„Jei turite antsvorio problemų, reikia eiti pas gydytoją ir gydytis, nes nutukimas yra liga, kurią sudėtinga gydytis patiems”, – sako dietologijos klinikos „Dietos sistema” gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė. „Pats žodis dieta daugeliui yra nemalonus, tačiau tai tik psichologija – gydydami nutukimą keičiame požiūrį ir į mitybą, ir į gyvenimą. Tiksliau – su mūsų pagalba žmonės keičiasi patys”, – kolegei pritaria gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė.
„Numečiau ir vėl priaugau”
Pasak dr. E. Gavelienės, atėjusius antsvorio kamuojamus žmones dažnai reikia ne tik paguosti, bet ir įpūsti jiems optimizmo. Daugelis sako: „Laikiausi visokių dietų, svoris nukrito, bet ir vėl grįžo.” Dažniausiai tos dietos būna „pasiskolintos” iš draugių, populiarių žurnalų ar garsių užsieniečių.
„Yra kelios kategorijos žmonių – vieni ateina ir sako, kad viską išbandžiau, numečiau 10 kg ir jie vėl grįžo… – pasakojo dr.E.Gavelienė. – Tada klausiame, ką, kaip ir kiek kartų žmogus bandė daryti. Jei jis daugiau nei du kartus nesėkmingai laikėsi dietos, galima įtarti žmogų turint valgymo sutrikimų. Jiems irgi turime gydymo metodų. Valgymo sutrikimas – nėra nei anoreksija, nei bulimija, tai nėra sunki liga. Ir išgydoma.
Kita kategorija žmonių teigia išbandę viską, bet niekas nepadėjo – nenukrito nė kilogramas. Tokiu atveju akivaizdu – žmogus nieko nuosekliai ir nedarė… Tiesiog jis nerado lieknėjimo būdo, kuris jam tiktų. Stebuklų nėra, kaip nėra ir kito būdo sulieknėti, kaip tik sumažinus kalorijų kiekį. Tik tada svoris pradeda mažėti.”
Motyvacija – sveikata
Antsvorio kamuojamam žmogui, kaip alkoholikui, sunku prisipažinti, kad jis serga ir jam reikia gydytis. Tik tuomet, kai žmogus nori gydytis pats, galimas teigiamas rezultatas. „Nemėgstu, kai ateina šeimos – vyras ir žmona. Vyras dažniausiai ateina tik dėl to, kad žmona jam liepė, – pasakoja gydytoja dietologė D.Pipiraitė. – Tokiais atvejais iškart žinau, kaip bus: vyras visa dietos laikymosi laiką šaipysis ir nieko nedarys, o po to sakys: „Va, be reikalo ėjau, nematau jokių rezultatų…”
Kartą atėjo vyras ir sako: „Mane pas jus užrašė žmona, nes man truputį padidėjo kraujospūdis, bet šiaip sveikata nesiskundžiu. Vis tiek jūs nieko nepadarysite… Man tik 40 metų ir iš esmės aš sveikas!” Moteris bando šalinti rizikos veiksnius, o vyras to nesupranta, todėl neturi motyvacijos rūpintis savo sveikata. O motyvacija visų vienoda – geros sveikatos siekimas.”
Moterų motyvacija sulieknėti dažniausiai būna kiek kitokia – tai konkretūs gyvenimo įvykiai: vestuvės, nėštumas, laikotarpis po gimdymo. Tačiau ir moterų motyvacija kartais baigiasi sulig įvykiu: vestuves atšokau, ištekėjau ir viskas, dietos nebereikia.”
Daro įtaka ir genetika
Kiekvienam atėjusiam į dietologijos kliniką pirmiausia būtina psichologinė pagalba. Juk žmogų reikia nuraminti ir įtikinti, kad norint galima padaryti viską.
„Pirmiausia aptariame svorio metimo tikslus. Stengiamės žmogų atkalbėti nuo tokių dalykų, kaip pavyzdžiui, noro numesti pernelyg daug svorio, – aiškina gydytoja dietologė dr.E.Gavelienė. – Taip būna, kai žmogus turi labai didelį anstvorį – jo nutukimas yra genetinė predispozicija iš abiejų tėvų pusės, t.y. šeimoje ar giminėje yra ne vienas nutukęs asmuo. Tokiam asmeniui reikia tik patikėti, kad dėl sveikatos ir estetikos pakanka pasiekti optimalų svorį. Svarbu, kad jis neįsikaltų sau į galvą, kad jis turi sverti tiek, kiek svėrė būdamas 18 metų.
Genetika turi įtakos svoriui, į tai atsižvelgiame, aptariame, per kiek laiko realu pasiekti optimalų svorį. Ir svarbu ne tik pasiektas rezultatas, bet ir jo palaikymas. O pats dietos laikymosi procesas neturi būti atgrasus – turi būti priimtinas ir maisto pasirinkimas, ir fizinis krūvis. Tuomet svoris kris mažėjant riebaliniam audiniui.”
