Norint atskleisti kuo tikslesnį vaiko portretą, teko ne tik pakalbinti įvairių sričių specialistus, bet ir griebtis statistikos.
Paaiškėjo, kad mūsų vaikai ne taip jau ir blogai atrodo Europos kontekste. Nors suaugusieji skambina pavojaus varpais dėl smukusio vaikų raštingumo, duomenys rodo, kad Europos kontekste esame vidutiniokai.
Mokyklos nelanko tūkstančiai
Nemažai Lietuvos piliečių vaikų gyvena užsienyje. Kai kuriose savivaldybėse, pavyzdžiui, Biržų, Anykščių, Ignalinos, Kėdainių, Kretingos, Kupiškio, Šakių, Šilalės, Šilutės, Utenos, Zarasų rajonų, išvykusių į užsienį vaikų skaičius siekia per 90 proc.
Dėl to, kad yra išvykę gyventi į kitas šalis, nemažai vaikų nelanko mokyklos, tai yra, per mėnesį be pateisinamos priežasties praleido daugiau kaip pusę pamokų ar ugdymui skirtų valandų.
Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus duomenimis, šiais mokslo metais mokyklos nelankė 13 tūkst. vaikų. Dauguma jų – 76 proc. 8–16 metų amžiaus ir 53 proc. 17–18 metų amžiaus, yra išvykę į užsienį.
Esame pavyzdys Europai
Lietuvoje daugiausia mokyklos nelankančių mokinių gyvena didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Dalis Lietuvos moksleivių išvis nebaigia mokyklos. Tačiau mūsų šalies padėtis žymiai geresnė, negu Europos Sąjungos vidurkis.
„Europos Sąjunga tik siekia rodiklio, kurį mes esame pasiekę. ES anksti mokyklą paliekančių vaikų vidurkis – 12,8 proc., o Lietuvos – 6,5 proc.“, - sakė Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai.
Mokyklos – ne tik lietuviams
2011-2012 mokslo metais Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose mokėsi per 392 tūkst. mokinių, o per šiuos mokslo metus – daugiau kaip 373 tūkstančiai. Taigi, kalbos, kad Lietuvoje moksleivių mažėja - ne iš piršto laužtos.
Dauguma Lietuvos moksleivių yra lietuviai, kurie mokosi lietuviškose mokyklose. Tik 10,9 proc. nuo visų Lietuvos mokyklų yra skirtos kitataučiams, kur ugdymo procesas vykdomas tautinės mažumos kalba.
Didžioji dalis tautinių mažumų mokyklos yra rusiškos ir lenkiškos. Taip pat Vilniuje veikia Pranciškaus Skorinos gimnazija, skirta baltarusiams, Klaipėdoje yra Hermano Zudermano gimnazija, kur mokomoji kalba yra vokiečių. Taip pat veikia dvi žydų mokyklos: Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazija ir privati mokykla „Menachemo namai“.
Milžiniški kontrastai
Visuomenėje neretai pasigirsta prieštaringų nuomonių apie vaikų sugebėjimą mokytis ir norą lavintis. Vieni įsitikinę: dabartiniai vaikai auga gerokai išmintingesni, negu praėjusių kartų. Įgyti daugiau žinių jiems padeda naujosios technologijos, internetas.
Kiti - priešingai, teigia, kad vaikai dėl to paties interneto bunka, mažėja jų raštingumas.
Veikiausiai teisūs ir vieni, ir kiti. Neseniai portalui lrytas.lt vienos geriausių Lietuvos mokyklų – Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis tvirtino, kad dabartiniai vaikai gerokai skiriasi vieni nuo kitų.
„Tėvai ir visuomenė turi žinoti, kad milžiniški kontrastai yra tarp tų, kurie yra aukščiausiai pakilę, naudojasi planšetiniais kompiuteriais, moderniausiomis technologijomis, ir tų, kurie nuo visko atitolę – nei skaito, nei kuo nors domisi. Tai pastebėti galima ne tik vyresnėse klasėse. Dirbu su penktokais ir tarp jų taip pat pastebiu milžiniškus atotrūkius. Yra vaikų, kurie nei vaikiškų dainelių, nei pasakų girdėję, jie beveik niekuo nesidomi“, - pasakojo pedagogas.
