų standartų ir elgesio taisyklių kardinalūs pokyčiai. Paprastai žmonės linkę laikytis savo socialinio vaidmens. Kol vieną dieną vyrui skersai gerklės atsistoja geležinio vadovo ar rūpestingo tėvo vaidmuo. Vidiniai prieštaravimai auga ir ateina psichologinė krizė.
Pasukti „į kairę“ – puiki galimybė, palyginti saugiomis sąlygomis, pamėginti elgtis naujai. Juk neištikimybė pati savaime tai - slaptumas, todėl vyro eksperimentų iš esmės niekas nežino.
Dauguma vyrų, atliekančių savo šeimose tradicinį maitintojo ir gynėjo vaidmenį, ilgainiui pradeda jausti emocinį susvetimėjimą su savo artimais žmonėmis. Žmona ir vaikai nenori trukdyti vyro ir tėvo, atitraukti jo nuo svarbių reikalų, todėl emociniai kontaktai įvyksta jam nedalyvaujant. Vyras vis labiau jaučiasi nereikalingas, klaidingai manydamas, kad artimieji jam tik vartotojai. Išeitis – išmokstama elgtis taip, kad, iš vienos pusės, atitolinamas emocinis badas, o iš kitos – vyrui išlieka stipraus lyderio šeimoje statusas.
Ir štai pasirodo ji – jauna ir puiki. Neištikimybė – intriguojantis būdas įveikti konfliktą tarp meilės poreikio ir valdžios siekimo. Kai periodiški ėjimai „į kairę“ perauga į stabilius ir tvirtus ryšius, atsiranda nauja problema – santykių hierarchija. Tokį ryšį pavyksta išlaikyti ilgai, jei sekso partneriai sugeba įveikti viduje skirtumus tarp šeimyninių vertybių ir savo seksualinio gyvenimo vertybių.
Meilužė-simptomas
Neretai būti neištikimu vyru verčia charakterio patologija. Tam atvejui priklauso ir donžuaniški poelgiai. Nenumaldomas poreikis turėti daug ir atsitiktinių seksualinių kontaktų atsiranda dėl to, kad žmogus nuolat trokšta patvirtinti savo reikšmingumą ir reikalingumą.
Tačiau tiek vyrams, tiek ir jų žmonoms bei meilužėms reikėtų įsidėmėti vieną dalyką: pirmas iš šeimos pasitraukia tas, kuriam sunkiausiai būti joje.
Klausimai būsimoms ir pradedančioms meilužėms
Jei sąžiningai ir atvirai atsakysite sau į tuos klausimus, pačios suprasite, ar verta būti meilužėmis:
1. Prieš užmezgant ryšį su vedusiu vyru, pirmiau pagalvokite, kodėl jam to reikia? 2. Ar esate pasirengusios tam, kad problemos, nuo kurių vyras mėgino pabėgti jums padedant, atsiras vėl, bet dabar jau su jumis?
3. Ar suprantate, kad santykiuose su vedusiu vyru jūsų laukia tos pačios problemos, norint išsaugoti jausmus, kaip ir teisėtoje santuokoje? 4. Ar sutiksite visados būti „antraeiliame vaidmenyje“ – po jo žmonos, vaikų ir jūsų mylimojo darbo?
5. Ar galėsite tenkintis džiaugsmu tik paslapčia, atsisakius kartu pasirodyti viešose vietose?
6. Ar sugebėsite visą laiką kontroliuoti savo emocijas? Išlaikyti atstumą, nepuoselėjant vilčių ir nekuriant iliuzijų?
7. Ar turite kitokių džiaugsmo ir malonumų šaltinių? 8. Ar esate pasirengusios atidėti nenumatytam laikui savo šeimos kūrimą ir vaikų gimdymą?
Penki patarimai neištikimybės tema
1. Nesmerkite ir neaptarinėkite savo mylimojo žmonos ir neprovokuokite, kad jis imtų negatyviai kalbėti apie savo žmoną.
2. Neverskite jo lyginti jus su žmona arba kitomis moterimis.
3. Nereikalaukite iš jo pakeisti jųdviejų santykių statusą.
4. Laikykitės universalios meilės taisyklės: supratimo, priimkite žmogų tokį, koks jis yra, venkite nuolat kritikuoti, skirti itin didelį dėmesį partneriui, jo mintims, skoniams, išgyvenimams, pasiruošimo bet kurią sekundę atskubėti jam į pagalbą.
5. Neperženkite savo asmenybės ribų, neištirpkite savo mylimajame, antraip, santykiai taps jums kankinami, o vyrui greitai nusibos.
Parengė Sniegė Pilypienė