Gydytojų dietologų teigimu, laikantis dietos per savaitę vidutiniškai turi nukristi kilogramas. „Per mėnesį 4–5 kg yra normalu – tai nėra drastiškas svorio metimas. Drastiškai skamba per savaitę numesti 4 ar 7 kg, o per 10 dienų – 12 kg svorio – tai jau prasilenkia su sveikos gyvensenos samprata.”
Stresas veikia apgaulingai
Ne kartą esame girdėję istorijų, kaip vienas išgyvenęs stresą staiga numeta daug kilogramų, o kitas – atvirkščiai – neatsitraukia nuo puodų, valgo be saiko ir staigiai sustorėja. Stresas žmones veikia skirtingai.
„Gali būti, kad per stresą svoris staiga nukrenta, bet po to tie kilogramai labai greitai ir sugrįžta, – sutinka D. Pipiraitė. – Jei per streso laikotarpį svoris nukrito, būtų labai gerai už to „užsikabinti” ir tokį svorį išlaikyti. Tačiau retas kuris pastebi, kodėl tai nutiko – streso būsenos net nieko nedarant svoris krenta nepastebimai, nes didelio streso metu žmogus dažniausiai praranda apetitą, geria tik skysčius.”
Net nusivylimas pagydomas
„Laikausi dietos, bet nieko nejaučiu, nekrenta nė vienas kilogramas – nusivyliau”, – guodžiasi žmonės gydytojams dietologams. Tačiau gydytojai aiškina, kad organizmas turi adaptuotis prie bet kokio naujo režimo. Adaptacijos periodas trunka nuo 3 iki 7 dienų. „Stengiamės žmogui visa tai išsiaiškinti, todėl metantis svorį turi konsultuotis su jį gydančiu specialistu netgi telefonu ar elektroniniu paštu. Jis jokiu būdu neturi jausti fizinio diskomforto – alkio, silpnumo”, – sako D. Pipiraitė.
Ar normalu jausti alkį?
„Taip, jei laiku pavalgėte ir iki kito valgymo vėl norite valgyti. Bet jei pavalgę nesijaučiate sotūs jau po pusvalandžio, vadinasi jūsų mitybos racionas nėra sudėliotas tinkamai, – teigia gydytoja dietologė. – Kuo lėčiau valgai, tuo greičiau sotus pasijunti. Dėl to yra labai svarbus ir pats valgymo procesas, jo trukmė.”
Kada gydytojas dietologas žmogui nebereikalingas?
„Svorio metimas ir dietos laikymasis yra kaip emigracija į užsienį – turi susitaikyti su tuo, kad, tarkime, Anglijoje, eismas į kitą pusę ir nieko nepadarysi, – juokiasi dr. E. Gavelienė. – Iš patirties galima pasakyti, kad būtinas trijų mėnesių intensyvių konsultacijų ir gydytojų priežiūros laikotarpis. Tai – vienas pagrindinis ir dar du privalomieji vizitai. Po to jau žiūrima, kaip žmogui sekasi ir pagal svorio kaitos eigą nustatoma, ar dar reikia dietologo priežiūros, ar jau galima „paleisti į gyvenimą”.
Būna tokių pacientų, kuriuos „paleidžiame” jau po pirmojo vizito. Matome, kad jis viską suprato, įsisąmonino ir patarimų klausys. Visiems paliekame galimybę pasikonsultuoti ir prašome pranešti apie pasiektus rezultatus.”
Ar metančiam svorį žmogui iš tiesų reikia psichologo pagalbos?
„Nusprendus laikytis dietos kai kuriais atvejais psichologo pagalba reikalinga, – sutinka dr. E. Gavelienė. – Mes, gydytojai dietologai, taip pat esame baigę psichologijos kursus ir pacientams taikome tam tikrus metodus. Bet būna atvejų, kai matome, kad žmogų kamuoja ne šiaip valgymo sutrikimas, o rimtesnė liga ar depresija, tuomet psichologas arba psichoterapeutas tikrai yra reikalingas.”
Antsvorio prevencija nepopuliari
Jei žinome, kad lis, pasiimame skėtį. Nutuokiame, kad senstant ligų daugės. Galima nutuokti, kad sulig amžiumi ir svoris augs. Ar yra tokių protingų žmonių, kurie ateina pas gydytoją dietologą dėl nutukimo prevencijos?
„Kai kurie pas mus atėję žmonės supranta, kad kai artėja penkta ar šešta dešimtis, žmonės natūraliai mažiau juda, lėtėja medžiagų apykaita, todėl prašoma sudaryti specialų mitybos planą, – pasakojo dietologė dr. E. Gavelienė. – Įdomiausia, kad pastaruoju metu ateina vos įžengę į trečią dešimtį jaunuoliai, vos pradėję savarankišką gyvenimą ir karjerą. Ir nors jų kūno sudėtis yra yra normali, kai kurie jų itin domisi nutukimo problemomis, nes, žino, kad turi genetinę predispoziciją – šeimoje yra ne vienas nutukęs giminaitis, todėl suvokia, kas jiems gresia netolimoje ateityje. O jei jau pas mus žmogus ateina, tai jis nori numesti nors vieną kilogramą. Tad dieta ar teisingas maitinimasis nebūtinai yra gydymo priemonė, tai pirmiausia yra gyvenimo būdas.”