B. Burgio nuomone, tokius kontrastus nulėmė keletas priežasčių. Visų pirma, kai kurie tėvai, norėdami daugiau užsidirbti, vis mažiau dėmesio skiria savo vaikams. Antra – neretai visuomenėje pristinga įrodymų, kad, norint pasiekti aukštumų, ypač valstybės institucijose, būtina gerai mokytis. Be to, nebeliko mokytojo prestižo, vaikai liovėsi gerbti savo pedagogus.
Padėtis – katastrofiška
Vis daugiau mokytojų įspėja: moksleivių raštingumas labai žemas. Pavojaus varpais dėl to skambina ir politikai.
„Beraščiais vaikus vadina po praėjusių metų bandomojo lietuvių kalbos egzamino, kuris parodė, kad formaliojo raštingumo – rašybos, skyrybos, gramatikos – padėtis yra katastrofiška. Mokytojams skirtoje konferencijoje buvo prasitarta, kad tas tyrimas parodė, jog tokio, koks bus šiemet, egzamino neišlaikytų 40 proc. gimtakalbių ir 80 proc. kitakalbių“, - prieš kelis mėnesius portalui lrytas.lt tvirtino Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Regina Dilienė.
B. Burgis pritaria – moksleivių išsilavinimas gerokai suprastėjęs.
„Jeigu kas nors Lietuvoje atliktų visuotinį išsilavinimo auditą – būtų baisu. Ilgus metus tie, kurie egzaminuoja ir rašo pažymius, apgaudinėja visuomenę. Mokytojai ir dėstytojai gali sukurti iliuziją, kad pas mus viskas neblogai – pažymiai daugmaž neblogi, atestatų bei diplomų turime daugybę, bakalaurų ir magistrų - kiek nori“, - įspėjo KTU gimnazijos direktorius, pridūręs, kad lietuviams reikia tik kuo skubiau susikaupti. Tuomet galėsime aplenkti aptingusius ir ištižusius vakariečius.
Kaltos naujosios technologijos
Apgailėtinam kai kurių moksleivių raštingumo lygiui, B. Burgio įsitikinimu, įtakos turėjo ir naujosios technologijos: internetas, bendravimas trumposiomis žinutėmis, kai rašyti didžiąsias raides ar skyrybos ženklus atrodo nereikalinga.
B. Burgis mano, kad ir socialiniai tinklai, kuriose nesvarbu, kaip parašytas tekstas, prisidėjo prie suprastėjusio moksleivių raštingumo.
Mokytojas kritikavo ir į spalvojimo knygeles supanašėjusius pratybų sąsiuvinius.
„Į langelius įrašydami po pusę žodžio vaikai neišmoksta rašyti sakiniais, nebemoka sklandžiai reikšti minčių, rašyti vientiso teksto. Mano studentai kartais taip parašo per egzaminus, kad neįmanoma perskaityti“, - baisėjosi gimnazijos vadovas.
Geresni matematikai
Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos atstovai teigia, kad mokymosi ir pasiekimų rezultatų gerėjimo ar blogėjimo vien tik iš egzaminų nustatyti negalima. Tam reikalingi atskiri tyrimai, kurie leistų susieti kelerių metų rezultatus.
Nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimų duomenys parodė, kad vertinant 2003–2011 metų laikotarpį ketvirtokų matematikos pasiekimai išliko panašaus lygmens, bet suprastėjo lietuvių kalbos pasiekimai. Tai patvirtino ir tarptautinių tyrimų rezultatai.
Tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatai parodė, kad 1995-2007 metais pagerėjo aštuntos klasės mokinių matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai. 2007-2011 m. pasiekimai išliko tie patys.
Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai tvirtino, kad Lietuvoje vaikams stengiamasi užtikrinti kuo didesnį švietimo prieinamumą, aprūpinti mokyklas moderniomis, skaitmeninėmis mokymo priemonėmis, taikyti mokiniams patrauklius mokymosi metodus.
