Ai Aoyama – konsultantė sekso ir santykių klausimais, dirbanti tiesiog savo ankštame būste Tokijuje.
„Ai” išvertus iš japonų kalbos – „meilė”.
Šį slapyvardį moteris pasiliko iš ankstesnių laikų, kai garsėjo kaip profesionali fetišistinės veiklos ekspertė.
Prieš 15 metų ji buvo žinoma kaip Karalienė Ai. Moteris teigia anuomet dirbusi visus įprastus darbus – ji surišdavo vyrus, lašindavo ant jų spenelių ištirpdytą vašką.
Dabar, kaip sako A.Aoyama, jai gerokai sunkiau. Mat 52-ejų moteris bando išgydyti „sekkusu shinai shokogun” – japonus kamuojantį celibato sindromą.
Nuolat mažėja gyventojų
40 metų dar nesulaukę japonai, regis, yra praradę susidomėjimą tradicine partneryste. Milijonai šalies gyventojų nevaikšto į pasimatymus, o vis daugiau japonų nesivargina ir dėl sekso.
Vyriausybei tokia celibato mada atrodo labai pavojinga – kone nacionalinė katastrofa.
Palyginti nedidelėje Japonijoje gyvena 126 milijonai žmonių, bet pastarąjį dešimtmetį gyventojų čia nuolat mažėja. Manoma, kad 2060-aisiais japonų bus trečdaliu mažiau.
A.Aoyama įsitikinusi, kad jos gimtinę kamuoja žmogiško intymumo stygius. Moteris dėl to kaltina ir valdžią.
Prie japonės buto yra iškaba „Klinika”. O lankstinuke trumpai nupasakojamas A.Aoyamos vizitas į Šiaurės Korėją, kur ji esą maigė vieno generolo sėklides.
Ar moteris į uždarąją šalį buvo būtent to ir pakviesta, neatskleidžiama. Bet klientui siunčiama žinutė aiški: A.Aoyama niekada nesmerks ir nesijuoks.
Bute-kontoroje įrengtas kambarys atsipalaiduoti. Čia nėra baldų – tik dvigubas medvilninis čiužinys.
„Čia bus tylu ir ramu, – teigia A.Aoyama. – Kai susitinku su klientais, pirmoji mano užduotis – paraginti juos liautis atsiprašinėti dėl to, kad egzistuoja.”
Nebesidomi lytiniais santykiais
Vis daugiau Japonijos provincijos miestų dėl vaikų stygiaus viena po kitos uždaromos mokyklos ir darželiai.
Šalies šiaurėje esama ligoninių, kur gimdymo skyriaus darbuotojai priima vos kelias gimdyves per metus. Galiausiai Japonijos parduotuvėse jau nuperkama daugiau sauskelnių senoliams negu kūdikiams.
Be to, pastebima, kad vis daugiau nusikaltimų įvykdo būtent pensinio amžiaus žmonės – šalyje jau veikia specialūs kalėjimai senoliams.
Ekspertai skaičiuoja, kad situacijai negerėjant šalyje drastiškai sumažės gyventojų.
Žinoma, Japonija ne viena. Panašios demografinės problemos kamuoja ir daugiau išsivysčiusių šalių Europoje, Baltijos šalyse ar Rusijoje gyventojų skaičius mažėja ir dėl emigracijos.
Tokio proceso priežasčių ne viena – baigėsi pokarinis gimdymo bumas, keičiasi tradicinės šeimos struktūra. Bet japonai, regis, ima pamiršti, kas yra santykiai ir kas yra seksas.
Vienišių skaičius Japonijoje siekia rekordines aukštumas. Apklausa 2011-aisiais parodė, kad 61 proc. nevedusių 18–34 metų vyrų ir 49 proc. netekėjusių tokio pat amžiaus moterų neturi antrosios pusės. 2006 metais tokių japonų buvo 10 proc. mažiau.
Kita apklausa parodė, kad trečdalis 30 metų dar nesulaukusių japonų apskritai niekada nėra susitikinėję su priešingos lyties atstovais.
