„Žmonės žino, kaip teisingai maitintis, tačiau vis tiek reguliariai persivalgo, - sakė J. Šubina. - Neretai jie tai padaro nesąmoningai. Vaizdžiai kalbant, mūsų smegenys iš pradžių godžiai priima maistą, virškina, o tik paskui pradeda suvokti, kiek jo suvalgyta.“
Neurobiologai, tyrinėjantys kaip gimsta žmonių galvose sprendimai ir kuo jie pagrįsti, aptiko prarają tarp automatiškai priimamų ir apgalvotų sprendimų. Įsivaizduokite sau įprastą skaitmeninį fotoaparatą. Kiekviename jų yra įmontuota automatiškai valdomų priemonių, suteikiančių galimybę fotografuoti bet kam. Jums nereikia gaišti laiko nustatinėjant diafragmą, išlaikymą ir t. t. Per trumpą laiką jūs galite padaryti daugiau nuotraukų, tačiau dėl kiekybės aukojama kokybė.
Beveik tas pats ir su valgiu. Smegenys, galima sakyti, akimirksniu įvertina pojūčius „automatiniu režimu“. Pavyzdžiui, „skanu- neskanu“ ir mes imame kimšti viską, kas „skanu“.
Marketingo specialistai atliko eksperimentą, per kurį žmonėms reikėjo įsidėmėti tam tikrą skaičių seką. Taip tam tikros smegenų dalys buvo užimtos. Tuo tarpu eksperimento rengėjai ant stalo padėjo vaisių salotas ir riebius šokoladinius sausainius. Dauguma eksperimento dalyvių išsirinko riebius ir saldžius sausainius, nors prieš eksperimentą jie pareiškė, kad laikosi dietos ir itin griežtai kontroliuoja savo svorį.
Kai smegenų dalis, atsakanti už sprendimus, yra užimta, maistas pasirenkamas automatiškais, su išankstiniu nusiteikimu.
Anot J. Šubinos, žmogus turėtų išsiaiškinti, koks mitybos pasirinkimo režimas veikia, kai jis valgo skaitydamas, žiūrėdamas filmą ar plepėdamas telefonu?
Tyrėjai atliko dar vieną neįprastą eksperimentą. Dviems savanorių grupėms, filmo žiūrėjimo metu, buvo duotos dviejų savaičių senumo kukurūzų pakuotės. Viena grupė gavo 250 gramų kibirėlį, o kita – 120 gramų.
Pasibaigus filmui eksperimento dalyvių buvo paprašyta apibūdinti suvalgytų kukurūzų skonį. Kaip ir buvo tikėtasi, 14 dienų senumo kukurūzai buvo įvardinti kaip baisūs. Tačiau tie, kurie gavo didesnį kiekį kukurūzų, suvalgė 34 proc. daugiau nei tie, kurie valgė iš mažesnio indelio.
Išvada paprasta: žiūrėdami filmus negalime sąmoningai pasirinkti valgio. Žmogus automatiškai gali suvalgyti bet ką, net jei tai ir neskanu.
Ką reikia padaryti, norint nepersivalgyti?
Pirmas dietologės patarimas: teisingai išsirinkite indus ir nusistatykite porcijos dydžius
„Žmogaus nesąmoningas režimas valgyti veikia kaip terminatorius - „surask ir sunaikink“. Todėl, jei jūs mėgstate padėti ant stalo gražią vazą su sausainiais ar saldainiais, greičiausiai, praeidami pro šalį, būtinai ką nors pagriebiate iš jos, - tvirtino J. Šubina. - Daugiau kaip 20 proc. žmonių prisipažįsta, kad pradeda valgyti tada, kai pamato valgį, nors jie tuo metu visai nesijaučia išalkę“.
Anot dietologės, matomoje vietoje turi būti tik naudingi produktai. Sausainius ir saldainius reikėtų paslėpti kuo toliau, dar geriau – liautis juos pirkus.
„Bet juk aš namie ne viena: vaikai ir vyras be saldumynų negali gyventi“, - teisinasi dažna moteris. Labai abejotina, ar sveikam vyrui ir vaikams reikia sausainių ir saldainių.
Antras dietologės patarimas: išnaudokite savo tingulį
Gana dažnai galima pamatyti ir tokį vaizdą: vaikas atsikando gabalėlį sausainio ar bandelės ir atidavė mamai, o ši suvalgė. Greičiausiai mama to net nepriima kaip valgymo, o kalorijos niekur nedingsta. Tokiais atvejais galėtų būti tik vienas sprendimas - išmesti.
„Pagalvokite, kiek kainuoja ne tas išmestas prakąstas sausainis, o naujos, vienu ar dviem dydžiais didesnės kelnės“, - sakė dietologė.
Anot J. Šubinos, žmonės kažkuria prasme valgo ne tiek valgį, kiek žodžius. Kiekvienas iš jų įsivaizduoja, kas yra valgis ir kas ne valgis. Kitaip tariant, kalboje yra galybė žodžių, reiškiančių ne valgį: „tik truputį“, „vos vos“, „skanėstas“ ir t. t. Juk visai tai nukeliauja į riebalines atsargas.
„Jei išmesti nesuvalgytą nepakyla ranka, padarykite taip, kad tai, ką suvalgėte, informacija pasiektų jūsų sąmonę. Todėl niekados nevalgykite prabėgomis, o atidėkite į šoną ir valgykite tik tai, ką ruošiate specialiai“, - patarė J. Šubina.
Ko gero dažnai tenka girdėti, kai draugė skundžiasi draugei: „Žinai, šiandien apskritai nieko nevalgiau! Ir netikėtai įeina vyras, nešinas aguonų pyragu, paimtu iš šaldytuvo. Nuo pyrago nugrandytas visas viršutinis sluoksnis: aguonos su cukrumi ir romu.
Akivaizdu, kad šiuo atveju taip pat suveikė nesąmoningas mechanizmas. Užuot pasakiusi, kad nulaižė pyrago viršutinį sluoksnį, draugei pasiteisino: „Juk tai ne valgis“. Aišku, ji normalaus maisto nevalgė visą dieną. Užtat nuolat įsidėdavo į burną visko po truputį.
Nėra jokios prasmės meluoti sau. Reikia sustoti ir sąžiningai sau pasakyti: „Aš alkana, mėginu sulieknėti, bet esu alkana. Kodėl aš valgau kaloringą maistą?“
Trečias dietologės patarimas: sąžiningai prisipažinkite sau absoliučiai viską
Du kоntroliniai klausimai (įsidėmėkite, kad tik sąžiningai atsakę į šiuos klausimus galėsite nusistatyti svorio problemų priežastis):
1. Ar jūsų kasdieninėje mityboje gyvuoja „atsitiktiniai“ pavalgymai?
2. Aprašykite situacijas, kai jūs valgote nesąmoningai, automatiniu režimu. Pagalvokite, kaip galima suaktyvinti savo sąmonę tokiose situacijose.
Parengė Sniegė Pilypienė