„Vaiko gerovė priklauso ne tik nuo mokyklos ar kitų valstybės, savivaldybių įstaigų, bet pirmiausia – nuo šeimos, jos dėmesio vaikui. Todėl mokyklos labai stengiasi į ugdymą įtraukti tėvus, kad šie domėtųsi vaiko mokslais, pasiekimais, nuotaikomis, problemomis ir, jei reikia, reaguotų į jas, kartu spręstų“, - komentavo neprisistačiusi ministerijos atstovė.
Moksleiviai – vidutiniokai
Nors mums patiems moksleivių mokymosi kokybė atrodo katastrofiškai prasta, Tarptautiniai tyrimai parodė, kad mūsų moksleiviai nėra daug prastesni už tuos, kurie mokosi kitose šalyse.
Kitų šalių kontekste Lietuvos moksleiviai yra vidutiniokai.
Be to, Lietuvai, tų pačių tarptautinių tyrimų duomenimis, sekasi sėkmingai užtikrinti, kad silpnesni mokiniai pasiektų bent minimalų lygmenį.
Mirtingumas sumažėjo
Per dešimtmetį vaikų Lietuvoje sumažėjo ne tik dėl gyventojų emigracijos. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per dešimtmetį gimstamumas sumažėjo 9,7 procento. Tai parodė 2011 metais įvykęs gyventojų surašymas.
Sakoma, kad lietuvių gimstamumas - vienas mažiausių Europoje.
Vaikų skaičius Lietuvoje mažėja ir dėl mirtingumo. Kasmet Lietuvoje miršta po daugiau kaip 200 vaikų.
Gera naujiena yra ta, kad vaikų iki 17 metų mirtingumas per pastaruosius trejus metus sumažėjo, tačiau per metus kone dukart išaugo nusižudžiusių nepilnamečių skaičius.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro išankstiniais duomenimis, 2012 metais nesulaukę pilnametystės mirė 242 vaikai, tarp kurių didesnė dalis (151) – berniukai. 118 mirusių vaikų buvo nė metų neturintys kūdikiai, kurių dauguma užgeso per pirmuosius du savo gyvenimo mėnesius.
2011 metais iš viso mirė 290 vaikų iki 17 metų (187 berniukai ir 103 mergaitės). Tais metais mirė ir daugiau kūdikių – 144.
2010 metais netekome net 308 vaikų (189 berniukų ir 119 mergaičių). Tarp mirusių vaikų – 153 kūdikiai iki vienerių metų.
Dažniausiai vaikų nuo 1 iki 17 metų mirtį lemia išorinės priežastys, tarp kurių daugiausia – savižudybių.
Mitas, kad vaikai nesižudo
Išankstiniais duomenimis, pernai savo noru iš gyvenimo pasitraukė 17 vaikų: 12 berniukų ir 5 mergaitės, tai yra dukart daugiau, negu 2011 metais.
Prieš dvejus metus prieš save ranką pakėlė devyni nepilnamečiai: 8 berniukai ir 1 mergaitė. 2010 metais nusižudė 12 vaikų – po šešis berniukus ir mergaites.
Didesnė nusižudžiusių vaikų dalis gyveno kaimuose.
„Vienas iš mitų apie savižudybes yra tas, kad vaikai nesižudo. Deja taip nėra. Vaikai taip pat kenčia ir susidūrę su sunkiomis, krizinėmis gyvenimo situacijomis gali galvoti, kad jiems niekas negali padėti ir vienintelė išeitis - savižudybė. Vaikai, kurie nesulaukia adekvačios aplinkinių bei specialistų pagalbos, neturėdami vilties gali mėginti žudytis ir šie bandymai gali baigtis tragiškai. Todėl labai svarbu, kad aplinkiniai pastebėję vaiką ar paauglį, kuris siunčia ženklus apie nenorą gyventi sureaguotų į tai rimtai ir paskatintų kreiptis pagalbos“, - įspėjo psichologė Inga Šulcienė.
Žudosi ir dėl meilės
Atsakyti, kodėl vaikai savo noru pasitraukia iš gyvenimo, sunku. Psichologai teigia, kad nėra vienintelės problemos, lemiančio savanorišką mirtį.
Savižudybes dažniausiai lydi psichosocialinės ir įvairios kitos priežastys, pavyzdžiui, sudėtingos meilės istorijos, nesutarimai su artimais žmonėmis, bendravimo stoka, patyčios, nesėkmės moksle, nepriteklius.
