Išsikapstęs po rimtos stuburo traumos, 42-ejų Audrius Kalvėnas prašo Vyrų krizių centro darbuotojų padėti jam atgauti tėvui priklausančias teises į dukterį, rašo dienraštis "Lietuvos rytas".
Vyras tikina, kad po nelaimės jam trukdoma rūpintis mažamete dukterimi. Tai esą daro ne tik motina, bet ir valstybinės institucijos.
A.Kalvėnas norėtų su mergaite bendrauti dažniau ir reikalauja oficialiai pripažinti šią jo teisę.
„Jeigu buvai geras tėvas ir rūpinaisi vaiku, po skyrybų tai reikės sunkiai įrodinėti.
Valdiškos institucijos nenoriai patiki tėvo gebėjimais ir užmerkia akis, kai vaiku ima manipuliuoti moterys”, – tikino kompiuterių specialistas A.Kalvėnas.
Tai patvirtina ir kitų vyrų, kurie kreipėsi teisinės pagalbos į Vyrų krizių centrą Kaune, istorijos.
Jaučiasi antrarūšis tėvas
A.Kalvėnas prieš kelerius metus šoko į vandenį ir susižalojo stuburą. Dabar jis priverstas judėti neįgaliojo vežimėliu, tačiau gali dirbti, vairuoti automobilį.
Vyras mielai prižiūrėtų ketverių su puse metų dukterį dienos metu.
„Realiai tai ir darau. Bet įteisinti tokios priežiūros įstatymiškai beveik neįmanoma. Valstybė neleidžia po tėvų skyrybų nustatyti dviejų vaiko gyvenamųjų vietų. O kai vieta tiktai pas motiną, moterys ima tuo piktnaudžiauti”, – aiškino A.Kalvėnas.
Santykiai su žmona po nelaimės pasikeitė. Blaiviai įvertinę padėtį, sutuoktiniai išsiskyrė, bet A.Kalvėnas nesitikėjo, jog dėl neįgalumo jis taps antrarūšiu tėvu.
„Dėl to, kad negali vaikščioti, santykis su vaiku nepasikeičia. Ar judi keturiais ratais, ar su ramentais, atsakomybė ir jausmai vaikui – tokie patys”, – kalbėjo vyras.
Nelaimės ardo santuokas
Nelaimė įvyko 2009-ųjų rugpjūtį. A.Kalvėnas buvo priverstas metus ir kelis mėnesius praleisti reabilitacijos įstaigose.
„Dar gydydamasis siūliau žmonai priimti sprendimą – prašiau rimtai pagalvoti, ar tikrai galiu iš sanatorijos grįžti namo. Ji sutiko. Tačiau grįžus vis tiek teko išspausti pūlinį – santykiai tapo per sudėtingi.
Pernelyg nesistebėjau, nes panašių pavyzdžių, kai rimtos nelaimės suardo santuoką, daug”, – sakė kaunietis.
Bet vyras nesitikėjo, kad jo bus paprašyta išsikraustyti tuojau pat. Šeima gyveno žmonos bute.
„Nesutikau ir kreipiausi į teismą, kad būtų nustatytas terminas, per kiek laiko turiu išsikelti. Man buvo duotas vienų metų laikotarpis”, – sakė A.Kalvėnas.
Per tą laiką kaunietis pardavė turėtą sklypą ir už gautus pinigus pritaikė nuolat gyventi savo motinos sodo namelį. Visą laiką, kol tebegyveno žmonos bute, jis prižiūrėjo dukterį, kuri nelankė darželio.
Vyras tikėjosi, kad jam bus suteikta teisė ir toliau prižiūrėti mergaitę, kai iš žmonos buto jis išsikels.
Užgavo tinklaraščio įrašai
A.Kalvėnas, mėgindamas išmokti gyventi neįprastomis aplinkybėmis, sukūrė savo tinklaraštį www.neigalus.info. Tai buvo bandymas įvardyti, ką jaučia staiga neįgaliu tapęs žmogus, ir bendraminčių ieškojimas.
