Iš plastilino - ir Ali Baba, ir kapitonas Tenkešas
Kaip lrytas.lt pasakojo neįprastą hobį turintis A.Daščioras, nuo vaikystės jį su 2 metais jaunesniu broliu Vytautu traukė menas.
„Nuo vaikystės piešdavau – net ant sąsiuvinių lėktuvų, laivų, miškų pripaišydavau“, – prisimena rokiškėnas. Kai vaikams tėvas kadaise parnešė plastilino, kuris tais laikais deficitas buvo, abu su broliu įniko iš jo lipdyti visokias figūrėles. „Knygą perskaitau – ir visus personažus nulipdau. Pavydžiui, Ali Babą su visais plėšikais, lobiais ir net kupranugariais“, – pasakojo A.Daščioras.
Vasaromis su broliu išvežti į vienkiemį kaime, abu moksleiviai taip pat dažnai laiką leisdavo lipdydami – vietos vaikai su miesčioniukais nedraugavo, tai jiems nelabai ką būdavo veikti. „Kokioje 6-7 klasėje ir kapitoną Tenkešą su haidukais, žirgais nulipdžiau“, – prisimena prieš kelis dešimtmečius paauglių dievintą televizijos serialą rokiškėnas.
Karininkai reikalavo meškų
Pirmuosius automobilius iš plastilino A.Daščioras nulipdė dar prieš privalomąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje. Lietuvis kareiviukas, atsidūręs Sovietų Sąjungos šiaurėje, Čiukotkoje, taip pat laisvalaikiu griebdavosi plastilino.
„Specialiai pasilikdavau garaže, kad įvairią karinę techniką nuodugniai apžiūrėčiau, o vėliau galėčiau tiksliai nulipdyti“, – pasakojo rokiškėnas. Jo darbeliai sužavėjo ir tenykščius karininkus – šie nuolat prašydavo, kad lietuvis jiems ką nors nulipdytų kaip suvenyrą. Pavyzdžiui, baltąsias meškas.
Išnaršo senamiesčius
Gyvenimą su daile susiejo tik A.Daščioro brolis, tapęs dailės mokytoju. Tuo tarpu jis pats jau maždaug 30 metų Rokiškyje dirba tarpmiestinių reisų autobuso vairuotoju.
Nuolatinės kelionės į Vilnių, Kauną, Šiaulius ar kaimyninės Latvijos miestus šiam rokiškėnui – puiki proga per kelių valandų pertrauką iki grįžimo atgal į Rokiškį pasivaikščioti po juos.
„Pavyzdžiui, Daugpilio senamiestyje kiekvieną sulūžusią šaligatvio plytelę pažįstu“, – pasakoja A.Daščioras, 10 metų kelis kartus per savaitę vežiojęs keleivius į šį miestą.
Senamiesčių architektūra besigrožintis rokiškėnas vėliau kai ką atkartoja lipdydamas iš plastilino namus, rūmus ar bažnyčias. Jis yra ir net ištisas senamiesčio gatves su pastatais, žmonėmis ir automobiliais sukūręs.
A.Daščioro nulipdyti pastatai gražūs ne tik iš išorės – jų vidus taip pat įrengtas. „Marmurinėmis“ kolonomis papuoštų bažnyčių viduje galima pamatyti ir altorių, ir vargonus, ir kunigą, o dvare įsitaisęs rusas karininkas prie virdulio – „samovaro“.
Nors profesionaliu menininku ir netapo, rokiškėnas iki šiol draugauja su menais, yra tautodailininkas. Ant ant buto sienų kabo jo piešti paveikslai, o sekcijoje vos telpa kūriniai iš plastilino.
„Jeigu leidžia sekcijoje savo darbelius laikyti, tai reiškia, neprieštarauja“, – juokiasi A.Daščioras, paklaustas, ar sutuoktinė pritaria jo neįprastam pomėgiui.
Ieško seno rusiško plastilino
Virtuvėje įsitaisęs prie stalo rokiškėnas su plastilinu knebinėjasi pasitelkęs pincetą, virbalus, skalpelį. Praverčia ir automobilių remonto katalogai, pagal kuriuos A.Daščioras tiksliai nulipdo kiekvieną detalę – ne tik automobilio išorėje, tačiau net ir po variklio dangčiu.
Su technika draugaujančiam rokiškėnui ypač patinka lipdyti įvairius sovietinius sunkiasvorius automobilius – ZIL, KAMAZ ir pan. Vyriškio kruopštumo galima tik pavydėti – automobilių dureles galima atidaryti, taip pat pakeliamas ir variklio dangtis, po kuriuo įtaisytos taip pat nulipdytos dalys. Visi šie automobiliai gali važiuoti, jų padangos su išpjaustytais protektoriais, o degalų bakai – tuščiaviduriai.
Taip pat tiksliai A.Daščioras kuria ir kitas skulptūrėles. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus tautodailininkų parodai sumanęs pagaminti lietuvį karžygį ant žirgo, vyriškis daug domėjosi, kokie turi būti arklio pakinktai, raitelio drabužiai, ginklai. Todėl išsiaiškinęs, kad iš pradžių nulipdė ne Lietuvos, o rytų kraštams būdingą karžygio šalmą, vyriškis iškart savo klaidą pataisė.
A.Daščioras juokauja, kad nemėgsta lipdyti tik moterų figūrėlių – jos jam per sudėtingos. „Moterys per gražios, man tokių neišeina nulipdyti“, – sako rokiškėnas.
Lipdyti sudėtingas figūrėles rokiškėnui labiausiai patinka iš sovietinio rusiško plastilino. Šiuolaikinis plastilinas būna arba labai minkštas, arba trapus, todėl tinka nebent didesniems objektams, pavyzdžiui, pastatams lipdyti. Todėl neįprastą hobį turinčiam autobuso vairuotojui didelis džiaugsmas, jei kas jam parūpina seno rusiško plastilino. Vienam nedidukui sunkvežimiui nulipdyti prireikia maždaug poros plytelių plastilino.
