Stebi ir sportininkus, ir sūnų
Dviratininkų treniruotės Panevėžio „Cido“ arenos treke jau kuris laikas vyksta kiek neįprastai. Treneris ir dviračių sporto žvaigždės sutuoktinis 35 metų Dmitrijus Leopoldas į sporto salę kiekvienąkart įsistumia kūdikio vežimėlį. Jame guli D.Leopoldo ir S.Krupeckaitės sūnus Maksimilianas.
Berniukas gimė prieš pusantro mėnesio, rugsėjo 26 dieną.
Sportininkai rengiasi, garsiai kalba tarpusavyje, ima dviračius, rieda į treniruočių taką ir įsismarkavę švilpia pro šalį lyg vėjas. Mažylio vežimėlis stovi šalia treko.
Treneris seka dviratininkų judėjimą ir tuo pačiu vis žvilgčioja į vežimėlyje miegantį pirmagimį.
Kūdikio mama tuo metu mina pedalus treke.
Garsioji dviratininkė nesistengia klausytis, ar neverkia mažylis.
„Tėtis šalia, tai ramu. Jis toks pat „mama“ kaip ir aš“, – šypsodamasi patikina S.Krupeckaitė.
Į čempionatą – su savaitės kūdikiu
Didžiulėje arenoje pilna įvairiausių garsų. Valytoja plauna krepšinio aikštelę, šūkčioja techniniai darbuotojai, ritmingai prašvilpia dviratininkų būrys, bet atrodo, kad kūdikio šie triukšmai netrikdo. Protarpiais berniukas šiek tiek pasimuisto ir vėl ramiai miega.
„Nieko nepadarysi, toks mūsų darbas ir sūnui teks pratintis, visur kartu keliauti“, – sako D.Leopoldas ir tuoj pat šūkteli pastabas pro šalį minantiems sportininkams.
S.Krupeckaitė ir D.Leopoldas pirmą kartą į sporto areną savo atžalą atsivežė, kai šiam tebuvo viena savaitė. Tada čia vyko šalies dviračių treko čempionatas.
„Buvo baisus triukšmas, muzika, švilpesys, riksmai, bet Maksimilianui netrukdė jokie garsai, miegojo sau ramus“, – apie sūnui tekusį pirmą rungtynių atmosferos krikštą pasakojo tėtis.
Ne taip baisu, kaip pasakojama
Kol S.Krupeckaitė suka ratus treke, apie gyvenimo pokyčius pagausėjus šeimai kalbamės su D.Leopoldu.
Penktus metus Lietuvoje gyvenantis čempionės sutuoktinis ir treneris puikiai kalba lietuviškai.
Kad susilaukusi kūdikio S.Krupeckaitė taip greit ims treniruotis, nei ji pati, nei treneris neplanavo.
„Sakė, nori pavažinėti savo malonumui, kai geras oras. Neskatinau ir neatkalbinėjau. Sutarėme, kad treniruosis, kiek pati norės, aš nespartinsiu, ir taip jau daug pasiekė. Išvažiavo trumpam, paskui kasdien vis vėliau grįžta, dabar prisijungė prie visų, treniruojasi kiekvieną dieną. Į treniruotes dabar vykstam trise“, – kalbėjo D.Leopoldas.
Paklaustas, ar trečiasis žmogutis neapvertė jų gyvenimo aukštyn kojom, D.Leopoldas plačiai šypsosi.
„Kai žmonės pasakoja, kaip žiauriai sunku kūdikį auginti, tai taip nėra. Ne taip baisu, kaip gąsdina. Aišku, būna, kad ir nemiega iki pirmos nakties, ir atsikelti porą kartų reikia, bet, palyginti su Maksimiliano atneštu džiaugsmu, tai smulkmenos“, – atvirauja jis.
Kol S.Krupeckaitė laukėsi, medikai ilgai negalėjo tiksliai pasakyti, berniukas ar mergaitė gims.
Nuo pat pirmų dienų nuojauta D.Leopoldui kuždėjo, jog mylima moteris nešioja sūnų.