Vyras ėmė atvirai aprašinėti, kokias problemas patiria neįgalus žmogus, ir kėlė klausimą, ar įmanoma lygiavertė sąjunga su sveikuoju.
A.Kalvėnas rašė: „Su žmona siekiau sąžiningo pokalbio. Nenorėjau, kad manęs tik gailėtųsi ir apgaudinėtų (kaip žmogų, ne kaip vyrą, nors ir šią temą reikėtų panagrinėti, nes joje yra „smagių” dalykų).
Rezultatas buvo malonus – mane palaikė, stiprino, tikino, kad neturėčiau galvoti apie blogą pabaigą ir stengčiausi kuo greičiau pasveikti.
Lyg ir gerai, lyg ir ramu turėjo būti, tačiau svetimi pavyzdžiai ir paaštrėjusi savigarba man neleido nurimti. Viduje ruošiausi blogiausiam, nors pagrindo lyg ir nebuvo.
Bet netrukus santykiai pakrypo taip, kad privertė padaryti tokią išvadą: „Neturėkite iliuzijų. Įgalaus ir neįgalaus partnerystė yra tokia pat reali, kaip giminystės ryšiai su Fėja Geradare.”
Gali būti, kad vyro atvirumas įžeidė žmoną. Gal A.Kalvėnas neįvertino, kad žmona po vyro sužalojimo irgi patiria didelį stresą. Penkeriais metais jaunesnė moteris kreipėsi į teismą ir prašė kompensacijos už garbės ir orumo įžeidimą.
„Teismus ji pralošė, tačiau ėmė manipuliuoti vaiku. Dar man gulint ligoninėje be mano žinios buvo užrašiusi dukterį į valstybinį darželį, nors siūliausi vaiką prižiūrėti toliau”, – pasakojo A.Kalvėnas.
Vyras sako, kad, prasidėjus nesusikalbėjimui, buvusi žmona jam pažadėjo, jog darys viską, kad vyras kuo rečiau matytų dukterį.
Su tėvu veiksmų nederino
Mažametės tėvas surado privačią mokyklėlę „Vėjų fėja” ir sutiko už ją mokėti iš savų lėšų, nors teismo buvo priteista mokėti tik 380 litų alimentų per mėnesį. Jis siūlė buvusiai žmonai susitarti taikiai, tačiau ji nekreipė dėmesio į vaiko tėvo valią.
Tada A.Kalvėnas pranešė Šančių vaikų darželiui, jog buvusi jo žmona melagingu būdu gavo vietą, nes pateikė informaciją, kad jis tariamai nepajėgus prižiūrėti mergaitės.
„Kai jie pamatė, jog neguliu lovoje, vairuoju automobilį, galiu pagaminti vaikui maisto, juo pasirūpinti, duktė buvo išbraukta iš darželio sąrašų”, – sakė A.Kalvėnas.
Apie situaciją tėvas informavo ir Švietimo skyrių. Jis paaiškino, kad motinos sprendimas vienašališkas ir nesuderintas su tėvu.
Teismai – motinų pusėje
Dar didesnį smūgį vyras patyrė, kai suprato, jog valstybinės institucijos vienareikšmiškai palaiko motinos poziciją ir įtariai žiūri į vyrus, kurie nori lygiateisiškai spręsti, koks bus vaiko likimas.
Kauno apylinkės teismas nusprendė, jog mažametė privalo lankyti vaikų darželį, ir taip smarkiai apribojo tėvo galimybes bendrauti su dukterimi.
A.Kalvėnui buvo leista tik pirmadieniais ir trečiadieniais pasiimti vaiką 17 val. ir parvežti jį motinai pusę aštuonių vakare. Taip pat jam leista savo namuose bendrauti su dukterimi du savaitgalius per mėnesį ir būti kartu per dalį valstybinių švenčių.
Tokių retų pasimatymų su dukterimi tėvui nepakako. Jis jautėsi ir taip praradęs per daug laiko, kol gydėsi ligoninėse ir nepajėgė bendrauti su dukterimi.
