Skaitymas ir knyga yra daugelio žmonių laisvalaikio palydovai. Mes skaitome knygas norėdami atsipalaiduoti, sužinoti kažką naujo, išmokti.
O ar kada susmąstėte, kokį dar poveikį turi knyga?
Daugelis iš mūsų esame pajutę terapinio skaitymo poveikį, kai pasineriame į geros knygos puslapius, įsitraukiame į ją ir tarsi patys tampame knygos veikėjais.
Kartu su knygos veikėjais mes liūdime ir džiaugiamės, norime, kad gerieji laimėtų, o blogieji būtų nubausti; skaitant mums iš tiesų rūpi, kas vyksta ten, anapus knygos viršelio. Paprastai tokias knygas pabaigiame skaityti įgydami naujų įžvalgų, naujų idėjų mūsų gyvenimui. Tokia knyga gali turėti gydomąjį poveikį ir praturtinti mus kaip asmenis.
Biblioterapija – tai knygų naudojimas siekiant padėti žmonėms išspręsti savo problemas. Idėja padėti žmonėms su knygų pagalba – nėra nauja.
Senovės graikai, norėdami pabrėžti, kad literatūra yra psichologiškai ir dvasiškai svarbi, virš bibliotekos durų kabindavo lentelę, nusakančią, kad čia „sielos gydymo vieta“. Pats terminas „biblioterapija“ pradėtas naudoti XX amžiuje.
Ypač plačiai knygų naudojimas pagalbai buvo išplėtotas pirmojo ir antrojo pasaulinių karų metu.
Daug kariškių iš karo grįžo ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai traumuoti, o biblioterapija buvo veiksmingas būdas šiuos sunkumus spręsti.
Nuo tada praktiškai visos teikiančios pagalbą ir psicholiginę paramą profesijos pradėjo taikyti biblioterapiją skirtingoms klientų grupėms.
Šis metodas tinka įvairaus amžiaus žmonėms, padedant jiems įveikti įvairius sunkumus. Tradiciškai ji buvo taikoma sprendžiant socialines, šeimos problemas, skyrybų metu, jaunų žmonių ryšių atstatymui, didelio bendraamžių spaudimo, patyčių atvejais, alkoholio ir narkotikų, kitų priklausomybių gydymui, teikiant pagalbą rizikos grupių vaikams ir šeimoms, sprendžiant konfliktus, ieškant savo vietos pasaulyje ir pan.
Tačiau šiuo metu šis metodas tampa populiaresnis, atrandant naujas taikymo galimybes. Biblioterapiją taiko – mokyklų konsultantai, socialiniai darbuotojai, psichinės sveikatos slaugytojai, mokytojai, bibliotekininkai, psichologai.
Domėjimasis biblioterapija ypač išaugo per pastaruosius keletą metų, pradėjus ją taikyti savipagalbos programose. Pastebėta, kad šis metodas padeda:
ugdyti gilesnį savęs suvokimą ir gilesnį supratimą apie žmogaus elgesį ir motyvaciją;
puoselėti realų savęs vertinimą;
atrasti savo kelią, atskleisti naujas individualias domėjimosi sritis bei galimybes;
sumažinti emocinę ir psichinę įtampą, stresą;
atskleisti, kad yra ir daugiau žmonių, susiduriančių su panašiais sunkumais ir kad yra daugiau nei vienas sprendimas bet kurioje situacijoje;
laisviau kalbėtis apie problemas;
susidaryti veiksmų planą problemų sprendimui.
Biblioteraja patraukli, nes poveikis pasiekiamas maloniai leidžiant laiką – knyga paprastai asocijuojasi su laisvalaikiu, mėgavimusi. Todėl tobulėjimas ar problemos sprendimas ateina tarsi nepastebimai, lyg ir be pastangų.
Taigi, kai šiandien vakare įniksite į savo mėgstamos knygos puslapius, pabandykite suprasti, ką ši knyga sako apie jus.
