– Kaip paaiškintumėte sužadėtuvių prasmę?
– Jau šiame žodyje užkoduota, kad tai – tam tikras pažadas, tarpusavio susitarimas.
Sužadėtuvės reiškia, kad pora savo ketinimus ir apsisprendimą galutinai turi įvertinti ir patvirtinti arba ne.
– Sovietmečiu poros tuokėsi be sužadėtuvių, nes tokios tradicijos nebuvo. Ar sužadėtuvės ką nors keičia dabar?
– Anais laikais neegzistavo labai daug tradicinių reiškinių, tarp jų nebuvo ir oficialios bažnytinės santuokos.
Sužadėtuvės – bendražmogiška tradicija, žinoma beveik visuose kraštuose.
Rytų šalyse arba Europos karališkosiose šeimose vykdavo netgi mažamečių vaikų sužadėtuvės – kad jie augdami žinotų savo porą ir vienas kitam skirtų daugiau dėmesio.
– Išlikęs prietaras: jeigu per metus sužadėtiniai nesusituokia, sužadėtuvės atšaukiamos. Ar sužadėtuvės gali būti terminuotos?
– Laikas nuo sužadėtuvių iki vestuvių skirtas sužadėtiniams vienam kitą geriau pažinti, aptarti būsimo šeimos gyvenimo modelį ir viską įvertinus rinktis arba ne.
Nutraukti sužadėtuves galima iki pat santuokos bažnyčioje.
Ne veltui anksčiau būdavo spėliojama, ar nuotaka vestuvių rytą nepabėgs.
Dabartinės nuotakos nebėga, nes jau būna apsisprendusios. Kam bėgti nuo altoriaus, jeigu iki to žingsnio jau būna aišku, kad pora nesutaria. Tokiu atveju ji ir nebevyksta tuoktis.
Sužadėtuvių termino niekada nebuvo.
Jos gali trukti tiek, kiek reikia, kol galiausiai žmonės apsisprendžia – ar jie tuoksis, ar skirsis.