„Vaiko ugdymo poreikis tapo pretekstu atskirti vaiką nuo tėvo. Pagal įstatymą ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas. Ar jo reikia, sprendžia ne vienas iš tėvų, o abu. Juo labiau kad aš rūpinausi dukters socializacija ir suradau privačią ikimokyklinę įstaigą, kurioje nereikia būti visą dieną”, – aiškino A.Kalvėnas.
Tačiau vyro požiūris į tėvo teises niekam nerūpėjo. Jo jausmai – taip pat.
Gyvenamoji vieta – pas vieną
Kaunietį pribloškė Kauno apylinkės teismo teisėjos pasakyta frazė, kad „toks aktyvus bendravimas su tėvu neatitinka vaiko poreikių”.
„Duktė 30 kartų per dieną apsikabina mano kaklą ir sako: „Tėti, aš tave myliu.” Gal ji ir nedrįstų to daryti motinai matant, bet bendraudamas aiškiai matau, jog dukteriai manęs labai reikia. Bet tai nerūpi nei vaikų teisių apsaugos specialistams, nei teisėjams”, – pasakojo A.Kalvėnas.
Tiksliųjų mokslų atstovas kritikuoja teisininkų nuostatą gyvenamąją vaiko vietą nustatyti tik pas vieną iš tėvų. Išankstinis manymas, kad tik motina gali tinkamai pasirūpinti vaiku, A.Kalvėną glumina.
„Realybės nepaisantys teismo sprendimai yra absurdiški ir keistini”, – teigė tėvas.
Kadangi realiai A.Kalvėnas su vaiku praleidžia daug daugiau laiko, nei nurodyta teismo nutartyje, vyras kreipėsi į teismą dar sykį, kad būtų įteisintas kartu su dukterimi de facto praleidžiamas laikas.
„Kam jums šito reikia?” – paklausiau.
„Kai nuostata neįtvirtinta, kita pusė įgauna laisvės nesilaikyti susitarimo. Kada nori – vaiką atveža, kai nenori – neduoda.
Pernai dukters motina išvežė mergaitę į kaimą, nors mokyklėlėje vyko jai svarbi šventė”, – aiškino A.Kalvėnas.
Vyras tvirtina, kad motina negalėtų priimti vienašališkų sprendimų, jeigu būtų nustatytos dvi dukters gyvenamosios vietos.
Kaip apskaičiuoti išlaidas?
A.Kalvėnas nesutinka ir su tuo, kad, vaikui leidžiant laiką su tėvu, neįskaičiuojamos papildomos išlaidos, kurias tėvas skiria vaiko pramogoms, maistui, kelionėms.
„Kodėl pinigai vaikui patenka tik per kitą asmenį, bet nesiskaito, kad tėvas remia vaiką pinigais, išleistais būnant kartu? Juk vaikas kartu su tėvu valgo, pramogauja, yra vežamas automobiliu”, – kritikavo A.Kalvėnas.
„Ar tai reiškia, kad norėtumėte, jog ši suma būtų išskaičiuota iš pinigų, kuriuos mokate dukteriai išlaikyti?” – paklausiau.
„Ne, jokiu būdu. Aš tik manau, kad privalu tokius atvejus apibrėžti įstatymiškai. Dažnas vyras savo vaikams po skyrybų išleidžia daug didesnę sumą, nei paskirti alimentai. Ir ne visi pajėgia tai sau leisti”, – aiškino vyras.
Požiūris į tėvą – lyg į antrarūšį
A.Kalvėnas tvirtina, kad šališkumas galioja ne tik asmeniniuose santykiuose, bet ir teismuose bei švietimo ir ugdymo įstaigose.
„Vyras nėra lygiavertis partneris bendraujant su vaiku. Po skyrybų jam iš anksto paskiriamas neatsakingojo vaidmuo.
Man buvo pasakyta, jog turiu labai džiaugtis, kad gavau teisę bendrauti su dukterimi net dukart per savaitę.
