Elektrėniškė J.Kubilienė (31 m.), su vyru Gyčiu auginanti pusketvirtų metų dukterį Luką, krūpteli, kai televizoriaus ekrane išvysta ar per radiją išgirsta kvietimą kraujo donorus skubiai aukoti kraujo, rašo dienraštis "Lietuvos rytas".
Jolita tapti kraujo donore nebegali, bet jos artimieji, draugai, giminės – visi yra paaukoję kraujo, mat ji pati be šios dovanos būtų negyvenusi.
Jolita vis prisimena 2009-ųjų lapkričio 15-ąją. Tądien gimė jos duktė Luka, bet džiaugsmas sulaukus naujagimės jos šeimoje truko neilgai.
Laukdamasi dukters Jolita jautėsi puikiai, nėštumo mėnesiai buvo sklandūs, todėl gimdyti į Trakų ligoninę moteris vyko gerai nusiteikusi.
Penktą valandą ryto prasidėjus sąrėmiams, žmoną ligoninėje palaikė ir jos vyras Gytis. Jis taip pat nė neįtarė, kad netrukus teks ginti nuo savęs kuo tolyn blogas mintis.
Luka gimė sveika, cezario pjūvio neprireikė. Bet po kelių minučių, kai naujagimę Jolita priglaudė prie savo krūtinės, staiga prasidėjo kraujoplūdis. Kraujas tekėjo upeliais. Šis vaizdas ypač sukrėtė jos vyrą.
„Jei kas nors man būtų apie tai papasakojęs, būčiau nepatikėjęs, kad taip gali būti“, – iki šiol stebisi Gytis.
Iš pradžių jis save ramino. Žmogaus organizme yra apie 5 litrus kraujo, o Trakų ligoninėje tuo metu buvo 2 litrai kraujo komponentų ir 2 litrai kraujo plazmos.
Tačiau greitai pasidarė aišku, kad Trakuose turimų donoro kraujo ir plazmos atsargų nepakaks – jos greitai seko, o Jolitai vis trūko kraujo.
Sunerimę Trakų ligoninės medikai ėmė telefonu ieškoti pagalbos Santariškių klinikų Kraujo centre.
Atvykus medikų brigadai, kuri atgabeno paruoštų kraujo komponentų, paaiškėjo, kad Jolitą būtina kuo skubiau operuoti.
Kad sumažėtų plotas, iš kurio veržte veržėsi kraujas, medikams teko pašalinti gimdą.
Antroji operacija buvo atlikta Jolitą iš Trakų pervežus į Vilniaus universiteto Santariškių klinikas.
Tą savaitgalį budėjo patyręs chirurgas Vilius Rudaitis. Operacija buvo sėkminga, pacientė trumpam atsigavo, bet netrukus ir vėl pasijuto blogai.
Reanimacija, Intensyvios terapijos skyrius – gydytojų kova už Jolitos gyvybę tęsėsi.
O kas buvo toliau?
„Nieko neprisimenu, klauskite mano vyro Gyčio, jis elgėsi kaip tikras didvyris“, – aiškino Jolita.
Gytis tikino tomis dienomis nesijautęs jokiu didvyriu. Gydytojai buvo nustatę – jo žmoną ištiko hemoraginis šokas. Tai reiškė, kad netekus daug kraujo smegenims grėsė deguonies badas.
Dėl šios priežasties naktimis Jolita palatoje blaškydavosi, dainuodavo, norėdavo keltis, eiti šokti. Nebuvo galima nakčiai palikti jos vienos.
Laikas ligoninėje Gyčiui slinko lėtai. Praėjo dar dvi savaitės, gimdyvė buvo gydoma Neurologijos skyriuje, o vėliau perkelta į Reabilitacijos skyrių.
„Sustokite. Nuo šios vietos aš jau atsimenu, kas su manimi darėsi, o tai, kas buvo iki tol, atmintyje išsitrynė“, – prisipažino Jolita.
