Aišku idealu, jei būsimos mamos kiaušialąstės ar kiaušinėliai ir būsimo tėvo sperma yra kokybiški. Tada vaikas biologine prasme būna jų, o surogatinė motina, kaip ciniškai tai beskambėtų, vaisiui būna tik laikina talpykla, vaikas iš jos nepaveldi jokių bruožų.
Jei vienas iš tėvų turi problemų, susijusių su genetika, pora taip pat kreipiasi pagalbos į donorus. Dabar dauguma genetinės medžiagos bankų patalpina internete donorų ar jų vaikų fotografijas norėdami, kad būsimieji tėvai išsirinktų pagal savo tipą panašiausią donorą. Tačiau pagal galimybes kiaušinėliai imami ir iš artimų giminaičių – dukterų, seserų, dukterėčių. Taip išsaugomas šeimos genotipas.
Anot Šeimos planavimo ir reprodukcijos centro darbuotojo, akušerio-ginekologo, medicinos mokslų kandidato Vladimiro Sursiakovo, jei moteriai daugiau kaip 42–45 metai, geriau iš jos kiaušinėlių neimti ir neužšaldyti, o apvaisinimui naudoti donoro medžiagą. „Tačiau, jei pacientė labai nori – tai prašom! Būna situacijų, kai pasitelkus hormonus kiaušialąstes galima paimti net jau ir prasidėjus klimaksui. Tačiau vyresnės kaip 45 metų moters kiaušinėlių kokybė prastoka. Jie blogai prigyja (aklimatizuojasi), dažnai įvyksta chromosominės mutacijos, genetinės anomalijos. Beje, sąžiningas gydytojas neįkalbinės brandaus amžiaus moters pasinaudoti donoro ląstelėmis, tik informuos apie visas rizikas. Juk tai – jos kūdikis, jos sveikata, jos kiaušialąstės“, – teigė V.Sursiakovas. – Ar skauda, kai iš moters paima kiaušialąstes?
– Procedūra atliekama panaudojus bendrą – vadinamąją greitą nejautrą, kuri veikia 10–15 minučių. To visiškai pakanka norint paimti kiaušinėlius. Po to moteris stebima dar valandą, o paskui išleidžiama namo.
Rusijoje donoro kiaušialąstė kainuoja nuo 85 tūkst. rublių, o donoro sperma – 10 tūkst. rublių. Kiaušialąstės užšaldymas kainuoja nuo 150 tūkst. rublių, saugojimas – 8–18 tūkst. rublių per metus.
– Kiek kainuoja surogatinės motinos paslaugos?
– Pirmiausia reikia surasti ir įkalbėti būsimą surogatinę motiną. Neretai jos ieškomos pagal privačius skelbimus internete nemokamai, tačiau tai – pavojinga. Paklausai augant, didėja ir sukčių skaičius. Paieška per agentūras, kurių duomenų bazėse įrašytos surogatinės motinos yra patikrintos ir ištirtos, kainuoja nuo 30 tūkst. rublių.
Po to atliekami išsamūs medicininiai būsimos surogatinės motinos tyrimai. Tyrimų sąrašas – platus, o už juos sumokėti turi pora, norinti kūdikio. Tyrimai vidutiniškai kainuoja 13–20 tūkst. rublių.
Paskui sudaroma sutartis su surogatine motina. Teisininko ir notaro paslaugos kainuoja apie 15–50 tūkst. rublių.
Po to vykdoma ekstrakorporalinio apvaisinimo programa. Į ją įeina biologinės ir surogatinės motinų menstruacijų ciklų suvienodinimas, biologinės motinos ovuliacijos stimuliacija, folikulų punkcija, apvaisinimas „mėgintuvėlyje“, embrionų kultivavimas, embrionų perkėlimas į surogatinės motinos gimdą. Šios procedūros kainuoja 130–500 tūkst. rublių.
Jei surogatinė motina pastoja, reikia sumokėti už hormonų palaikymą pirmomis 2–4 savaitėmis (nuo 15 tūkst. rublių), viso nėštumo programą klinikoje (nuo 80 tūkst. rublių), maitinimą ir vaistus (nuo 10 tūkst. rublių), nuomojamą kambarį (nuo 15 tūkst. rublių per mėnesį, priklausomai nuo regiono), jei surogatinė motina – iš kito miesto. Be to, jos išlaikymas kas mėnesį kainuoja nuo 12 tūkst. rublių.