Suprask, man labai pavyko ir daugiau nieko tikėtis negaliu. Tokią situaciją reikia keisti”, – kalbėjo A.Kalvėnas.
Dėl nelaimių kaltina žmoną
Vyrų krizių centre pagalbos ieškantis kitas kaunietis Raimundas Naujokas tvirtino, kad jo buvusi žmona draudžia dukterims bendrauti su tėvu. Jis teigia, kad lenkė nugarą dėl šeimos, nes troško uždirbti butui.
„Man 40 metų, esu patyręs stuburo traumą, o dabar, kai sveikatos nebeliko, neturiu nei kur gyventi, nei galiu matytis su vaikais. Dėl to ir kreipiausi į Vyrų krizių centrą. Vienas kovoti nepajėgiu”, – kalbėjo vyras.
Tačiau R.Naujoko dukterims jau 15 ir 13 metų – mergaitės turi teisę pačios nuspręsti, ar jos nori bendrauti su tėvu.
„Susituokę neturėjome buto. Kai pirmagimei dukteriai suėjo treji metai, išvykau į Angliją uždirbti pinigų. Po trejų metų labai sunkaus darbo įstengiau nupirkti trijų kambarių butą – tuomet žmonai buvo gerai.
Ji džiaugėsi, kad nereikia imti paskolos, o dabar tai jau nebesvarbu”, – nuoskaudas liejo R.Naujokas.
Vyras sako dirbęs po 14 valandų per parą, labai pavargdavęs, o galiausiai nuo nepakeliamo fizinio darbo patyręs stuburo išvaržą.
„Mano žmona visą laiką buvo mano išlaikoma – pradėjo dirbti tiktai po skyrybų”, – skundėsi R.Naujokas.
„Ar ji nenorėjo su vaikais persikelti į Angliją?” – pasiteiravau.
„Ne. Ji norėjo gyventi Lietuvoje. Atvažiuodavo tik per atostogas. Apskritai jos toks požiūris, kad šeimą išlaikyti ir pinigais pasirūpinti privalo tik vyras. O moteris turi būti išlaikoma ir viskuo naudotis”, – dėstė kaunietis.
„Tačiau ji viena augino dvi dukteris – tai irgi sunkus darbas”, – įsiterpiau.
Vyras kiek sutriko, tačiau buvo akivaizdu, jog jis mano, kad jo indėlis į šeimą – nepalyginamai didesnis.
Grįžo po penkerių metų
Kai R.Naujokas visam laikui grįžo į Kauną, paaiškėjo, jog šeima nesugeba gyventi kartu. Mergaitės buvo atpratusios nuo tėvo, o jis irgi nemokėjo su jomis bendrauti.
„Pinigų sumažėjo, nes po stuburo išvaržos ir operacijos nepajėgiau tiek daug dirbti kaip anksčiau. Prasidėjo konfliktai, žmona išmesdavo mano drabužius į konteinerį. Arba sakydavo: „Užsuk vandenį, tu nieko netaupai.” Bendras gyvenimas tapo pragaru”, – guodėsi vyras.
R.Naujokas sako, kad žmona nuteikinėdavo dukteris prieš tėvą. „Neikit prie jo – tėvas piktas”, – sakydavo mano žmona”, – pasakojo R.Naujokas.
Po skyrybų – badas
Vyras sakė, kad psichologinė atmosfera namuose dar pablogėjo, kai žmona pradėjo dirbti.
2009-aisiais įvyko skyrybos. Tėvui buvo priteista mokėti dukterims po 400 litų kiekvienai iš 1300 litų atlyginimo.
Vėliau alimentų suma buvo sumažinta iki 300 litų kiekvienam vaikui.
„Kai aš sirgdavau ir nieko neuždirbdavau, skola dukterims imdavo kauptis, o paskui antstoliai imdavo skaičiuoti procentus.
Niekaip nepajėgdavau sumokėti tiek, kiek paskirta. Tačiau niekas į tai neatsižvelgia”, – skundėsi vyras.
