Ruoštis šiai gražiai ir prasmingai šventei moteris su dukterimi Gintare (15 m.) ir sūnumi Ovidijumi (21 m.) pradėjo prieš dvi savaites. Pirmiausia pamerkė medžių šakelių, kad iki šventinio ryto jos spėtų pasidabinti lapais ir žiedais.
Visi drauge gamino spalvingas dekoracijas, skirtas papuošti šakeles ir šventinį stalą, daigino kviečių želmenis. Didysis šeštadienis grožio karalienės namuose skirtas pokalbiams apie Velykų šventės prasmę ir kiaušiniams marginti.
Maždaug pusšimtis rudų naminių kiaušinių tvirtu lukštu nudažoma įvairių spalvų dažais, papuošiama lipdukais ar gražinama vašku.
„Pagal mūsų šeimoje nusistovėjusį seną paprotį iš vakaro marginti kiaušiniai puošia stalą, todėl kiekvienas stengiasi, kad jo margutis būtų kuo gražesnis. Dažyti sekmadienio rytą šilti valgomi per Velykų pusryčius“, – pasakojo kaunietė.
Ankstų Velykų rytą B.Rumšienė su vaikais, motina ir giminaičiais vyksta į Kauno Kristaus prisikėlimo bažnyčią.
Apsilankymas bažnyčioje leidžia pajusti didįjį Velykų šventės džiaugsmą. Eidami į maldos namus jie kas kartą nešasi pašventinti margučių ir žvakių, kuriuos grįžę deda garbingiausioje vietoje ant Velykų pusryčių stalo.
Iš bažnyčios verslininkė su vaikais važiuoja į motinos namus, kur tradiciškai švenčia Velykas. Į svečius atvyksta ir artimiausi kauniečių giminaičiai.
Pirmiausia susirinkusieji pasikeičia Velykų dovanomis, kurios būna kuklesnės nei per Kalėdas, tačiau ne mažiau brangios širdžiai dėl parodyto dėmesio.
Dažniausiai vieni kitus pradžiugina margučiais, suvenyrais, saldainiais, atvirukais su linkėjimais. Beta motinai kaskart įteikia didelę gėlių puokštę. Dažniausiai ji būna sukurta iš geltonų rožių su mėlynais irisais, kartais iš tulpių ir narcizų.
„Iš bažnyčios mama skuba marginti pusryčiams skirtų kiaušinių. Juos vynioja į svogūnų lukštus, marlę ir verda vandenyje su dažais. Tuo metu mes su vaikais rūpinamės, kad Velykų stalas būtų kuo gražiau padengtas“, – pasakojo Beta.
Ant stalo tiesiama didelė balta staltiesė, dedami puošnūs įrankiai, lėkštės, žaliuojančios medžių šakelės, želmenys, gėlės, degančios žvakės, margučiai.
Ant pusryčių stalo kaskart puikuojasi gausios vaišės: kepta lydeka, įvairiai paruošta silkė, įvairios daržovių salotos, mišrainės.
Verslininkė atskleidė, kad bene labiausiai laukiama Velykų pusryčių dalis – kiaušinių daužymas, į kurį įsitraukia ir vaikai, ir suaugusieji.
Prie stalo vyksta tikros margučių kautynės.
Susirinkusieji laikosi senos lietuvių tradicijos: kad namuose visus metus būtų skalsa, pirmasis nuluptas kiaušinis prie Velykų stalo supjaustomas į tiek dalių, kiek už stalo sėdi žmonių. Visi gauna po dalelę to kiaušinio.
Vien pasisėdėjimu prie stalo B.Rumšienė ir jos artimieji neapsiriboja. Tradiciškai visi traukia į gamtą – pasivaikščioti prie Kauno marių, pasigėrėti Pažaislio vienuolyno ansambliu ar Panemunės šilu.
Velykų pietums B.Rumšienės motina kaskart patiekia įdarytą karpį, kurį ruošia pagal šviesaus atminimo savo motinos receptą.
Beta gamina kokį nors mėgstamą patiekalą iš paukštienos ir daržovių.
„Velykų rytą pasimėgavę sočiais pusryčiais, kurių metu kiekvienas suvalgome bent po kelis margučius, per pietus renkamės lengvesnį maistą. Valgome žuvį, paukštieną, daržoves, ryžius“, – sakė moteris.
Pagal senąsias lietuvių liaudies tradicijas margučiai turėtų būti ridenami antrąją Velykų dieną, bet į svečius atvykę vaikai laukti nenori.
Todėl iš karto po pietų ant žolės statomi loveliai, ir prasideda varžytuvės, kieno margutis toliau nuriedės.
Velykų vakaras skirtas žaidimams ir smagiems pokalbiams. B.Rumšienės vaikai mėgsta surengti koncertą – Gintarė skambina fortepijonu ir dainuoja, o Ovidijus groja gitara.
Antrąją Velykų dieną šventė persikelia į Betos namus. Moteris tuomet sulaukia giminių, bičiulių.
„Tądien stalas taip pat būna gausiai nuklotas vaišėmis. Ant jo netrūksta margučių, saldumynų, vaisių. Tačiau vien prie stalo nesėdime, pramogaujame kieme arba važiuojame į gamtą“, – pasakojo B.Rumšienė.