Tiesa, Japonijoje, kur religija neatlieka beveik jokio vaidmens visuomenės gyvenime, meilė ir seksas pragmatiškai atskiriami. Bet toli gražu nieko gero negalima pasakyti ir apie sekso statistiką.
Japonijos šeimos planavimo asociacija anksčiau šiemet nustatė, kad 45 proc. 16–24 metų moterų „nesidomi lytine sueitimi ar ja bjaurisi”.
Taip pat jaučiasi daugiau nei 25 proc. šalies vyrų.
Tad nenuostabu, kad pastaruoju metu Vakaruose vis rodomos dokumentinės laidos, kuriose bandoma pažvelgti į tokią keistą, regis, žmogaus prigimčiai prieštaraujančią Japonijos problemą.
Kodėl vis daugiau Japonijos vyrų tvirtina mieliau draugausiantys su virtualia mergina?
Tūkstančiai japonų yra užmezgę santykius su tokiomis draugėmis, kurios iš tiesų yra sumanios virtualios programėlės.
Konservatyvus šeimos modelis
Atsakymo į tokį klausimą ieško ir A.Aoyama.
Moters teigimu, daugelis vyrų, kurie į ją kreipiasi, yra „labai sutrikę”.
„Kai kurie nori partnerių, kiti – likti vieniši. Bet tik nedaugelis save mato mylinčius ir gyvenančius santuokoje”, – tvirtina moteris.
Japonijoje vis dar labai stiprus anachronistinis šeimos modelis: vyras sunkiai dirba nuo ryto iki vakaro, o moteris lieka namuose ir prižiūri vaikus.
„Tad pas mane ateinantys vyrai tiesiog nežino, ką daryti.
Vyrai mano, kad jiems kažkas ne taip, nes jie nori meilės ir šilumos”, – sako A.Aoyama.
Žmones gąsdina ir valdžios pareigūnų pateikiami skaičiai. Antai 2012 metais Japonijoje gimė mažiausiai kūdikių nuo pat XX amžiaus pradžios.
O Japonijos šeimos planavimo asociacijos vadovas Kunia Kitamura tvirtina, jog demografinė krizė tokia rimta, kad šaliai „ilgainiui gresia išnykimas”.
Baidomasi fizinio kontakto
„Tiek vyrai, tiek moterys man aiškina nematantys meilės prasmės. Jie netiki, kad meilė gali kur nors nuvesti. Santykiai jiems per sunkūs”, – teigia A.Aoyama.
Nors per pastaruosius dešimtmečius Japonijos moterys tapo ambicingesnės ir labiau nepriklausomos, tiek namuose, tiek darbe toliau karaliauja konservatyvus požiūris.
Tad moteriai suderinti darbo su motinyste beveik neįmanoma. Darbdaviai neretai sutrukdo kopti karjeros laiptais ištekėjusioms japonėms ir juos išardo nėščiosioms.
O kadangi Japonijos ekonomika jau 20 metų sustingusi, išlaikyti vaikus gali tik du dirbantys tėvai. Tokia formulė pragaištinga.
A.Aoyama pastebi, kad nevilties dėl tokio aklagatvio apimti japonai atsisuka į technologijas.Susirandamos virtualios merginos, o geismas patenkinamas tik naršant po pornografinius tinklalapius.
„Yra tokių mano klientų, kurie jau nesugeba su meile ar aistra žvelgti į priešingos lyties atstovus. Jei juos paliečiu, jie ima drebėti. Daugelis jų – vyrai, nors sulaukiu ir vis daugiau tokių moterų”, – pasakoja A.Aoyama.
Pavyzdžiui, vienas 30-metis vyras negali susijaudinti, jei nepamato moteriškos lyties robočių iš vieno kompiuterinio žaidimo.
„Pasitelkusi jogą ir hipnozę aš bandau padėti jam atsipalaiduoti ir suprasti, kaip veikia tikrų žmonių kūnai”, – atskleidžia A.Aoyama.