R.Naujokas teigė, kad jo paties poreikiams nelieka nieko, o skolos nemažėja, nes antstoliai skaičiuoja procentus.
„Man visai nelikdavo pinigų, bet žmona iškėlė administracinę bylą, kad aš neprižiūriu dukterų – neperku joms rūbų ir apskritai jomis nesirūpinu.
Paskui man iškėlė baudžiamąją bylą dėl smurto ir gąsdinimų, nors ji pati liepdavo vaikams trepsėti, trankyti durimis, kai aš pareidavau namo ir bandydavau išsimiegoti”, – liūdnas istorijas pasakojo R.Naujokas.
Vyras teigia, kad jo žmona teikė melagingus parodymus norėdama, jog jis išeitų iš namų visam laikui.
Šeima jautėsi nesaugiai
Buvusi R.Naujoko žmona sako, kad vyras sukurdavo namuose nepakenčiamą atmosferą ir dukterys tėvo bijodavo.
„Jis imdavo plėšti vonios duris, kai duktė prausdavosi, ir šaukdavo, kodėl ji ne mokykloje, nors nebūdavo pirmos pamokos. Arba išvydavo dešimtmečius kaimynų vaikus, nors jie draugiškai žaisdavo su jaunėle dukterimi. Mergaitės nė minutės nesijausdavo ramios”, – kalbėjo motina.
Moteris pasakoja, jog kartais vyras be priežasties grėsmingai užstodavo duris ir neleisdavo joms išeiti iš buto. Šiuo metu tebegalioja kardomoji priemonė R.Naujokui nesiartinti prie šeimos namų.
Nežino, kaip gyventi toliau
„Mano gyvenimas dabar labai sudėtingas. Glaudžiuosi pas giminaitį, nes tėvas mirė. Pinigų atsiskaityti su antstoliais neužtenka. Sveikatos nėra, o skola kaupiasi.
Į mano skambučius dukterys neatsakinėja, nors teisėja pati davė telefonų numerius, kuriais turėčiau su jomis bendrauti”, – aiškino R.Naujokas.
Vyras tikisi išsikapstyti iš sunkios situacijos padedamas Vyrų krizių centro teisininkų ir psichologų.
Požiūris į vyrus – trumparegiškas
– Dėl kokių problemų į Kauno vyrų krizių centrą dažniausiai kreipiasi vyrai? – „Lietuvos rytas” paklausė šio centro teisininko Dariaus Marčiulaičio.
– Dažniausiai kreipiamasi dėl to, kad po skyrybų bendravimo tvarka su vaiku neatitinka vaiko interesų, o tėvas ir vaikas tampa psichoemociniais įkaitais. Dažnai kreipiamasi netekus darbo ar praradus sveikatą.
– Kaip vyrų problemas traktuoja valstybinės įstaigos ir kokias tipiškiausias klaidas daro?
– Valstybė vyrus priskiria socialiai pažeidžiamai grupei (alkoholizmas, nedarbas, neatsakingas skolinimasis), o šis jų pažeidžiamumas atsiranda dėl jiems užkraunamos visuomenės naštos, kad vyras privalo prisiimti atsakomybę už šeimos išlaikymą.
Tai vadinama dvejopų standartų taikymu vyrams. Iš jų reikalaujama, tačiau nesuteikiama galimybių.
Tipiškiausia klaida – iš anksto manyti, kad moteris yra auka, o vyras – smurtautojas. Taip pat kad tik moteris gali auginti ir auklėti vaiką po skyrybų. Tai stereotipai, kurie matomi visuose lygmenyse ir visais atvejais.
– Ką galite pasakyti apie Audriaus Kalvėno ir Raimundo Naujoko istorijas?
– Tai akivaizdūs atvejai, kai bendravimo tvarka nustatoma nepaisant vaiko interesų santykiuose su tėvu.
