Tyrime dalyvavo 4 600 vaikinų ir merginų 15- 25 metų. Tyrimą atliko mokslininkų grupė, kuriai vadovavo Kopenhagos universiteto Visuomeninės sveikatos departamento vadovas Gertas Martinas Haldas.
Tyrimas parodė, kad jaunų žmonių seksualiniam elgesiui pornografijos filmų peržiūra daro mažesnę įtaką nei jų individualumo tipas, išsilavinimo ir kultūros lygis, šeimyninės tradicijos ar materialinis nepasitenkinimas. Paaiškėjo, kad 88 proc. vyriškos lyties respondentų ir 45 proc. moteriškos lyties atstovių žiūrėjo pornografines medžiagas. Net ir tais atvejais, kai jaunimas žiūrėjo „juodą“ pornografiją ir medžiagas, susijusias su seksualine prievarta, jų realiame lytiniame gyvenime tai neatsispindėjo arba atsispindėjo labai silpnai.
Neišprovokavo pornografijos peržiūrėjimas ir tokių pavojingų seksualinio elgesio variantų, kaip seksą su nepažįstamu partneriu, dažną partnerių keitimą bei seksą už pinigus.
G. M. Haldas pabrėžė, kad pirmasis seksualinis respondentų elgesys panašiose apklausose buvo tyrinėjimas lygiagrečiai su jų kultūros lygiu, įgytu išsilavinimu, šeimyninėmis vertybėmis ir materialiniu apsirūpinimu. Paaiškėjo, kad visi šie veiksniai daro didesnę įtaką jų seksualiniam elgesiui nei pornografijos filmų peržiūrėjimas.
Tyrėjai neneigė ir paties pornografijos peržiūrėjimo fakto jaunų žmonių seksualiniam gyvenimui, tačiau pabrėžė, kad reikėtų šią problemą tyrinėti kompleksiškai.
Ekspertai neatmeta galimybės, kad tyrimo duomenys, gauti liberalioje Danijoje, gali kiek skirtis nuo rezultatų, kurie galėtų būti gauti kitose šalyse, kur, pavyzdžiui, draudžiama prostitucija arba kur pornografijos žiūrėjimas laikomas didele nuodėme. Vis dėlto įvairių šalių mokslininkai laikosi vieningos nuomonės, kad jauni žmonės, žiūrėdami pornografiją, gauna galimybę įgyti teorinių žinių, kurias vėliau galima pritaikyti realiame gyvenime.
Parengė Sniegė Pilypienė
