Vestuvės Vilniaus civilinės metrikacijos biure – tai tikras maratonas. Jaunimo poros su juos lydinčiais draugais iš pradžių turi stovėti eilėje ir laukti, kol susituoks kitos anksčiau atėjusio poros. Sumainius aukso žiedus jų laukia būtina ceremonija – fotosesija ant pastato laiptų. Į dangų skrieja ryžiai, centai, rožių žiedlapiai. Galiausiai pasipila sveikinimai, dovanos, pokši putojančio vyno buteliai.
Po to dažna pora patraukia už kampo, kur prabangių limuzinų bagažinėse jų laukia iš ryto sutepti sumuštiniai – juk vakaras bus ilgas.
Šiais metais per gražiausia šeimyninio gyvenimo švente laikomą dieną populiariausi yra nebrangūs šampanizuoto vyno gėrimai. Svečiai vaišinasi į pintus krepšius sukrautais vafliniais saldainiais. Aplink vestuvininkus sukiojasi močiutės ir vaikai. Linkėdami laimės pagal tradicijas jie jaunavedžių prašo vieno kito saldainio.
Įdomiausia vestuvių detalė - pasipuošusių moterų suknelės. Gana kukliai atrodančias jaunąsias paprastai nustelbia jų palydovės. Pamergės puošiasi oranžinėmis, tamsiai raudonomis, geltonomis, įvairiomis akį rėžiančių spalvų suknelėmis. O vyrai renkasi baltus, juodus arba blizgančius kostiumus.
Atrodo, kad labiausiai vestuvės nepatinka prie civilinės metrikacijos skyriaus dirbančiam kiemsargiui. Jis su didele šluota nardo tarp svečių ir vos spėja šluoti ant šaligatvio ir pastato laiptų išbarstytus gėlių žiedlapius, vaiko būrį ryžius lesančius alkanų balandžių. Sušluotus žiedlapius kai kurie svečiai sėmė glėbiais ir vėl mėtė ant ką tik susituokusių draugų galvų.