Civilinis kodeksas nustato tėvų valdžios lygybę. Laikoma, kad abu tėvai turi pareigą įgyvendinti ir ginti vaikų interesus, abu – sukurti visavertę aplinką, tinkamą vaikui augti. Tačiau skyrybų atveju draudžiama vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su abiem tėvais, net ir jiems susitarus.
Tokiu būdu pažeidžiamos ne tik vieno iš tėvų teisės lygiavertiškai auklėti ir rūpintis savo vaiku, bet ir vaiko teisės nepertraukiamai ir nuolat bendrauti su savo tėvais.
2011 metais Asociacija prieš tėvų atstūmimą vykdė vaiko teisių apsaugos skyrių apklausą, stengdamasi išsiaiškinti, kaip dažnai vaikų gyvenamoji vieta yra nustatoma su motina arba tėvu (tokių oficialių duomenų mūsų valstybė neteikia).
Vaiko teisių skyriai nurodė, kad 94 proc. atvejų vaikų gyvenamoji vieta po skyrybų buvo nustatyta su motina, o tik 6 proc. – su tėvu.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Civilinį kodeksą ir teismų suformuotą praktiką, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, jam pavedama ir tvarkyti vaikui skirtas lėšas, priteistas iš skyriumi gyvenančio tėvo (motinos).
Niekada neteko susidurti, kad vaikams skirtas išlaikymas būtų diferencijuojamas pagal vaiko laiką, praleistą su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina).
Vaikui būnant su tėvu ar motina, jie abu patiria finansinių išlaidų. Toks vaiko poreikiams skirtų lėšų nediferencijavimas leidžia manyti, kad iš atskirai gyvenančio tėvo (6 proc.) yra atimama galimybė pačiam rūpintis savo vaiku, jis yra priverstas tai daryti per kartu su vaiku gyvenančią motiną (94 proc.).
Nėra svarstoma, ar vėliau skyriumi gyvenantis tėvas turės galimybę pasirūpinti vaikų apranga, maistu, lavinimu, pramogomis, kai vaikai bus su juo. Tėvas iš anksto laikomas tik bankomatu, privalančiu teikti vaikams išlaikymą, kur vaiko pinigų leidėjas yra motina (94 proc.).
Vaiko teisių specialistė buvo nustebusi, kai pasakiau: kadangi vaikams skirtas išlaikymas nėra diferencijuojamas pagal laiką, praleistą su jais, tai su vaiku gyvenanti motina privalo pasirūpinti būtiniausiais vaiko poreikiais ir vaikui būnant su skyriumi gyvenančiu tėvu (tėvas jau yra pervedęs pinigus už visus būtiniausius vaiko poreikius).
– Ar Vyrų krizių centras, padėdamas vyrams, remiasi tik jų pačių informacija, ar surenka ją ir iš kitos konfliktuojančios pusės, pavyzdžiui, žmonos?
– Informacija yra renkama iš kitų nevyriausybinių organizacijų, ypač dirbančių su moterimis, taip pat žinybinių institucijų, pačių vyrų šeimos narių, vaikų.
– Kiek vyrų per metus kreipiasi į Kauno vyrų krizių centrą?
– Pernai dėl įvairių išgyvenamų krizių kreipėsi 274 vyrai.
Dėl dukters kovojo originaliai
Prieš keletą metų 36 metų Londono gyventojas Davidas Chickas, protestuodamas dėl to, kad jam daroma kliūčių matytis su dukterimi, užsibarikadavo krane virš Tauerio tilto.
Vyras su savo dvejų metų dukterimi negalėjo pasimatyti daugiau kaip aštuonis mėnesius, nes tam trukdė mergaitės motina.
Protestuodamas D.Chickas apsirengė savo dukters mėgstamiausio herojaus žmogaus-voro kostiumu ir užsikorė ant krano. Dėl šio protesto akto keturioms paroms buvo uždarytas eismas per Tauerio tiltą.
Lietuvoje tokių drastiškų protesto aktų nepasitaikė, bet ir mūsų šalyje nemažai vyrų patiria tų pačių problemų, kai buvusios žmonos neleidžia matytis su vaikais.