Tik praėjus daugiau kaip mėnesiui po gimdymo Jolitos savijauta pagerėjo ir gydytojai sutiko moterį trumpam išleisti į namus. 2009-ųjų Kalėdų išvakarėse atsigavusi ir sustiprėjusi Jolita jau turėjo jėgų paimti ant rankų savo dukterį.
Po švenčių moters gydymas Reabilitacijos skyriuje tęsėsi.
Vien Santariškėse jai teko praleisti apie 2,5 mėnesio.
Gyčiui gydytojai aiškino, kad jo žmonos atvejis labai retas – iš 10 tūkstančių pasitaiko vos aštuoni atvejai, kai kraujo krešėjimo sutrikimas išaiškėja tiktai po gimdymo ar kokių nors rimtų traumų.
Ženklų, kad jos kraujas blogai kreša, Jolita sulaukė ir anksčiau, bet daug kas tada jai atrodė normalu.
Pavyzdžiui, kartą pašalinus protinį dantį jai visą dieną kraujavo žaizda. Jolitą odontologas dėl to buvo įspėjęs, todėl moteris nejuto didelio nerimo.
Tikroji priežastis, kodėl jos kraujas srūva upeliais ir negali užsitraukti žaizda, išaiškėjo gerokai vėliau.
Kai prieš keletą metų išoperavus įaugusį į pirštą nagą tris paras vėl smarkiai kraujavo, J.Kubilienė gavo siuntimą į Klaipėdos jūrininkų ligoninę.
Čia ir buvo nustatyta, kad moteris serga Willebrando liga. Sutrikęs krešėjimas – šios ligos požymis.
Sužinojusi bėdų priežastį moteris pasidarė daug atsargesnė. Dabar Jolita su savimi vežiojasi medicinos pažymą, kuo ji serga.
Jeigu moteris patektų į avariją ar patirtų kokią nors kitą traumą, toks dokumentas praverstų greitosios pagalbos medikams.
J.Kubilienė neprisimena, kad kas nors jos giminėje būtų kentėjęs nuo šios ligos. Ji tiki, kad duktė Luka yra sveika.
Šiuo metu mergaitė dar per maža, kad gydytojai galėtų atlikti visus tyrimus, padedančius nustatyti Willebrando ligą.
Todėl tėvams patariama atkreipti dėmesį, ar mergaitės kūno nenusėja mėlynos dėmės, ar jai susižeidus nepastebimas gausesnis, nei įprasta, kraujavimas.
Nors praėjo beveik ketveri metai nuo tos dienos, kai J.Kubilienės gyvenimas apvirto aukštyn kojomis, ji pati ir jos vyras Gytis iki šiol jaučiasi dėkingi visiems kraujo donorams, kurių dovana išgelbėjo moters gyvybę.
Gydytojai pataria Jolitai skirti daugiau dėmesio sau – ilgiau būti gryname ore, sportuoti, nepervargti, gerai išsimiegoti.
Kad galėtų stiprinti dėmesį ir lavinti atmintį, Jolita su dukterimi Luka sprendžia kryžiažodžius, renka įvairias dėliones.
– Kuo ypatinga J.Kubilienės istorija? Kiek maždaug kraujo jai buvo perpilta? – paklausiau Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Kraujo centro vadovės gydytojos Linos Kryžauskaitės.
– Padėtis buvo ekstremali, tik bendromis medikų ir kraujo donorų pastangomis pavyko išgelbėti motinos gyvybę.
Pacientei per trumpą laiką buvo perpilta daugiau kaip 20 litrų įvairių kraujo komponentų – eritrocitų, trombocitų masės, plazmos.
Norint paruošti tokį kiekį kraujo komponentų, reikia maždaug 50 kraujo donorų.
Moters gyvybė kabojo ant plauko – buvo brangi kiekviena minutė.
Todėl visada svarbu turėti pakankamai kraujo komponentų atsargų ir operatyviai reaguoti, jeigu kam nors iškyla pavojus.
