Prieš šešerius metus netekęs darbo italas Gianpiero Cerizza nenuleido rankų ir ėmėsi to, ką moka geriausiai – taisyti, kas neveikia, ir kitų, paprastai, vyriškų pareigų. Monca mieste, Italijos šiaurėje, įkūręs įmonę šmaikščiu pavadinimu „Marito in affitto“ („Sutuoktinio nuoma“. – Red.), šiandien 63-jų ponas G.Cerizza džiaugiasi sėkmingu verslu Italijoje, Europoje ir planuoja atidaryti filialą Lietuvoje.
Pasak G.Cerizza, verslo idėja yra paprasta – tiesiog daryti tai, ką ir turėtų atlikti sutuoktinis: sutaisyti bėgantį čiaupą, sukonstruoti lentyną, pakeisti prakiurusią padangą, perdažyti sieną, patarti įvairiais klausimais ir atlikti kitas namų ruošos užduotis.
„Tik šiuo atveju ponios neturi mums gaminti, lyginti, skalbti ir kęsti mūsų knarkimo, – juokiasi italas. - Padedame poroms išvengti šeimyninių barnių: ji nepyksta, jis nestresuoja“.
Išgarsėjo per dieną
Anksčiau G.Cerizza dirbo mechaniku, tačiau jam einant 55-uosius metus, įmonė užsidarė ir jis neteko darbo. Pasak vyro, sulaukus jo amžiaus buvo nelengva rasti naują darbą, todėl, pasitaręs su sūnumi Fabio, kuris tuo metu dirbo degalinėje ir taip pat nebuvo patenkintas, nutarė kartu imtis verslo ir sugalvojo dėmesio vertą įmonės pavadinimą.
Netrukus viena jų platinamų skrajučių atsidūrė vieno didžiausio Italijos dienraščio „Corriere della Sera“ žurnalisto rankose. Pastarasis parašė straipsnį ir kitą dieną vyrai tapo žinomi Italijoje.
„Iš pradžių į mus kreipėsi dėl smulkių darbų, dirbome dviese su sūnumi tik Moncos mieste, tačiau klientų daugėjo, kelionės ilgėjo, - prisimena G.Cerizza. - Buvome švarūs, mandagūs, punktualūs ir gerai atlikome užduotis. Taip žmonės mus pradėjo rekomenduoti vieni kitiems.“
Šiuo metu Italijoje franšizės principu veikia keturiasdešimt „sutuoktinių“ nuomos filialų. Pirmoji Italijoje ir Europoje pasiūliusi „sutuoktinių“ nuomą, dabar per savaitę įmonė sulaukia beveik dviejų šimtų skambučių, filialų atidaryta Vokietijoje, Belgijoje, Austrijoje, Danijoje, Šveicarijoje ir Olandijoje. „Turime planų ir Lietuvoje. Labai norėtume čia atidaryti filialą, juolab, kad mūsų įmonės ženklas yra įregistruotas Europos Sąjungoje“, - portalui lrytas.lt sakė G.Cerizza.
Žmonos stebi akylai, vyrai išeina iš krašto
Šiuo metu 63-jų italas dėl laiko trūkumo „sutuoktiniu“ nebedirba, yra atsidėjęs rinkodarai ir verslo plėtrai kitose šalyse. Pasak G.Cerizza, iš pradžių žmona Carla į jo sumanymą žiūrėjo keistai, tačiau rasti kito darbo nesisekė, be to, žmona, pažinodama vyro ramų charakterį, stengėsi pasitikėti. „Daugelis mūsų „sutuoktinių“ jau yra vedę, turi vaikų ir nebenori tuoktis dar kartą. Asmeniškai, nėra pasitaikę romantiškų nuotykių. Kaip kitiems - nežinau. Tačiau žinau, kad mūsų įmonės vyrai yra akylai stebimi savo žmonų“, - juokiasi verslininkas.
