Neužimti vaikai paslysta dažniau

Keturiolikametis nužudė motinos draugą. Dvylikametė melagingai apkaltino tėvus smurtu prieš ją. Nepilnamečių žiaurumo protrūkių Kaune daugėja, o priešnuodžių jiems – mažiau.

Kai paauglys nelanko mokyklos, bėga iš namų, nutveriamas išgėręs ar padaro kitą administracinį nusižengimą, jis yra įtraukiamas į policijos duomenų vaikų apskaitą.<br>V. Balkūnas
Kai paauglys nelanko mokyklos, bėga iš namų, nutveriamas išgėręs ar padaro kitą administracinį nusižengimą, jis yra įtraukiamas į policijos duomenų vaikų apskaitą.<br>V. Balkūnas
Daugiau nuotraukų (1)

Vygandas Trainys („Lietuvos rytas")

May 13, 2013, 11:06 AM, atnaujinta Mar 6, 2018, 9:05 PM

Ant policijos tyrėjų stalų gula vis daugiau nepilnamečių baudžiamųjų bylų. Pernai, sausio – kovo mėnesiais, policija baigė 66 ikiteisminius tyrimus, o šįmet jų susikaupė net 81.

Kas trečias paauglių nusikaltimas – vagystė, kas dešimtas – plėšimas. Reketo atvejų per pastaruosius metus padaugėjo nuo 1 iki 7.

„Per mažas tėvų dėmesys ir per daug laisvo, beprasmiškai leidžiamo laiko. Tai – didžiausi vaikų priešai, stumiantys juos į klystkelius“, – teigė Saulėtekio policijos nuovados vyresnioji inspektorė Alina Goscevičiūtė.

Vaikiną įklampino degtinė

Šių metų sausį Kauną pašiurpino žmogžudystė Varnių gatvėje. Su buvusiu motinos 48 metų sugyventiniu girtavęs 14 metų paauglys stvėrė virtuvinį peilį ir keliskart smogė vyriškiui į pilvą, krūtinę. Skaičiuojamos paskutinės tyrimo savaitės – sulaukus psichiatrijos ir DNR ekspertizių išvadų, bus rašomas kaltinamasis aktas.

Net tyrėjai stebisi, kodėl vaikinas, anksčiau žiauriai nesielgdavęs, ryžosi tokiam žingsniui vos dėl dviejų mobiliųjų telefonų ir 160 litų, kuriuos pagrobė išbėgdamas iš aukos namų.

Daugiavaikė įtariamojo žudiko motina nėra asociali. Tačiau moteris nesirūpino sūnaus užimtumu – šis nelankė jokio būrelio, bėgdavo iš pamokų, susitikdavo su į alkoholį įklimpusiu buvusiu savo mamos draugu.

Vaikinas prisipažino, jog būdamas blaivus nebūtų pakėlęs peilio prieš vyriškį, kuris jį mėgo vaišinti alumi ir degtine.

Gatvė – prastas draugas

Kitos kauniečių šeimos istorija dar nesibaigė tragedija, tačiau dukters neapykanta tėvui ir motinai verčia suklusti.

Septynis vaikus auginanti 37 metų Lolita B. ir jos 43 metų gyvenimo draugas Andrejus S. atsidūrė teisėsaugininkų rankose. Iš namų bėganti, svaigalus vartojanti dvylikametė apkaltino tėvus smurtu prieš ją.

Išaiškėjo, jog mažametė nusikaltimą išgalvojo. Mergaitė keršijo už tai, kad po eilinės vagystės prekybos centre tėvai jai uždraudė kitą dieną eiti į „Akropolį“. Kauniečių šeima turėjo atlyginti 8000 litų žalą, kurią padarė nuolat vagiliaujanti dukra.

Tvarkingai dviejų kambarių bute gyvenanti Lolita B. dėl kitų vaikų problemų neturi. Bėdos dėl itin aktyvios dvylikametės kilo po to, kai mergaitė vis daugiau laiko ėmė leisti gatvėje.

Paslysta vis jaunesni

Kauno teisėsaugininkai teigia, kad dažniausi paauglių nusikaltimai – mobiliųjų telefonų vagystės. Vasarą dažnai vagiami dviračiai.

„Dar prieš kelerius metus į gatvės nusikaltimus paprastai įsitraukdavo ne jaunesni kaip 12 metų vaikai. Dabar – jau ir dešimtmečiai“, – pastebi policijos nuovados inspektorė A.Goscevičiūtė.

Pareigūnę liūdina tai, kad daugeliui tėvų vaikas jau nebėra vertybė, kurią reikia saugoti, šviesti, dovanoti savo rūpestį ir meilę.

Suaugusieji esą nesuka galvų, kam yra gabios jų atžalos, kokie užsiėmimai jas galėtų sudominti – sportas ar menas, tikslieji ar humanitariniai mokslai, net neįkalbinėja jų po pamokų lankyti kokį nors būrelį, eiti į treniruotes.