Paprastai būsimo vaiko biologiniai tėvai nerizikuoja vežti surogatinės motinos į nemokamus gimdymo namus ir pasirašo sutartį su privačiais gimdymo namais, kur pagimdyti paprastai kainuoja nuo 70 tūkst. rublių.
Po to tėvai gauna vaiką, o surogatinė motina – honorarą – nuo 300 tūkst. iki 1 mln. rublių.
Tiesa, ne visada pavyksta pastoti iš pirmo karto, vadinasi, bandymą tenka pakartoti. Kai kurios poros iš karto nusisamdo dvi ar net tris surogatines motinas. Tuo atveju, jei jos visos tampa nėščios, sprendimą priima tik tėvai. Vieni už paslaugas sumoka visoms donorėms ir tampa kelių vaikų tėvais, tačiau kartais vienai iš surogatinių motinų padaromas abortas.
– Ar reikėtų įteisinti surogatinę motinystę Rusijoje?
– Surogatinės motinystės įstatymai kiekvienoje šalyje – skirtingi. Yra šalių, kur ji visiškai draudžiama arba leidžiama teikti šią paslaugą tik nemokamai. Užtat skurdžiojoje Indijoje surogatinė motinystė klesti. Ten gyvuoja vos ne vaikų išnešiojimo „fabrikai“. Indijos moterys gimdo dažnai ir joms tai pavyksta gana lengvai. Šio verslo organizatoriai tvirtina, kad jie suteikia žmonėms džiaugsmo, tačiau kažkodėl nutyli, kiek pinigų atsiduria jų kišenėse. Juk surogatinėms motinoms sumokama tik pusė tos sumos, o gal net trečdalis, bet jos vis tiek patenkintos. Mat surogatinės motinos indės daug pigesnės nei kitų šalių moterys. Ne veltui šio verslo atstovai susirūpino, kai šių metų pradžioje Indijos valdžia uždraudė moterims teikti šias paslaugas vienalytėms poroms.
***
Advokatas Sergejus Žorinas: „Tarp genetinių tėvų ir surogatinės motinos, dalyvaujant teisininkui, sudaroma sutartis, kurioje aptariamos visos būsimo nėštumo detalės, išlaidos ir užmokestis surogatinei motinai. Remiantis Rusijos Federacijos Šeimos kodeksu, teisė į kūdikį jau pradžioje priklauso surogatinei motinai. Biologiniai tėvai juridiškai pripažįstami tėvais tik tuo atveju, jei surogatinė motina oficialiai atsisako kūdikio. Tai galima padaryti Civilinės metrikacijos skyriuje. Per kokį laikotarpį – kiekvienu atveju aptariama atskirai. Tačiau paprastai ne vėliau kaip per penkias dienas nuo vaiko gimimo. Jei moteris neparašo atsisakymo, vaikas užrašomas jos vardu. Tačiau genetiniai tėvai turi teisę reikalauti iš jos, kad ši atlygintų visas išlaidas, patirtas nėštumo metu. Tačiau teisminėje praktikoje tokių atvejų iš esmės nebūna – surogatinėmis motinomis paprastai tampama ne iš gero gyvenimo, tad moterys suinteresuotos gauti materialinį atlyginimą.
O jei priešingai – „užsakovai“ atsisako pasiimti vaiką, jis vėlgi užrašomas surogatinės motinos vardu. Ir jau ji sprendžia: ar pasilikti jį sau, ar parašyti atsisakymą ir perduoti mažylį į kūdikių namus. Visi, kurie informuojami apie vaiko gimimą taikant surogatinės motinystės metodą – surogatinė motina, gydymo įstaigos darbuotojai, oficialūs asmenys, įregistravę vaiko gimimą, privalo šį faktą laikyti paslaptyje.“
Rašytojas Aleksandras Prochanovas: „Aš matau Maskvoje pastatytą paminklą A.Pugačiovos kiaušinėliams ir prie jos ant kelių atsiklaupusį M.Galkiną. Galvoju, kad tai – galinga akcija, norint stumti tą jų šou verslą iki begalybės. Kai kurie žmonės (aš juos smerkiu) sako, kad tai, kuo dabar maitinami rusų žiūrovai – štai šituo purvu, yra pasibaisėtina, o aš galvoju, kad ne visai taip. Aš manau, kad tai – greičiau A.Pugačiovos didybė.