Svarbus rizikos faktorius yra paauglystė, kada vaikai išgyvena daugybę pokyčių, pradedant fiziniu brendimu ir besikeičiančia pažintine raida, baigiant asmenybės bei moralinės raidos pakitimais.
Paaugliai, kaip ir suaugę, patiria nemažai konfliktų: šeimoje, mokykloje, tarp bendraamžių ir pan., susiduria su begale problemų, kurių pats nebepajėgia išnarplioti ir įveikti.
Tyčiojasi rečiau
Viena galimų vaikų savižudybių priežasčių – bendraamžių patyčios. Tiesa, pastaraisiais metais Lietuvoje jų mažėja.
Patyčių mažėjimo tendenciją rodo kas ketverius metus atliekamas Lietuvos moksleivių sveikos gyvensenos tyrimas ir nuo 2008 m. atliekama pradinė Olweus patyčių prevencijos programą vykdančių mokyklų mokinių apklausa. Šios apklausos duomenimis, 2008 m. patyčias patyrė 30,3 proc. mokinių, 2009 m. – 27 proc., 2011 m. – 25,2 proc.
Dažniausiai patyčias mūsų šalyje patiria vienuolikos metų vaikai: 27 proc. mergaičių ir 32 proc. berniukų. Labiau linkę tyčiotis berniukai, o patyčių dažniausiai griebiasi penkiolikmečiai.
Požiūris į vaiko teises – neigiamas
O kaip saugumas? Ar padėtis vaikų teisių apsaugos srityje gerėja?
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus patarėjai Egidijus Meilus ir Audronė Bedorf teigė, kad vaiko teisių apsaugos sritis yra itin plati, reikalaujanti nuolat peržiūrėti taikomus būdus ir priemones bei ieškoti naujų, kadangi valstybės ir visuomenės gyvenime nuolat vyksta pokyčiai, ir kiekvienas laikmetis atneša naujų iššūkių.
„Deja, ne visada valstybė sugeba tinkamai ir laiku spręsti kylančias problemas. Vertinant Lietuvoje sukurtą teisinę bazę, galima sakyti, kad ji iš esmės sudaro teisinius pagrindus tinkamai vaiko teisių apsaugai. Tačiau vienas iš didžiausių iššūkių yra teisės aktų, valstybės prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimas praktikoje“, - komentavo patarėjai.
Vaiko teisių apsaugos srityje galima pastebėti teigiamų pokyčių, tačiau pastaraisiais metais dėl ekonominės finansinės padėties valstybėje ir sumažinto vaiko teisių apsaugos sričiai skirto finansavimo iškilo daugiau problemų ir sunkumų, siekiant tinkamai apsaugoti ir užtikrinti vaikų teises praktiškai.
Pastangas labiau apsaugoti nepilnamečius esą apsunkina ir neigiamas visuomenės požiūris į vaiko teises, ne visuomet įsigilinant ir suprantant konkrečios vaiko teisės esmę, o išimtinai akcentuojant vaiko pareigų svarbą.
Neretas pažeidimas – smurtas
Lietuvos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba dažniausiai nustato tokius pažeidimus, kaip smurtas prieš vaiką, vaiko nepriežiūra ir tinkamų gyvenimo sąlygų neužtikrinimas, teisės bendrauti su atskirai gyvenančiu vienu iš tėvų, artimais giminaičiais pažeidimas.
Daugiausia nusiskundimų įstaiga gauna dėl savivaldybių administracinių padalinių, dauguma iš jų – dėl savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių – veiksmų arba neveikimo, tačiau reikia paminėti, kad tik dalis jų pasitvirtina.
Neretai kontrolierius sulaukia ir nusiskundimų dėl šeimos narių, artimų giminaičių netinkamo elgesio su vaiku. Didžioji dalis (92 proc.) šių skundų pasitvirtina.
Taip pat skundžiamasi globėjų, švietimo įstaigų, policijos, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, visuomenės informavimo priemonių ir kitų asmenų veiksmais ar neveikimu, kas, pareiškėjų nuomone pažeidžia vaiko teises.