Ji kartais už papildomą mokestį nusirengia prieš klientus, kad parodytų, kaip atrodo nuoga moteris. Tiesa, klientams griežtai uždrausta ją liesti.
Nėštumas palaidoja karjerą
Pasak kritikų, sunkiai suskaičiuojama galybė komitetų, kuriuos subūrė valdžia, susirūpinusi seksu nesidominčiu jaunimu, iki šiol nesupranta, kad apsisprendimas nevesti, netekėti ir net neieškoti partnerių dažnam japonui atrodo visiškai logiškas.
Esą daugeliui Japonijos moterų santuoka tampa jų per vargus pasiektų karjeros aukštumų kapu. Antai 32 metų Eri Tomita teigia tiesiog garbinanti darbą vieno prancūzų valdomo banko Žmogiškųjų išteklių skyriuje. Moteris vengia romantiškų santykių būtent dėl to, kad galėtų susitelkti į darbą.
„Prieš trejus metus man buvo pasipiršęs vaikinas. Nesutikau, nes supratau, kad man labiau rūpi darbas. Nuo to laiko aš nebevaikštau į pasimatymus su vaikinais”, – tvirtina E.Tomita.
Moters argumentai paprasti: esą japonėms, kurios išteka, galimybės sulaukti paaukštinimo dažniausiai sumenksta iki nulio.
„Viršininkai daro prielaidą, kad pastosi.
O pagimdžius dirbti nuo ryto iki vakaro, kaip čia įprasta, yra neįmanoma, – dėsto E.Tomita. – Turi išeiti iš darbo ir tapti namų šeimininke, neturinčia savo pajamų. Man tai nepriimtina.”
Ir iš tiesų maždaug 70 proc. japonių palieka darbą susilaukusios pirmagimio.
O Pasaulio ekonomikos forumas kasmet konstatuoja, kad Japonijoje lyčių lygybės principas bent jau darbovietėse iš esmės neveikia.
Tiesa, Japonijos premjeras Shinzo Abe neseniai išdidžiai paskelbė apie ilgai lauktus planus, kaip įdarbinti daugiau šalies moterų ir pasiekti, kad jos kartu gimdytų vaikus.
Bet E.Tomita tvirtina, kad galimybę ištekėti ir pastoti svarstytų tik tuomet, jei darbo aplinka ir visuomenės požiūris visiškai pasikeistų.
„Mano gyvenimas ir dabar puikus. Vaikštau į prancūziškus ir itališkus restoranus. Rengiuosi stilingai, smagiai atostogauju. Vertinu tokią nepriklausomybę”, – tikina moteris.
E.Tomita neslepia retkarčiais permieganti su baruose sutiktais vyrais. Bet tik tiek: seksas jai nėra svarbus.
„Mūsų kontoroje yra vedusių vyrų, kurie kviečia mane susitikti, nes nori meilužės.
Jie mano, kad aš einu iš proto, nes neturiu vyro. Bet man tai nėra svarbu”, – šypteli E.Tomita.
Tiek ją, tiek milijonus kitų japonių vargina toks spaudimas. Viena apklausa neseniai parodė, kad 90 proc. jaunų Japonijos moterų mano, jog geriau būti vienišoms nei ištekėti.
Savanorių vienišių armija
Slegiančios pareigos jausmas kamuoja ir šalies vyrus. 31-erių Satoru Kishino priklauso 40 metų nesulaukusių japonų kastai, kuri dalyvauja savotiškame sukilime prieš tradicinį vyriškumą.
Tokie vyrai kaip S.Kishino įsitikinę, kad visuomenės lūkesčiai, esą jie turi sunkiai dirbti ir dar išlaikyti šeimą, yra nepagrįsti.
„Per daug vargo, – kodėl net neieško merginos, aiškina vyras. – Neuždirbu tiek daug, kad galėčiau vaikščioti į pasimatymus.
Nenoriu, kad moteris manytų, jog santykiai baigsis santuoka.”