Juk iš tikrųjų ši sena moteris yra panaši į Sarą, kuri būdama 90 metų susilaukė sūnaus. Ir M.Galkinas, kuris atrodo toks mielas, jaunas žmogus, yra, žinoma, kaip Abraomas. Panašu, kad jis tuos kiaušinėlius ir šturmavo. Jis, norėdamas pasiekti A.Pugačiovos kiaušinėlius, pristatė prie jos kopėčias, užlipo ir prasiskverbė į tuos kiaušinėlius. Daugumos manymu, A.Pugačiovos kiaušinėliai yra Rusijos nacionalinė idėja. Tai – nuostabu. Jie net užtemdė olimpiadą!“
Buvęs A.Pugačiovos vyras Aleksandras Stefanovičius: „Visi sveikina laimingus naujagimių tėvus, o man norėtųsi pasveikinti tą niekam nežinomą moterį, kuri atidavė savo vaikus. Tikiuosi, kad ji gerai užsidirbo. Apskritai, aš matau dideles tokio vaikų gimdymo būdo, kuris madingas tapo Filipo Kirkorovo dėka, perspektyvas. Galvoju, kad greitai tokiu pat būdu vaikų susilauks ir Borisas Moisejevas. Paskui du Sergejai – Lazarevas ir Penkinas. Paskui ir N.Baskovas nuspręs tai išmėginti. Juk be žmonos daug patogiau. Įdomi grandinė. Taip ir laikykitės, kultūros meistrai!“
Rusų pravoslavų cerkvės protodiakonas Andrejus Kurajevas: „Vakaruose surogatinė motinystė seniai tapo turtuolių ir pagyvenusių homoseksualų žaisliuku. Cerkvė pasisako prieš tokį vaiko gimimą. Tai – verslas: motina, išnešiojusi kūdikį, jį parduoda. Ją apvaisinant įvedami keli embrionai. Vienas prigyja, o kiti sunaikinami, kaip ir atliekant abortą. Tai – nuodėmė!“
Šešių vaikų motina Оksana Ochlobistina: „Surogatinė motinystė – tai nesąmonė, baisu! Мan nesuvokiama, kaip žmogus, devynis mėnesius nešiojantis kūdikį po širdimi, gali jį atiduoti svetimiems žmonėms ir dar už pinigus. Laukiniai!“
Dainininkė Viktorija Makarskaja: „Mes su vyru Antonu Makarskiu ilgai neturėjome vaikų. Tačiau tada mes nusprendėme: nesusilauksime savų, pasiimsime iš vaikų globos namų. O surogatinės motinystės varianto net neaptarinėjome. Kad svetimas žmogus išnešiotų mūsų kūdikį už pinigus?! Ne! Мes perskaitėme šūsnis literatūros – visur pasakyta, kad kūdikį pradėjus, jis pradeda jausti nuo pirmųjų dienų. Kokias emocijas ir jausmus jam galėtų perduoti pašalinis žmogus, kuriam iš karto gimus jį parduos?“
Akušerė-ginekologė, perinatalinė psichologė Jelizaveta Novosiolova: „Kūdikį nešiojanti moteris žino, kad jis niekada jai nepriklausys, todėl įvyksta lyg ir asmenybės susidvejinimas: viena dalis planuoja medicininę operaciją, kita – myli dar negimusį kūdikį ir laiko jį savu. Tačiau milžiniško hormonų persitvarkymo fone tai gali išprovokuoti rimtą psichinį negalavimą. Tokia psichoemocinė būsena kenkia ne tik pačiai surogatinei motinai, bet ir vaisiui, kurį ji nešioja.“
Parengė Sniegė Pilypienė