Kai kuriose šeimose net nešnekama apie garbę, padorumą ar bent jau elementarią kultūrą. Kai vaikas bumbsi kamuolį, mėtydamas jį į bute įrengtą krepšinio lentą, tėvai piktinasi pastabas išsakančiais kaimynais. O kai vaikas smarkiau paslysta, pasipila kaltinimai visiems – pedagogams, valdžiai, vaikams, kurie į priekaištus jau nereaguoja, bet ne sau.

Klystkeliais dažniausiai pasuka asocialių šeimų vaikai, bet nemažai nepilnamečių į užribį patenka ir iš tvarkingų namų.

Programos buvo numarintos

Pareigūnai tikina anksčiau turėję geresnių galimybių rūpintis nepilnamečiais, įtrauktais į rizikos grupes.

Kauno savivaldybė rėmė prevencines vaikų socializacijos programas, kuriose dalyvavo policininkai.

Kartu su moksleiviais jie rengdavo įvairias sporto varžybas, treniruotes, vykdavo į muziejus, kitas lankytinas vietas.

2009 metais miesto valdininkai išvis nutraukė šią paramą, o Policijos departamentas nepilnamečių nusikalstamumui užkardyti per metus skiria vos 5,6 tūkst. litų.

Juokingai maža suma padalijama dešimčiai Kauno apskričių komisariatų.

„Rankų nenuleidžiame. Mažiausiai kartą per mėnesį lankomės mokyklose, kurios veikia mūsų prižiūrimoje teritorijoje. Moksleiviams patariame, ką daryti patyrus smurtą, kaip neįsitraukti į gatvės gyvenimą.

Su pedagogais aptariame kiekvieną nemalonų incidentą, apie kurį iškart pranešama ir tėvams“, – pasakojo Girstupio nuovados vyresnioji inspektorė Asta Melajevienė.

Delsimas – pražūtingas

Anot inspektorės, svarbiausia – greitai reaguoti į vaikų padarytus nusižengimus, kartu dirbti įvairioms tarnyboms.

„Policininko, kaip ir mokytojo, žodis labai praverčia, todėl svarbu jį laiku ištarti. Kartais vaikui pakanka tik pastabos“, – mano A. Melajevienė.

Pajutę, kad į pirmą šunybę niekas nekreipia dėmesio, vaikai laikui bėgant klimpsta vis giliau.

Rado veiksmingą priešnuodį?

Vilijampolėje esančioje Jono ir Petro Vileišių pagrindinėje mokykloje prieš kelerius metus nuolat plyksteldavo gaisrai. Juos sukeldavo buvusi mokyklos auklėtinė 18 metų Greta S. ir aštuntoje klasėje mokęsis keturiolikmetis. Mergina kerštavo už tai, kad buvo išmesta iš mokyklos.

„Ėmėmės žygių, kad panašūs incidentai ateityje nesikartotų. Kartą per savaitę per klasės valandėles 5–8 klasių moksleiviai renkasi į socialinio emocinio ugdymo projekto užsiėmimus, kurių metu ugdomas vaikų sąmoningumas“, – pasakojo mokyklos direktorė Dalia Lapėnienė.

Ateityje panašius užsiėmimus lankys ir pradinių klasių moksleiviai. Be to, kasdien po pamokų dvi valandas vyksta vaikų konsultacijos mokslo, kitomis temomis, šnekama ir apie asmenines problemas.

P. ir J.Vileišių mokyklos atstovai užmezgė glaudžius ryšius su Kauno 1-ąja muzikos mokykla, kurios būrelius lanko 34 pradinukai.

„Nusikaltimai liovėsi. Jų tikriausiai iš viso nebūtų, jei vaikai nerastų laiko gatvei“, – svarstė D.Lapėnienė.

Paaugliai dažnai įkliūva girtaudami

Kai paauglys nelanko mokyklos, bėga iš namų, nutveriamas išgėręs ar padaro kitą administracinį nusižengimą, jis yra įtraukiamas į policijos duomenų vaikų apskaitą.

Įkliūvantys už nusikaltimus moksleiviai įtraukiami į juodesnį sąrašą – policijos įskaitą.

Už tyčinius nusikaltimus teisiami asmenys nuo 14 metų, o už administracinius nusižengimus baudžiama nuo 16 metų.

2012 metais Kauno teisėsaugos pareigūnai ištyrė nepilnamečiams iškeltas 303 baudžiamąsias bylas, iš jų 11 – labai sunkių nusikaltimų.

Šių metų sausio – kovo mėnesiais užfiksuoti 338 administraciniai pažeidimai, kuriuos padarė paaugliai. Pernai nepilnamečiai įkliuvo dėl 1885 pažeidimų.

Dažniausiai administracine tvarka nusižengia moksleiviai, girtaujantys viešose vietose, įvykdę smulkias vagystes, chuliganiškus išpuolius, rūkantys prie mokyklų ar kitose draudžiamose vietose.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.