„Moterys, žinoma, mane traukia. Bet išmokau gyventi be sekso. Aš – heteroseksualus vyras, o tokiems nėra svarbūs santykiai ir seksas”, – priduria S.Kishino.
Tokių savanorių vienišių Japonijoje tiek daug, kad šalyje netgi susiformavo tam tikra vienišiams skirta rinka. Čia klesti užkandinės, kuriose valgoma atsistojus ir pavieniui. Čia veikia garsieji viešbučiai-kapsulės. Į kai kurias kavines ar net daugiabučius įleidžiamos tik moterys.
„Žmogus, ilgą laiką neturintis partnerio, anksčiau buvo laikomas nevykėliu. Bet dabar vis daugiau japonų suvokia, kad jiems taip patogiau.
Savanoriai vienišiai – naujoji realybė”, – įsitikinusi japonų kilmės antropologijos profesorė Tomomi Yamaguchi, dėstanti JAV Montanos valstijos universitete.
Primena futuristinius romanus
Mokslininkai JAV ir Europoje jau klausia: galbūt žvelgdami į Japoniją matome ir savo ateitį? Juk panašūs pokyčiai jau vyksta ir kitose išsivysčiusiose šalyse.
Daugelyje Europos šalių ir JAV žmonės veda ir teka vėliau nei praėjusios kartos arba niekada. Čia gimdoma mažiau vaikų, o valstybėse, kurioms recesija smogė skaudžiausiai, jaunuoliai neskuba išsikraustyti iš tėvų namų.
Vis dėlto demografas Nicholas Eberstadtas mano, kad Japonijos atvejis išskirtinis. Esą čia nėra religinės institucijos, laiminančios santuoką ir šeimą, be to, šalyje palyginti brangu auginti vaikus.
„Japonija pamažu virsta visuomene, kurios veikimo principai anksčiau buvo įsivaizduojami tik mokslinės fantastikos romanuose. Šalyje gyvena armija senukų, o jaunoji karta nuolat traukiasi. Japonija gali tapti pirmąja tauta, kurios daugelis atstovų niekada taip ir nesusituokia”, – dar pernai rašė N.Eberstadtas.
Dėl grėsmių Japonijai ir raminama
Nors ir pati Japonijos vyriausybė skambina pavojaus varpais dėl vis mažėjančio gimstamumo, tiek pačioje šalyje, tiek Europoje ar JAV yra kritikų, tvirtinančių, kad būgštauti nėra ko.
„Šią akimirką japonai mylisi. Ne visi ir ne vienu metu. Bet jie mylisi. Pamirškite, ką kalba žinovai apie mūsų miegamuosius, nes visa tai tiesiog netiesa”, – praėjusią savaitę paskelbė apie Japoniją angliškai rašantis tinklalapis „Kotaku”.
Japonė tinklo „Twitter” naudotoja Inoue Eido taip pat pažymėjo, kad apklausos duomenys, esą 90 proc. japonių mieliau liks vienišos nei ištekės, nėra tikslūs.
Esą 90 proc. toje pačioje apklausoje dalyvavusių moterų, kurios nėra ištekėjusios, tvirtino planuojančios susituokti, kai tik atsiras tinkamas partneris.
Be to, apklausos dalyvės esą niekada neteigė, kad nori likti vienišos. Jos tik pabrėžė, kad vienišių gyvenimas paprastesnis.
Tinklalapis „Slate” taip pat pažymėjo, kad JAV, lygiai taip pat kaip ir Japonijoje, daugiau nei pusė 25–34 metų žmonių niekada nebuvo susituokę.
Kaip rodo bendrovės „Pew” atlikta apklausa, 71 proc. nesusituokusių amerikiečių šiuo metu neturi vaikino ar merginos, o net 75 proc. tokių žmonių tvirtina partnerio net neieškantys.
„Galiausiai kai kuriose Rytų Europos šalyse moterys gimdo dar rečiau nei Japonijoje, bet mes nesistebime neva sekso nemėgstančiais čekais ar lenkais”, – pažymėjo „Slate” žurnalistas Joshua Keatingas.
