Prieš šešerius metus Kaune gyveno 356 tūkstančiai žmonių. Pernai oficialiai užregistruota 311 tūkstančių gyventojų.
2013 metais dėl nerūpestingų tėvų ar kitų priežasčių iš įvairių užsienio šalių buvo sugrąžinta 20 nepilnamečių kauniečių.
Kyla ir naujų su emigracija susijusių bėdų, kurios skaudžiai paliečia vaikus.
– Ankstesniais metais viena didžiausių problemų buvo tai, kad emigruojantys tėvai ne visada oficialiai pasirinkdavo Kaune liekančių vaikų globėjus ir apie tai informuodavo Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojus. Ar padėtis keičiasi? – „Laikinoji sostinė“ paklausė Kauno savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Birutės Daugėlienės.
– Pastarųjų kelerių metų statistika byloja, kad emigruojančių tėvų, kurie pasirenka čia liekančių vaikų globėjus, skaičius kinta nežymiai. Tokių per metus būna 120–145.
Šiemet gyventojų, kurie patys rūpinasi Kaune likusių vaikų išlaikymu ir pasirenka jų globėjus, yra 139.
Anksčiau tėvai ne taip aktyviai oficialiai susitvarkydavo savo vaikų globos dokumentus. Pastaruoju metu reikalai gerėja.
Jei dėl vaikų kyla problemų, apie jas aktyviau mums praneša ir ugdymo įstaigos, medikai, kitos institucijos, net patys globėjai. Kauniečiai vis labiau ima suvokti, kur gali kreiptis kilus problemoms dėl vaikų ar jų globėjų nederamo elgesio.
– Ar visi globėjai tinkamai rūpinasi paliktais vaikais? Ką darote, jei jie nepilnamečiais nesirūpina?
– Tėvams išvykus dažniausiai globėjais tampa seneliai. Tačiau ne visada ir jie gerai rūpinasi anūkais. Per metus būna po kelis atvejus, kai tenka ieškoti, kuo globėjus pakeisti.
Apie tai, kad vaikais niekas nesirūpina, pranešame tėvams. Dažniausiai jie sunerimsta, jau kitą dieną atvyksta į Kauną. Įsitikinę, kad mūsų informacija teisinga, tėvai dažniausiai vaikus išsiveža gyventi į užsienį.
Tačiau kartais susisiekti su tėvais nepavyksta. Tada prašome užsienio šalių kolegų pagalbos. Vaikai patenka į globos namus ir jiems ieškomi kiti globėjai.
– Iš kolegų užsienyje gaunate žinių ir apie svetur įsikūrusius kauniečius bei jų elgesį su savo vaikais. Ar tėvai dažnai nesirūpina atžalomis ir kaip tokiais atvejais galima padėti be globos ir šaknų likusiems vaikams?
– Daugiau problemų kyla dėl tėvų, emigruojančių su savo vaikais, arba jau užsienyje gimusių vaikų. Iš užsienio šalių per praėjusius metus teko grąžinti 20 jaunųjų kauniečių.
Taip dažniausiai nutinka dėl to, kad tėvai vartoja alkoholį arba narkotikus ir atžalomis nesirūpina.
Jei tai Lietuvos piliečiai, pirmenybė įvaikinti ar globoti tokius vaikus suteikiama mūsų šalies piliečiams. Kai tokiems vaikams globėjai atsiranda Lietuvoje, su vaikais grįžta ir tos šalies, kurioje nepilnametis gyveno, socialiniai darbuotojai arba laikini jų globėjai.
Jie čia gyvena savaitę ar dvi ir naujiems globėjams bei vaikui padeda įvairiais klausimais. Juk neretai vaikai gali būti alergiški, turėti kitų sveikatos problemų.
Svarbu ir tai, kad nauji globėjai žinotų apie vaiko poreikius ir pomėgius. Neretai būna, kad vaikas prastai moka lietuvių kalbą.
Problemas lengviau įveikti, jei kurį laiką šalia yra vaiką geriau pažįstantys asmenys. Už tai, kad užsienio specialistai ar užsieniečiai globėjai kurį laiką gyvena viešbučiuose ir padeda vaikui susipažinti su naujais namais, moka tų užsienio šalių valstybės. Tai gera praktika, iš kurios turėtume pasimokyti.
– Ar atsiranda naujų, iki šiol nebūdingų tendencijų ir problemų?
– Pastaruoju metu kyla nauja problema, su kuria iki šiol susidurdavome retai.
Mūsų merginos noriai teka už užsieniečių, emigruoja ir ten gimdo vaikus. Vėliau dėl įvairių priežasčių su jais grįžta. Kartais būna, kad vaikai grįžta vieni, dažniausiai pas motinos artimuosius. Štai dabar turime atvejį, kai lietuvaitė ištekėjo už italo, gimė kūdikis. Tačiau motina mirė. Jį globoti panoro mirusios kaunietės artimieji.
Mūsų įstaiga atstovauja šiai šeimai teismuose, nes reikia apriboti tėvo teises į vaiko globą. Tėvui visą informaciją ir dokumentus turime pateikti italų kalba. Tai kainuoja, ir procesas užtrunka. Šiuo atveju byla tęsiasi jau antrus metus. Už tai moka Kauno mokesčių mokėtojai. Jau išleista apie 2 tūkstančiai litų.
Tokių atvejų, kai lietuviai ir užsienio šalių piliečiai nesutaria dėl vaiko globos, dėl pasimatymų grafiko, alimentų, sparčiai daugėja.
Turime bendrauti su įvairiausių šalių – Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Prancūzijos piliečiais, susirašinėti su jais jų kalbomis. Visa tai reikalauja ne tik laiko, bet ir pinigų.
Aritmetika paprasta. Pavyzdžiui, pernai dėl iš užsienio grįžusių ir Kaune globėjus radusių vaikų turėjome 5 bylas. Apytikriai skaičiuojant, įteisinti tokių beglobių teisinį statusą kainavo 10 tūkstančių litų.
Kadangi globėjus ar mamas turintys vaikai grįžta į Kauną, už jų teisių gynimą mokama iš miesto biudžeto.
Šią tendenciją jau pastebėjo Valstybinė vaiko teisių apsaugos tarnyba. Šiuo metu jos specialistai renka duomenis, kiek kiekviename mieste tokių atvejų būna ir kiek lėšų reikia.
Vis dėlto skaudžiausia, kad dažniausiai dėl tėvų neatsakingumo kenčia vaikai. Išvykdami jie praranda draugus, savo įprastą aplinką. Po kiek laiko prisitaiko naujoje vietoje, susikuria savo pasaulį, mokosi kalbų.
Tačiau jei tėvai juos pameta, vaikai vėl turi grįžti į Lietuvą, kurti naujus ryšius. Besiformuojantis vaikas patiria ne vieną netektį ir tai skaudžiai gali atsiliepti ateityje.