Visoje Italijoje dirba beveik du šimtai „sutuoktinių“, kurie turi daugiau nei dešimt tūkstančių klientų. Tiesa, daugiausia į juos kreipiasi moterys, vidutiniškai 40-50 metų mokytojos ir tarnautojos, ir tik penkiolika procentų visų klientų sudaro vyrai. G.Cerizza pasakoja, kad kreipiasi pensininkai ir dirbantys vyrai, kurie neturi laiko, nenori arba nemoka.
Dažniausiai vyrai prašo atlikti didesnius darbus, pvz., pakeisti stogą. Pasitaiko ir juokingų situacijų.
„Viena moteris kreipėsi pagalbos, bet likus dviems valandoms iki atvykimo, atšaukė užsakymą. Susigėdęs vyras apsiėmė atlikti darbą pats.
Kitą dieną jau vyras mums skambino ir paprašė atvykti, nes, bandydamas pakabinti paveikslą, sugadino visą sieną, - šypsosi italas ir čia pat prisimena kitą istoriją. - Kartą mums paskambino vyras, kuris turėjo nuvežti žmoną ir uošvienę prie jūros, tačiau nenorėjo pats to daryti.
Jam labiausiai rūpėjo, kad jas išvežtume prieš devynias, nes devintą valandą turėjo susitikimą. Su kuo, nesakė.“
Svarbiausias reikalavimas „sutuoktiniui“ - patikimumas
Išsinuomoti „sutuoktinį“ Italijoje kainuoja nuo 20 iki 30 eurų. Pagrindiniai jiems keliami reikalavimai - patikimumas, rimtumas, pageidaujama, kad būtų vedę ir turintys vaikų, ir puikuikiai išmanytų darbus. „Mūsų „sutuoktinis“ geba atlikti įvairius darbus, ne tik taisyti. Vedame šunis į gyvūnų grožio saloną, tikriname automobilį, atskubame padėtį viltį praradusiam sūnui, kai šis skambina, pametęs motorolerio raktus, palydime ponias į teatrą ir jas parvežame“, - vardija G.Cerizza.
Galimybe išsinuomoti „sutuoktinį“ džiaugiasi ir klientai. 45-rių metų tarnautoja Mariella Bellanca iš Nova Milanese miestelio, Moncos provincijoje, antrą sutuoktinį „įsigijo“ prieš dvejus metus. Šis sutvarkė rūsio patalpas, suremontavo garažo vartus. M.Bellanca kreipiasi į įmonę kelis kartus per metus, vertina, kad „sutuoktinio” iškvietimas nemokamas, ir patikina, kad pavydo iš vyro pusės nėra. „Ne, priešingai, jis patenkintas, kad ant jo nebambu“, - juokėsi ji.
Kita klientė, 34-rių konsultantė Tiziana Pironi iš Casatenovo miestelio, „sutuoktinio” paslaugomis naudojasi beveik kiekvieną mėnesį, palieka jam namų raktus ir darbų sąrašą. „Tarkime, jei reikia ką nors perdažyti, pasitaiko, kad kiti darbininkai palieka netvarką, tačiau su „sutuoktiniais“ taip nenutinka. Grįžti namo, darbai atlikti, namai sutvarkyti. Ir vyras patenkintas, nes jam nereikia gaišti laiko. Man trūko tokių paslaugų, o dabar, jei tik iškyla problemų, skambinu „sutuoktiniui“ ir jis padaro viską“, - portalui lrytas.lt teigė T.Pironi.
„Marito in affitto“ įkūrėjas Gianpiero Cerizza sako bandęs ir žmonų nuomą, tačiau paklausos nesulaukė esą dėl karšto italių būdo: „Moterys savo namuose linkusios matyti vyrą, o ne kitą moterį. Jos yra namų karalienės ir jei namuose mato jauną, gražią „išnuomotą“ žmoną, jaučia pavydą. Šiaip ar taip, kiekviename mūsų filiale yra ir moterų, kurios atlieka darbus, pvz., nuveda vaikus į mokyklą, padeda vyresnio amžiaus žmonėms, kai jų vaikai užsiėmę. Visgi net ir besikreipiantieji dėl virėjo paslaugų dažniausiai pageidauja virėjo vyro“.