Kraitelio kūdikiui jiedu iš anksto nepirko. Iki vaiko gimimo likus mėnesiui, išsiruošė į parduotuves ir vienu ypu supirko visa, ko reikia: vežimėlį, drabužius, žaislus, higienos priemones.
Prisiėmė ir maisto gamybą
D.Leopoldas tikino, kad buitinis gyvenimo ritmas jam visai nepasikeitė.
„Aš, kaip ir anksčiau, taip ir dabar einu į parduotuvę ir gaminu valgį. Tuos darbus prisiėmiau, nes Simonai nebūdavo laiko, kai treniruodavosi tris kartus per dieną. Nesu kulinaras, neturiu tam potraukio, gaminu iš reikalo, įmantrių patiekalų netaisau, maistui nesame išrankūs, stengiamės maitintis sveikai ir paprastai“, – pasakojo vyras.
Dviratininkė griežtos sportinės dietos nesilaiko. Žmogus sportuodamas ir taip kenčia, jei dar kentėti namuose, tai kada ir kur atsipalaiduoti, gyvenimu pasidžiaugti?
„Aš labai mėgstu mėsą, Simona – rizotą, makaronus. Būna laikas, kai reikia save prilaikyti, bet ne pratisai, ne visus metus“, – sakė treneris.
Gražiausias gyvenimo tarpsnis
Paklaustas, ar keičia sūnui sauskelnes, D.Leopoldas net šūktelėjo: „O kaip ne?“ Vaiko priežiūra –abiejų darbas.
Du kartus per savaitę S.Krupeckaitė eina į baseiną, tada tėtis ir sūnus lieka vieni. Ilgiau nei porai valandų D.Leopoldas su kūdikiu nebuvo paliktas.
„Simona pati maitina, tad ilgiau išeiti negali, čia aš jos nepakeisiu“, – juokiasi vyras.
Maksimilianas nė už ką neima žinduko.
„Pilni namai skirtingų modelių žindukų, bet be šansų įduoti. Silikonu jo neapgausi“, – pirmuosius sūnaus charakterio bruožus nusako D.Leopoldas.
Vyras neslepia, kad jiedu su žmona turi planų susilaukti ir daugiau vaikų.
„Klausimą „kada“ reikėtų derinti su Simona. Daug planų turim, ne tik dėl šeimos pagausėjimo, ir sporte, ir gyvenime“, – šmaikštauja treneris.
Laikas, kai žmona laukėsi, D.Leopoldui buvęs pats gražiausias ir lengviausias per jųdviejų kartu praleistus sportinės karjeros metus.
„Man gyvenimas žiauriai palengvėjo, nebereikėjo valgio gaminti, po parduotuves lakstyti, niekur važiuoti, man tai pasaka buvo. Simona jokių nėščiosios kaprizų neturėjo, nuotaikų pasikeitimai buvo vos pastebimi, palyginti su tais, kurie užplūsdavo dėl nesėkmingų startų.
Daug baisiau būdavo, kai nori laimėti, o negali, tada tekdavo atlaikyti emocijų uraganus. Tad psichologiniu požiūriu nėštumas buvo lengvesnis nei išgyvenimai dėl sporto“, – aiškino D.Leopoldas.
Negali sutuoktinės pristabdyti
Užsiminęs apie šeimos kuriamus gyvenimo planus D.Leopoldas jų atskleisti nepanoro. Pasiteiravus, ar nesiruošia bėgti iš Panevėžio, jis patikino, jog ne.
„Darbą turim. Žmonės ieško kur geriau, o mums ir čia viskas gerai“, – sakė jis.
S.Krupeckaitė netrumpą laiką gyveno ir treniravosi Maskvoje. Ten vasaros sporto stovykloje ji ir susipažino su D.Leopoldu. Tuo metu jis buvo dviračių sporto profesionalas. Vėliau abu treniravosi tame pačiame dviračių treke Maskvoje.