– Ar dažnai pasitaiko tokių sudėtingų atvejų?
– Sudėtingi kraujo perpylimo atvejai – mūsų kasdienybė. Kraujo krešėjimo sutrikimai yra paslaptingi.
Neretai apie tokį įgimtą sutrikimą žmogus nieko neįtaria, kol nepatenka į bėdą.
Būna atvejų, kai išgelbėtam pacientui vėliau diagnozuojamas kraujo krešėjimo sutrikimas, kuris paprastai pasireiškia gausiu kraujavimu tik po traumos, operacijos ar gimdymo.
– Kiek pacientų kasmet išgelbėja Kraujo centras?
– Kasmet Santariškių klinikose kraujas perpilamas daugiau nei dešimčiai tūkstančių pacientų. Daugelio jų poreikiai – specifiniai dėl sutrikusio imuniteto, imunologinio nesuderinamumo ir kitų priežasčių.
Todėl Santariškių klinikų Kraujo centre yra diegiamos naujos šiuolaikinės kraujo saugumo technologijos, pavyzdžiui, iš visų kraujo komponentų pašalinama leukocitų priemaiša, gaminami specialūs kraujo komponentai naujagimiams ar pacientams, kurių imunitetas yra nusilpęs.
Čia ruošiamos ir kaupiamos įvairių kraujo komponentų atsargos, atsižvelgiama į kiekvieno paciento poreikius. Nesvarbu, ar būtų reikalingas didelis kraujo perpylimas, ar būtų ruošiami kraujo komponentai naujagimiui, ar pacientams, kuriems persodinti donoro organai ar kaulų čiulpai.
Santariškių klinikose gydomi itin sunkios būklės pacientai, o gydytojai susiduria su nestandartinėmis ir sudėtingomis situacijomis.
Todėl būtina, kad čia pat būtų reikalinga įranga ir specialistai, galintys skubiai pagal poreikį ruošti kraujo komponentus.
Mūsų kraujo centre kraujo komponentai ruošiami ir teikiami pacientams 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę.
Skubi universitetinė transfuziologinė pagalba klinikų pacientams prieinama visą parą.
Liga pavadinta suomių mokslininko garbei
Willebrando liga (sutrumpintai vadinama WL) yra paveldimas kraujo krešėjimo sutrikimas. Ja serga apie 1 proc. Žemės rutulio gyventojų.
Iki 1926-ųjų, kol suomių mokslininkas Erikas von Willebrandas aprašė šią ligą, buvo manoma, kad kraujo krešėjimo sutrikimu hemofilija gali sirgti tik vyrai. Nuo hemofilijos Willebrando liga skiriasi tuo, kad ja gali susirgti tiek vyrai, tiek moterys.
Willebrando liga sergančių žmonių kraujo plazmoje trūksta kraujo krešėjimo faktoriaus, vadinamo Willebrando faktoriumi.
Dėl šios priežasties netgi nedidelės traumos, pavyzdžiui, danties rovimas, gali sukelti gausų sunkiai sustabdomą kraujavimą.
Bėda ta, kad tik nedidelė dalis Willebrando liga sergančių asmenų žino, kas jiems yra.
Sunkūs ligos simptomai pasireiškia retai, o dar rečiau tokiems žmonėms prireikia nuolatinio gydymo.
Iki šiol Willebrando liga – dažniausiai paveldimas sutrikimas, lemiantis padidėjusį kraujavimą.
Būtina atkreipti dėmesį
Įtarti Willebrando ligą ar kitą kraujo krešėjimo sutrikimą galima, jei:
ant kūno dažnai atsiranda kraujosruvų, nors žmogus neprisimena, kad būtų susitrenkęs;
kraujuoja į sąnarius ar į raumenis;
neįprastai ilgai kraujuoja pašalinus dantį ar po kitų chirurginių procedūrų;
moteris vargina labai ilgos ir sunkios menstruacijos;
dažnai pasipila kraujas iš nosies.