Pora susituokė prieš 8 metus. S.Krupeckaitei tuomet buvo 22, jos išrinktajam – 27 metai.
Santuoka buvo įregistruota Panevėžio Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje, vestuvių puota vyko restorane „Puntukas“.
Jaunavedžiai dar kurį laiką gyveno Maskvoje, o prieš 5 metus persikraustė į Panevėžį, čia pasistatė namą. Vaiko laukimas buvo planuotas.
Nėštumo metu abu sutuoktiniai pakalbėdavo, kad galbūt po gimdymo S.Krupeckaitė nebegrįš į sportą.
„Žmogus pavargo. Tiek metų stovėjo viršūnėje, 2 pasaulio ir 2 Europos aukso medaliai. Buvo minčių, kad išėjus iš sporto gyventi bus geriau. Bet prieš pat gimdymą Simona ėmė sakyti, kad jai jau reikia dviračio. Vadinasi, dar ne laikas trauktis, yra kažkoks varikliukas, ir viskas. Jei treniruosis taip, kaip dabar, po pusės metų vėl stovės ant pakylos. Kol kas aš jos negaliu pristabdyti“, – kalbėjo D.Leopoldas.
Visą mėnesį talkino anyta
Pokalbiui su S.Krupeckaite teturime 10 minučių, tik tiek, kiek treniruotės metu dviratininkai ilsisi.
Nulipusi nuo dviračio, ji pirmiausiai pribėga prie vežimėlio, pasižiūri į ramiai miegantį sūnų.
Prisipažįsta, kad nesipriešins vyro norui turėti gausesnę šeimą, bet šiandien apie tai kalbėti dar anksti.
„Dabar atrodo, kad norėsiu antro vaiko, bet sunku pasakyti, kaip bus vėliau, gal po metų nebenorėsiu nei sporto, nei vaikų“, – sako ji.
Priprasti, kad gyvena nebe dviese, o trise, sunkiausia buvo pirmą mėnesį.
Daugiausia nerimo kėlė kūdikio verksmas. Mažylis verkė nei daugiau, nei mažiau nei visi kūdikiai, bet ką tik tapusiems tėvais nebuvo suprantamos to verksmo priežastys.
„Dabar jau žinom, kada nori valgyti, kada sauskelnes keisti laikas“, – šypsodamasi sako sportininkė.
S.Krupeckaitė džiaugėsi, kad visą mėnesį jai talkino iš Omsko atvykusi vyro mama. Anytos pagalba prie naujagimio buvo neįkainojama.
Pasibeldė netgi vėliau
Prisiminusi nėštumą S.Krupeckaitė pasakojo, kad sunkiausia buvo ištverti judėjimo stoką, nuolatinį sėdėjimą ir gulinėjimą.
Visą gyvenimą įpratusi greit suktis, turėti dideles fizines apkrovas, nėštumo metu dėl greit sukylančio pulso privalėjo išmokti gyventi lėtai – taip rekomendavo gydytojai.
Didžiausias fiziologinis pasikeitimas buvęs skonio pokytis: kol laukėsi, nebenorėjo mėsos, negalėjo į ją net žiūrėti.
Maksimilianas gimė 4 dienomis vėliau, nei planavo gydytojai. Gimdymas nebuvęs lengvas, tekę daryti Cezario pjūvį.
Bet po operacijos gimdyvė jautėsi gerai, antrą dieną jau vaikščiojo, o po dviejų savaičių sėdo ant dviračio.
Laukdamasi S.Krupeckaitė šiek tiek nuogąstavo, kad gimdymas neprasidėtų pirma laiko. Pati ji gimė gerokai per anksti, 6 mėnesių, svėrė tik 2 kilogramus 200 gramų. Kurį laiką buvo auginama inkubatoriuje. S.Krupeckaitės jaunesnysis brolis irgi gimė pirma laiko, 7 mėnesių.
„Priaugto svorio truputį liko, nesakysiu kiek. Reikės padirbėti, kad atsikratyčiau“, – juokėsi laiminga pašnekovė.
